Praėjusią savaitę miesto Tarybos patvirtintame Panevėžio biudžete ir vėl neatsirado lėšų naujo kolumbariumo statybai. Tad nors projektas parengtas prieš kelerius metus, darbai iki šiol nepajudėjo iš mirties taško.
O senajame kolumbariume vietų nebėra jau daugiau nei metus, ir dalis gyventojų, neturėdami kur deramai palaidoti artimųjų, urnas su jų pelenais laiko namuose.
Panevėžietė senjorė Angelė – viena iš daugelio, pasijutusi tokios situacijos įkaite.
„Vietų kolumbariume jau seniai neliko, bet iki šiol jokių žinių nėra, kada bus pradėtas statyti naujas, – sako moteris.
Jeigu žmogus nenorėjo būti palaidotas žemėje, jo artimieji neturi jokio pasirinkimo – kolumbariumas užpildytas, o tokios vietos mūsų mieste, kur būtų galima išbarstyti artimojo pelenus, nėra.“
Pasak Angelės, dar viena išeitis – tiesiog saugoti urną, kol atsiras vieta kolumbariume. Tačiau namuose tą daryti ne visi nori, o laidojimo namų teikiama tokia paslauga – ne pigi.
„Taip, galima kurį laiką palaukti, bet jeigu kolumbariumo statyba užtruks metus ar dar ilgiau? Nesuprantama, kodėl delsiama. Juk tai miestui labai reikalinga“, – teigia panevėžietė.
Už saugojimą tenka susimokėti
Ritualines paslaugas teikiančios įmonės „Ramybės takas“ direktorė Ramutė Leščinskienė patvirtina: palaikų kremavimas kasmet populiarėja. Vien jų įmonėje daugiau nei 65 proc. atvejų mirusiųjų palaikai kremuojami.
Ir vis dažniau susiduriama su dilema, kur dėti urnas.
„Žinome, kad nemaža dalis panevėžiečių renkasi urnas saugoti namuose, kol atsiras vietos kolumbariume, – sako R. Leščinskienė. – Mes taip pat teikiame pasaugojimo paslaugas, jeigu yra toks poreikis.“
Saugojimo paslaugos kaina priklauso nuo laikotarpio. Jei trumpam, pavyzdžiui, kol artimas žmogus grįš iš užsienio, per mėnesį tai atsieis apie 30 eurų. Jeigu prašoma urną pasaugoti ilgesnį laiką, kaina būna gerokai mažesnė.
Vis dėlto, pasak pašnekovės, didesnė dalis žmonių renkasi urnas laidoti žemėje.
Paprastai joms skiriamas mažesnis žemės plotas, todėl ir priežiūros reikia mažiau. Arba urna laidojama šeimos kapavietėje.
Tačiau kolumbariumo atsiradimas, žinoma, išspręstų nemažai problemų.
„Net neabejoju, kad naujasis kolumbariumas labai greitai būtų užpildytas. Kai žmonės nusprendžia artimuosius kremuoti, praktiškai visuomet klausia, kaip dėl vietų kolumbariume. Dažnam būna staigmena, kad miesto kolumbariume jų seniai nebėra“, – pripažįsta R. Leščinskienė.
Gelbsti šeimos kapavietė
„Grauduvos“ direktorė Aušra Bertulienė taip pat sako galinti patvirtinti, kad Panevėžyje vis daugėja kremacijų – jų skaičius su kiekvienais metais išauga maždaug dešimtadaliu.
A. Bertulienės manymu, tendenciją lemia ir gyvenimo būdo pokyčiai, kai vis daugiau jaunų žmonių išvyksta dirbti ar gyventi į užsienį, dažnai keliauja. Todėl kapavietės priežiūra tampa problema.
„Kapavietes prižiūrėti sudėtingiau ir brangiau nei kolumbariumo nišą. Visiems norisi, kad vėliau būtų kuo mažiau rūpesčių“, – supranta pašnekovė.
Tiesa, daliai žmonių vis dar labai svarbios senosios laidojimo tradicijos.
„Jie artimiesiems išsako norą nebūti kremuoti, – pasakoja A. Bertulienė. – Tačiau daugelis, ir ypač jauni, į laidotuves žiūri jau kitaip.“
Kadangi šiuo metu vietų kolumbariume Panevėžyje nebėra, urnos dažniausiai laidojamos šeimos kapavietėse.
„Vienetai nusprendžia palaukti, kol bus pastatytas kolumbariumas, ir iki tol artimųjų pelenus laiko namuose. Turėjome ir tokių atvejų, kai po kurio laiko artimieji vis dėlto nusprendė nebelaukti ir urnas laidojo į žemę, nes nėra aišku, kada kolumbariumas atsiras. Patys žmonės mato, kokia situacija mūsų mieste“, – kalbėjo „Grauduvos“ direktorė.
Laukia įstatymų taisytojų žodžio
Kol kas apie kolumbariumo statybų Panevėžyje pradžią nė nekalbama.
