Šaltuoju metų laiku įprasta pirmenybę teikti karštiems gėrimams – kavai, arbatai. Pageidautina dar ir saldžiai.
Tačiau tokie skysčiai negali pakeisti mūsų imunitetui gyvybiškai svarbaus paprasto vandens, sako specialistai.
Kai orai šalti, troškulys nėra taip aiškiai juntamas. Bet organizmo skysčių poreikis nė kiek nemažėja.
Dėl šildymo prietaisų gausos sausas patalpų oras jį netgi didina.
Todėl žiemą kaip niekad svarbu vartoti pakankamai skysčių. Vidutiniškai – 1,5–2 litrus per parą, arba po 30 ml vienam kilogramui kūno masės. Tuo labiau kad dauguma mūsų pamėgtų gėrimų – kava, arbata (ypač žolelių) – pasižymi šlapimą varančiuoju poveikiu, taigi išvaro iš organizmo dar daugiau skysčių, kuriuos būtina kompensuoti. Bet geriant tik kambario temperatūros vandenį taip nenutinka.
Štai dar kelios priežastys, kodėl jis toks svarbus ne tik vasarą, bet ir žiemą.
Organizmui per parą reikia maždaug 30 ml vandens vienam kilogramui kūno masės.“
Gleivinės drėkinimas. Nosies ir burnos gleivinė – pirmasis jūsų organizmo apsauginis barjeras nuo virusų (tai vadinama mukoziniu imunitetu). Jeigu jos nepakankamai drėkinamos dėl to, kad kvėpuojate sausu oru, neaprūpinate organizmo skysčiais, barjeras tampa įveikiamu: gleivinės gali bet kada neatlaikyti virusų atakos.
Apsauga nuo intoksikacijų. Visi žinome patarimą „susirgai – daugiau gerk“ – šilto vandens, arbatų, morsų. Skysčiai reikalingi toksinams, kuriuos po savęs palieka virusai, šalinti. Nes kuo daugiau geriame, tuo daugiau šlapinamės ir su šlapimu iš organizmo išsivalome toksinus.
Kodėl žiemą geriau gerti vandenį nei arbatą
Normaliam kraujospūdžiui ir nuo alergijų. Vanduo reikalingas kraujui „praskiesti“. Nors tai labai paviršutiniškas sudėtingo fiziologinio proceso apibūdinimas, faktas yra faktas: trūkstant skysčių, kraujas tirštėja. Širdžiai tampa sunkiau varinėti jį kraujagyslėmis (kurioms vanduo taip pat reikalingas – elastingumui palaikyti), dar sunkau – kapiliarais. Dėl to kyla arterinis kraujo spaudimas ir didėja infarkto rizika.
Pakankamas skysčių vartojimas ilgainiui normalizuoja kraujospūdį.
Dar būtina žinoti, kad trūkstant vandens organizme paspartėja histamino gamyba. Mes šią medžiagą žinome kaip atsakingą už alergines reakcijas. Tačiau iš tikrųjų histaminas reguliuoja ir daugiau fiziologinių procesų, ne tik imuninį atsaką. Be kita ko, padeda tinkamai paskirstyti skysčių likučius organizme. Vis dėlto būtent alergikams ir astmatikams svarbu gerti kuo daugiau vandens.
Sveikesniems sąnariams. Nuolatinis skysčių trūkumas organizme taip pat tiesiogiai veikia artrozių, osteochondrozių vystymąsi. Juk jeigu kremzlinis audinys kartu su krauju neaprūpinimas pakankamu vandens ir deguonies kiekiu, negauna užtektinai maistingųjų medžiagų, jis greičiau susidėvi. O tirštas kraujas, kaip minėta, prasčiau prateka kapiliariais.
Dar vanduo palaiko raumenų tonusą. Dėl to mažėja griuvimų, lūžių rizika, nes tinkamai funkcionuojantys sąnariai ir raumenys užtikrina geresnę pusiausvyrą.
Odai drėkinti. Veikiama neigiamų temperatūrų ir žvarbaus vėjo, žiemą oda dažnai parausta. Ir kuo labiau ji išsausėjusi, tuo greičiau ir skausmingiau sudirgsta.
Seniai įrodyta, kad vanduo stimuliuoja apykaitos procesus – taip pat ir odos audiniuose, yra svarbus normaliai kolageno gamybai. Taigi jei nenorite, kad jūsų oda kentėtų, pradėkite gerti vandenį! Žiūrėkite į jį, kaip į vaistus, nes toks vanduo ir
O jeigu nesinori?
Mokslininkų teigimu, nuolat nepakankamai skysčių vartojantiems žmonėms troškulio pojūtis tarsi atbunka ir jie jau nebesupranta, kad nori gerti. Užsitęsus tokiai būklei, išsivysto lėtinė dehidratacija, su amžiumi apsunkinanti įvairias sveikatos problemas: sąnarių, inkstų, kitas. Net sloga sergama dažniau.
Organizmą galima įpratinti gerti vandenį kas valandą ar dvi nuryjant po 2–3 gurkšnelius. Taip pat po 0,5 stiklinės rytais ir pusvalandis prieš valgį ar pasivaikščiojimą. Itin svarbu atsigerti prieš bet kokius fizinius krūvius – net grindų plovimą.