-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kad išgalvotais teiginiais aukštąjį socialinės pedagogės-psichologės išsilavinimą turinti „fėja“ siekė tyčia pažeminti šias merginas, pripažino jau dviejų instancijų teismai. Nuteistoji ne tik gavo solidžią baudą, bet neteko ir kompiuterio, kuriuo dergė nukentėjusiąsias.
Apie į aštuntą dešimtį įžengusią Aureliją Grabštienę Lietuva išgirdo, kai prieš kelis dešimtmečius kaimyniniame Pasvalio rajone ši moteris įkūrė šeimyną ir ėmėsi globoti tėvų globos netekusius vaikus.
Tarp jos globotinių buvo dvi mergaitės, vėliau perkeltos globoti į Panevėžio rajone veikusią G. ir V. Grigaliūnų šeimyną.
Tik užaugusios šios globotinės išdrįso kreiptis į teisėsaugą dėl to, ką patyrė šeimynoje.
Jos globėjai Vidantas Grigaliūnas ir Gražina Grigaliūnienė jau sulaukė atpildo – net dviejų instancijų teismai vyrą nuteisė dėl seksualinių nusikaltimų prieš nepilnametes tuometes globotines, o jo žmona sulaukė bausmės už tai, kad, anot teismų, žinojo, kas vyksta po jų namų stogu, bet mergaičių nesistengė apsaugoti.
V. Grigaliūnas šiuo metu atlieka bausmę Alytaus kalėjime. Jo bylą kasacine tvarka dar turėtų nagrinėti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. G. Grigaliūnienei buvo skirta pusės metų bausmė, jai buvo apribota judėjimo laisvė, buvusi šeimynos motina turėjo nuolat lankytis Panevėžio apygardos probacijos tarnyboje. Bausmę ji jau atliko.
O tuo metu, kai vyko teismų posėdžiai, A. Grabštienė reiškėsi internete.
Iš pradžių Panevėžio apylinkės teismas, o po to ir Panevėžio apygardos teismas nagrinėjo tris jos įrašus, paskelbtus 2022 metų lapkritį bei 2023 metų sausio ir vasario mėnesiais. Visus juos moteris rašė gyvendama Nyderlanduose.
Pirmasis A. Grabštienės komentaras parašytas prieš porą metų, lapkritį, po internete išspausdintu straipsniu apie G. ir V. Grigaliūnų šeimynos bylą. Ji pasvarstė, kad merginos, kurios bylinėjasi su buvusiais savo globėjais, teismui turėtų būti puikiai žinomos. Šiaulių universiteto alumnė, buvusi kandidatė į Kauno miesto tarybą socialinė pedagogė-psichologė A. Grabštienė vieną merginų pristatė: „Ji nuo mažens buvo linkusi į afioras.“
Sausio mėnesį ji jau savo asmeniniame feisbuko puslapyje parašė puikiai pažįstanti tas dvi merginas, kurios, pasak jos, „puikiai pradėjo šmeižtą“. Toliau A. Grabštienė rašė, kad viena merginų nuo vaikystės pripažinta serganti psichikos liga, o antrai nustatytas melagio sindromas.
„Kokioje valstybėje mes gyvename, kad kiekvienas psichinis ligonis gali apšmeižti nekaltus žmones“, – teismui buvo pateiktas ir toks A. Grabštienės sausio mėnesį įrašytas teiginys.
Citatose redakcija klaidas ištaisė, tačiau tenka atkreipti dėmesį, kad sąmoningai ar ne, tačiau ši aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgijusi moteris rašo su elementariomis rašybos klaidomis.
Kitas šios socialinės pedagogės-psichologės įrašas ir vėl skelbia, kad vienai su buvusiu globėju besiteisiančiai merginai nustatyta psichinė negalia. A. Grabštienė tvirtina, neva mergina apšmeižė Grigaliūnų šeimą, dargi savo sesę prikalbino lytine prievarta apkaltinti šeimynos tėvą.
„Kaip nusprendė, taip ir padarė. Matyt, tyrėjai joms pasakė, kad tai per mažai ir nėra jokių įrodymų“, – rašė A. Grabštienė.
Dar ir pridūrė: „Tai aferistė su patirtimi.“
Taip internete apšmeižtos merginos kreipėsi į teismą. Jos pateikė pažymas, kad niekada nesirgo psichikos ligomis, nesimokė specialiųjų poreikių vaikams skirtose įstaigose.