Pasak miesto Savivaldybės administracijos direktoriaus Giedriaus Šileikos, pasirengimo darbai jau atlikti, tačiau galutinis sprendimas bus priimamas tik paaiškėjus naujoms įstatyminėms nuostatoms.
Praėjusių metų pabaigoje Seime prasidėjo diskusijos dėl Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisų, kuriomis vėl svarstoma leisti savivaldybėms apmokestinti vietą kolumbariume.
„Savo namų darbus jau esame padarę – numatę sklypą, parengę projektą, tačiau laukiame aiškesnio reglamentavimo, – dėstė G. Šileika. – Siūloma, kad savivaldybės ir vėl galėtų imti mokestį iš gyventojų už kolumbariume suteiktą nišą. Nuo šio sprendimo daug kas priklausytų, todėl kol kas neskubame ir laukiame aiškumo.“
Pasak administracijos direktoriaus, kai teisinė bazė taps aiškesnė, Savivaldybė galės parengti ir Tarybai teikti sprendimo projektą.
Tada būtų diskutuojama dėl galimų kainų ir atsiskaitymo tvarkos.
„Kai bus aiškumas, sprendimus galėsime priimti savivaldybės lygmeniu. Tikrai nėra taip, kad šis projektas būtų nugulęs stalčiuje“, – pabrėžė jis.
Nors šių metų savivaldybės biudžetas jau patvirtintas, kolumbariumo statybų klausimas, pasak G. Šileikos, nėra nukeliamas į ateitį. Savivaldybės Investicijų skyrius nuolat ieško papildomų finansavimo galimybių. Jo teigimu, Savivaldybė neketina metų metus laukti, kol atsiras laisvų biudžeto lėšų.
„Matydami, koks yra poreikis, kolumbariumo statybai reikalingų lėšų ieškosime visais įmanomais kanalais, – patikino administracijos direktorius. – Variantų gali būti labai įvairių – ne tik biudžeto lėšos, bet ir privataus verslo investicijos. Kai bus aiški įstatyminė bazė, apibrėžianti kolumbariumo nišos apmokestinimą ir galimas kainas, bus kur kas paprasčiau apskaičiuoti, kiek investicijų reikės statyboms.“
Pokyčių kelyje
Pirmasis kolumbariumas Panevėžio miesto Šilaičių kapinėse statytas 2014-aisiais. Tada buvo įrengtos 424 nišos.
Po maždaug šešerių metų jis išplėstas dar 511 vietų.
Aštuonerius metus – nuo 2014 iki 2022-ųjų lapkričio – jas tekdavo išsipirkti.
Viena tokia amžino poilsio vieta kainavo 550 eurų.
Tačiau 2022 metais Seimui priėmus Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisas, savivaldybės nebeteko galimybės pardavinėti kolumbariumų nišas. Visos laidojimo vietos – ir kapavietės, ir kolumbariumų nišos – tapo nemokamos.
Šiuo metu įstatyme nustatyta, kad savivaldybės lėšomis įrengtos kolumbariumo nišos skiriamos neatlygintinai, tačiau svarstoma grąžinti anksčiau galiojusią tvarką, kuri leido savivaldybėms surinkti lėšų kolumbariumų statybai. Tokių pataisų rengėjų nuomone, tai savivaldybes paskatins statyti naujus kolumbariumus. Turėdamos galimybę nustatyti rinkliavą, jos galės susigrąžinti dalį statybos kaštų. Kiekviena savivaldybė galėtų nuspręsti, kokio dydžio turėtų būti vienkartinė rinkliava už kolumbariumo nišą. Sunkiai besiverčiantiems žmonėms galėtų būti nustatytos tam tikros nuolaidos.
Šiuo metu mokėti reikia tik už privačiomis lėšomis pastatytus kolumbariumus.
Senųjų kapinių prieglobstyje
Naujasis Panevėžio kolumbariumas suplanuotas prieš kelerius metus, jau parengtas ir techninis projektas.
Jį ketinama statyti šalia Kristaus Karaliaus katedros kapinių, tarp „Grauduvos“ laidojimo namų ir Žagienio gatvės esančiame 1,6 hektaro plote.
Numatyta, kad jis bus dviejų dydžių – didesniame bus 1 740 nišų, mažesniame – 855.
Betono konstrukcijų statinyje bus įrengtos 2 595 granito plokštėmis uždengtos nišos, skirtos mirusiųjų pelenams saugoti urnose.
Kitaip nei Šilaičių kapinių kolumbariume, kurio kiekviename bokse yra nemažai nišų, Panevėžyje boksų bus gerokai daugiau, bet kiekviename jų – mažiau nišų: kad atėjusiesiems aplankyti mirusiųjų netektų būriuotis.
Statant kolumbariumą bus suformuotas reljefas, įrengti pėsčiųjų takai, mažosios architektūros elementai – suoliukai, šiukšliadėžės, dviračių stovai, pasodinti želdiniai, pastatyta tvora, įrengtos 3 vandens kolonėlės. Taip pat numatyta praplėsti esamą automobilių stovėjimo aikštelę bei pastatyti naują ties Žagienio gatve.
