Ir ne vien dėl to, kad ji nieko nekainuoja, nes paruošiama iš to, kas yra po ranka, – augalinių atliekų, kurių kiekviename sklype daugiau nei pakanka.
Dar labiau kompostas vertinamas dėl universalumo.
Girk negyręs kompostą, nepergirsi, sako patyrę sodininkai.
Kompostas gerina dirvožemio struktūrą, aprūpina augalus jiems reikalingomis maistingomis medžiagomis ir mikroelementais, jame nesama chemijos.
Yra tik vienas trūkumas: kompostui paruošti tradiciniu būdu (duobėje, krūvoje, dėžėje) reikalingas laikas. Ir netrumpas – ne mažiau kaip metai, kartais ir dveji.
Tad ką daryti, jeigu kokybiška organinė trąša reikalinga jau kitam sezonui? Ogi imti ir pasigaminti „greito“ komposto maišuose.
Tokio kompostavimo metodo pranašumų gana daug, pradedant elementariu praktiškumu:
• Maišai neužima daug vietos, prireikus juos galima perkelti kitur. Svarbu, kad tą žemės plotelį pasiektų saulė.
• Polietileniniuose maišuose laikomų trąšų neišplauna krituliai – išlieka visi maistingi elementai, kiek ir buvo.
• Kompostas maišuose būna švarus, nes, skirtingai nei atviroje krūvoje ar duobėje, į sandariai užrištus maišus vėjas neužneša piktžolių sėklų, neįsikuria kenkėjų kolonijos.
• Komposto masės nereikia sukasti – užtenka kartą per savaitę maišus pavartyti nuo vieno šono ant kito, kad jų turinys vienodai šustų.
• Maišuose augalinės atliekos greičiau sudūla: sudėtos rudens pabaigoje pavasarį jau gali būti naudojamos pagal paskirtį, o vasaros pabaigoje turėsite birių, vienalytės tekstūros trąšų.
Žinoma, kompostavimas maišuose jų turi. Tačiau šie trūkumai labiau sąlyginiai:
• Reikia maišų – taigi ir šiokių tokių išlaidų. Be to, maišus būtina keisti kiekvieną sezoną, nes polietilenas gana greitai pradeda trūnyti ir tampa nebetinkamas kompostuoti.
Prireiks ir kai kurių naudingų priedų kompostui pagerinti.
Bręstantis kompostas turi skleisti šlapios žolės kvapą.
• Visus komposto sluoksnius tenka krauti tuo pačiu metu, kad vienodai suirtų. Vadinasi, teks paskirti sklypo kamputį, kur bus renkamos ir laikomos augalinės atliekos iki tol, kol ateis laikas sudėti į maišus.
• Reikia gana daug augalinių atliekų. Nors tai veikiausiai nebus didelė problema net pačiam mažiausiam ūkiui.
• Jau naudoti maišai, ypač nuo maisto produktų (cukraus, miltų ir pan.) kompostui netinka: jie praleidžia orą. Taigi nebus greitam kompostavimui reikalingos kone hermetiškos aplinkos.
• Maišai turi būti iš polietileno ar kitos storos tankios medžiagos. Tokie ir ilgiau tarnaus, ir atlaikys temperatūrų svyravimus, kritulius, šalčius.
• Kompostuoti reikalingi ne tik labai patvarūs, bet ir dideli maišai – maždaug 120–150 litrų. Mažesniuose maišuose komposto masė gali pradėti džiūti, nesusidaryti reikalinga temperatūra. Nors didelius maišus sunkiau ir prikimšti, ir paskui vartyti ar perkelti į kitą vietą, tik juose kompostas būna kokybiškas.
• Geriausia, jeigu maišai bus juodi. Tokie sugeria daugiau saulės šviesos, taigi viduje palaikoma aukšta temperatūra būtina greitam kompostavimui. Kitokios spalvos maišuose augalinės atliekos dūlės ilgiau.
Apibendrinus visus reikalavimus, bene tinkamiausi kompostuoti maišai statybinėms atliekoms.
Svarbu ne tik maišai, bet ir ką į juos dėsite: ne kiekviena augalinė žaliava yra tinkama kompostuoti.
Į kompostą galite dėti:
• Išrautas piktžoles (vienmetes į maišus galima kišti su visomis šaknimis ir žemių gumulu).
• Vejapjove nupjautą žolę.
• Pasenusį mulčią.
• Daržovių lapus.
• Augalines nuokritas (jei nėra ligų ar kenkėjų ženklų).
• Popieriaus ir kartono atraižas.
• Nedidelius velėnos gabalus (jie taps puvimo procesui būtinų bakterijų šaltiniu).
• Maisto atliekas: daržovių ir vaisių (išskyrus citrusus) likučius, bulvių lupenas, šakniavaisių liekanas.
• Nukritusius lapus.