A. Grabštienę jos padavė į teismą tvirtindamos, kad po jos įrašų pasijuto nesaugios, bijojo išeiti į gatvę, vienai jų pradėjo reikštis valgymo sutrikimai, kitai sutriko miegas.
Apginti savo teiginių teisme A. Grabštienei nesisekė. Tačiau ji kategoriškai tvirtino kaltės nepripažįstanti. Moteris aiškino puikiai pažįstanti merginų mamą, vienu metu ją buvo priglaudusi po savo stogu.
Pati kadaise globojusi šias merginas A. Grabštienė tvirtino, kad viena jų nuolat krėsdavusi šunybes, o nutverta mesdavusi kaltę kitiems vaikams.
Kadangi buvusi globėja sakė netikinti, kad užaugusi mergina būtų pasikeitusi, įraše pavadino ją aferiste ir kitiems patarė jos saugotis. O apie tai, kad kita mergina turi melagio sindromą, A. Grabštienė teigė išgirdusi iš G. Grigaliūnienės, todėl tai ir parašė.
A. Grabštienė tvirtino nešmeižusi merginų, apie jas rašiusi tiesą ir gailėjosi tik dėl to, kad po kiekvienu sakiniu neparašė „mano nuomone“. Ji svarstė, kad už nuomonę neturėtų būti baudžiama.
Neišgirdęs A. Grabštienės atgailos, šių metų liepą Panevėžio apylinkės teismas pripažino, kad ji apie merginas paskleidė tikrovės neatitinkančią, melagingą informaciją.
Teismas jai skyrė 4 000 eurų baudą. Dviem nuo šmeižto nukentėjusioms merginoms A. Grabštienė turi sumokėti po 2 000 eurų. Iš jos taip pat konfiskuotas asmeninis nešiojamasis kompiuteris.
Būdama nepatenkinta tokia nutartimi, A. Grabštienė ją apskundė aukštesnės instancijos Panevėžio apygardos teismui. Šis teismas jos apeliaciją atmetė, paliko galioti ankstesniąją nutartį.
Aukštesnės instancijos teisme nukentėjusias merginas gynusiam Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro samdytam advokatui A. Grabštienė privalės sumokėti 400 eurų.
Šio teismo nutartis įsiteisėjo nuo jos paskelbimo dienos, tačiau nuteistoji dar gali ją skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Paskelbus antrojo teismo nuosprendį, štai tokį įrašą paviešino apšmeižtas merginas ginantis Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centras:
„Aukštesnė teismo instancija atmetė moters, nuteistos už šmeižikiškus, žeminančius, atskleidžiančius asmens duomenis komentarus, skundą, valio! Antrus metus didelė nuteistų vaikų prievartautojų, buvusių globėjų iš Panevėžio rajono, draugė rašinėjo pasibaisėtinus komentarus socialiniuose tinkluose apie parodymus davusias aukas, niekindama jų patirtis, pasakodama visokias nebūtas istorijas neva „iš patikimų lūpų“.
Net nuteista ir gavusi baudą pirmoje instancijoje, ji nesuprato, kodėl negalinti „skelbti tiesos apie tas melages“, atkakliai reikalavo iš teismo įrodyti jai, kur ji neteisi.
Žinote, kas dar labai baisu? Ši moteris kartu su tais neštais ir pamestais globėjais, dar būreliu panašių asmenybių ilgą laiką buvo gerbiami globėjai visame rajone, jie vartė visą globos sistemą kaip tik norėjo, ilgus metus diktavo savo taisykles.
Kaip nyku turėjo būti vaikams, patekusiems į tokių pabaisų nagus.
Savo skunde komentatorė aiškina, jog tokias mergaites (suprask, prakalbusias apie suaugusių smurtą) reikia gydyti, tik gydyti, o ne tikėti jų paistalais.
Beje, jas ir gydė. Vaikų psichiatrė dosniai išrašinėjo psichotropinius vaistus, kuriuos globėja saujomis „melagėms“ grūdo į burnas.
Mūsų šalyje neįmanoma patraukti šios gydytojos atsakomybėn, bet mes dar grįšime prie jos, įsiteisėjus nuosprendžiams. O kol kas – pikta komentarų „fėja“ lieka nuteista už šmeižtą“, – rašoma KOPŽI paskyroje socialiniame tinkle.