• Šiltnamyje augintų pomidorų viršūnėles.
Tiesa, dėl lapų ir pomidorų stiebų daržininkų sutarimo nėra. Dalis jų jokiu būdu nerekomenduoja tokių atliekų kompostuoti, nes jos ilgai pūva.
Tačiau kompostuojant maišuose dėl to neverta nerimauti, nes naudojamos kompostavimą greitinančios medžiagos (jas aptarsime truputį vėliau).
Dar vienas daržininkams aktualus sąrašas – tai, ko į kompostavimo maišus nederėtų dėti:
• Augalų dalių su sėklomis (peržiem sėklos komposte nesušals ir, sėkmingai peržiemojusios, pavasarį užterš lysves).
• Citrusinių vaisių žievelių.
• Visžalių augalų nuopjovų.
• Šakniastiebiais besidauginančias daugiamečių piktžolių (jų šaknys nebijo aukštų temperatūrų).
• Paprastojo ricinmedžio ir šluotinių raipstų liekanų (lėtina kompostavimo procesą).
• Pjuvenų ir drožlių (ilgai pūva ir sugeria azotą).
• Šviežio mėšlo (į kompostavimo maišus leidžiama dėti tik truputį paukščių mėšlo ir perpuvusio galvijų mėšlo).
• Augalinių atliekų net ir su menkiausiais grybelinių, virusinių ar bakterinių ligų pėdsakais (nors kai kurie sodininkai vis dėlto jas kompostuoja – tik, sudėję į maišus, užberia senu mulčiu ir įpila 5 proc. karbamido tirpalo).
• Ir savaime suprantama – dirbtinių medžiagų (plastiko, spalvotų audinių, polietileno, gumos, laminuoto popieriaus).
Komposto esmė – tinkamai sudėti sluoksniai, todėl bet kaip suversti į maišą augalinių atliekų jokiu būdu negalima.
O pirmiausia būtina pasirūpinti drenažu ir užtikrinti būsimam kompostui aeraciją.
Papildomų skylių maišuose tam daryti nebūtina (nors kai kurie sodininkai praktikuoja ir tokį metodą). Visiškai pakanka storo sluoksnio skiedrų arba smulkintų šakelių – tereikia pasisaugoti, kad jos neprakiurdytų dugno.
Paskui dedama kita žaliava, sluoksniuojant augalines ir maisto atliekas ir atskiriant kiekvieną sluoksnį žemėmis.
Smarkiai negrūskite ir nespauskite, kad maišas nesuplyštų.
Jeigu masė labai sausa, prieš užrišant maišą reikėtų įpilti truputį vandens.
Kompostas maišuose subręs dar greičiau, jeigu pridėsite kompostavimo greitintuvo. Tą netgi patartina daryti, jeigu naudojate šiųmečius nukritusius lapus ir kitas ilgai pūvančias atliekas.
Kompostavimo greitintuvų galima nusipirkti arba pasigaminti patiems.
Receptas Nr. 1: 50 g karbamido, 1 litras vandens. Karbamidas veikia ne tik kaip organinių medžiagų irimą spartinanti trąša, bet ir kaip insekticidas, fungicidas.
Jeigu žaliava maišuose drėgna, karbamido galima ir netirpdyti vandenyje, o berti granules (į 150 litrų maišą reikėtų 200 g).
Receptas Nr. 2: 2 dalys paukščių mėšlo, 5 dalys dilgėlių, 20 dalių šilto vandens. Gerai sumaišykite, palikite fermentuotis 12 val., tada atsargiai išpilstykite į maišą su žaliava.
Receptas Nr. 3: 200 g cukraus, 200 g sausų mielių, 1 litro vandens. Kruopščiai išmaišykite ir supilkite į maišą.
Receptas Nr. 4: 1 litro pelenų, saujos amonio salietros. Labai gerai sumaišę, berkite į maišą.
Jeigu į maišus kompostui dėjote velėnos, joje esančių mikroorganizmų turėtų pakakti sparčiam irimui. Augalines atliekas perdirbančių organizmų kiekį galima padidinti įbėrus mikrobiologinių (EM) preparatų, biohumuso, dirvožemio bakterijų tirpalo ar pan.
Labai gerai užrištus maišus su komposto žaliava – kai minėta, kompostui greitai subręsti reikalinga kuo hermetiškesnė aplinka, – reikėtų palikti lauke, atviroje saulėtoje vietoje. Ten, kur artimiausius 3–4 mėnesius niekam netrukdytų.
Visą tą laiką turėsite stebėti drėgmės lygį maišuose: periodiškai juos atrišti (kad vidun patektų deguonies) ir prireikus palaistyti.
Turėkite omenyje: bręstantis kompostas turi skleisti šlapios žolės kvapą.
Kartą per savaitę maišus reikėtų apversti, kad procesas vyktų ne tik sparčiau, bet ir lygiau.