Klebono akiratyje – negimę kūdikiai

Klebono akiratyje – negimę kūdikiai

Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas Romualdas Zdanys savo idėjomis ne tik uždega parapijiečių širdis, bet ir nepaliauja stebinti. Pernai jau antrus metus iš eilės bažnyčios šventoriuje jis šventino gyvūnus. Dvasininko iniciatyva parapijos namų rūsyje įrengta jauki erdvė jaunimui.

Šį kartą dvasininko žvilgsnis krypsta į mažuosius bažnyčios lankytojus ir negimusius kūdikius. R. Zdanys apie idėją įrengti negimusių kūdikių kapinaites kol kas kalba nedrąsiai. Nors pasaulyje tokia tradicija egzistuoja ne vienerius metus.

Klebonas įsitikinęs, kad apie negimusių kūdikių laidojimą privalu susimąstyti kiekvienam tikinčiajam.

„Ši tema yra skaudi ir galbūt ne visiems suprantama. Tačiau jeigu kovojame už gyvybės apsaugą nuo jos prasidėjimo iki pabaigos, vadinasi, tie, kurie dėl ligos ar kitų priežasčių neišvydo šio pasaulio ir mirė dar prieš gimstant, yra lygiai tokie patys žmonės, kaip ir kiti. Kilniausias tikinčiųjų veiksmas būtų juos palaidoti“, – „Sekundei“ sakė R. Zdanys.

Jis įsitikinęs, jog save tikinčiais laikantys žmonės privalo būti nuoseklūs savo veiksmais ir susimąstyti apie negimusių kūdikių sielas.

„Nesvarbu, ar žmogus žemėje pragyveno šimtą, dvidešimt metų, du mėnesius ar kelias savaites po motinos širdimi. Jis vis tiek yra žmogus. Aš, kaip klebonas, jaučiu pareigą kalbėti apie negimusių kūdikių laidojimą“, – tvirtino klebonas.

Negimusių kūdikių atminimui Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje jau penktus metus stovi paminklas.

Telkia geriems darbams

Jis mano, kad laidojimo ceremonijos galėtų vykti kas pusmetį arba ketvirtį. Nors klebonas su teisininkais ir gydytojais šio klausimo kol kas neaptarė, tačiau kitų valstybių patirtys kovojant dėl negimusių kūdikių laidojimo galimybės rodo, kad dėl to būtina įveikti kryžiaus kelius.

„Nežinau, ar šią idėją pavyks įgyvendinti. Netgi jei nepavyks, džiaugiuosi, jog ji kyla į paviršių ir žmonės vis dažniau apie tai diskutuoja“, – kalbėjo dvasininkas.

R. Zdanys neslepia, jog tam, kad šis veiksmas neatrodytų kaip teorinis kunigo išsigalvojimas, jis sutvarkyti visus formalumus ketina patikėti parapijos šeimoms. Tiems, kurie patys turi vaikų, dėl jų stengiasi ir tiki šios idėjos reikalingumu.

Klebonas prisipažįsta, kad mintis pastatyti paminklą negimusiems kūdikiams nebuvo jo, sumanymas išgirstas iš parapijiečių lūpų. Tikinčiųjų pagalbos prašymą R. Zdanys išgirdo vos pradėjęs tarnauti Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje.

Dvasininkas prisimena, kad paskelbus žinią, jog bažnyčioje yra renkamos lėšos negimusių vaikų paminklui statyti, aukų dėžutė prisipildė vos per mėnesį.

„Jeigu kovojame už gyvybės apsaugą nuo jos prasidėjimo iki pabaigos, vadinasi, tie, kurie dėl ligos ar kitų priežasčių neišvydo šio pasaulio ir mirė dar prieš gimstant, yra lygiai tokie patys žmonės, kaip ir kiti.“

R. Zdanys

Lietuvoje yra ne viena vieta, kur įamžintas negimusių kūdikių atminimas. Pirmasis kryžius buvo pastatytas Jurbarko kapinėse, širdies formos paminklas stovi Telšiuose prie Šeimos centro. Vilniuje Rasų kapinėse stūkso Angelų kalnelis, o jame yra paminklas negimusiems kūdikiams, jų atminimą įamžina ir kryžius Kryžių kalne.

Laidojimui neprieštarautų

Embrionai ir vaisiai iki dvidešimt antrosios nėštumo savaitės Lietuvoje yra laikomi ne palaikais, o medicinos atliekomis. Visuomenėje vis dažniau kyla nepasitenkinimas tokia tvarka. Daugelis Europos Sąjungos valstybių tokio atliekų tvarkymo reikalavimų netaiko.

Respublikinės Panevėžio ligoninės Ginekologijos skyriaus vedėja, gydytoja ginekologė Regina Genovaitė Valikonytė tvirtina, kad embrionai ir vaisiai iki 22-os savaitės yra utilizuojami sudeginant.

Ji įsitikinusi, kad pakeitus šiuo metu galiojančios teisės aktus, kuriuos reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministerija, specialistai negimusių kūdikių laidojimui neprieštarautų.

Paminklas negimusiems kūdikiams Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje atsirado tikinčiųjų pageidavimu, kurį padėjo išpildyti klebonas R. Zdanys. T. Šiaudinio nuotr.

Paminklas negimusiems kūdikiams Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje atsirado tikinčiųjų pageidavimu, kurį padėjo išpildyti klebonas R. Zdanys. T. Šiaudinio nuotr.

Pramogos šalia bažnyčios durų

Kol idėja apie kapinaites negimusiems kūdikiams kybo ant plauko, jau pavasarį R. Zdanys pasiruošęs išpildyti dar vieną pažadą parapijiečiams. Šalia bažnyčios duris turėtų atverti mažiesiems skirta žaidimų aikštelė, kurioje planuojama pastatyti spalvotas laipynes, čiuožynes, sūpynes ir karuseles.

„Tiek apie ją prisikalbėjau, kad žaidimų aikštelė tikrai turi būti. Kitu atveju man gali tekti atsistatydinti“, – juokavo klebonas.

Mintis apie žaidimų aikštelę R. Zdaniui kilo netikėtai. Jis pamena, jog vieną rytą apie tai tiesiog pranešęs Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje tarnaujantiems kunigams.

Dėl savo drąsių sumanymų klebonas priekaištų dažniausiai nesulaukia, tačiau žaidimų aikštelė keletui tėvų pasėjo abejonių. Jie įsitikinę, kad jų atžalos kartu su suaugusiaisiais turėtų dalyvauti šv. Mišiose, o ne linksmybėse šalia centrinių bažnyčios durų.

„Jeigu matysime bent porą besišypsančių vaikų, besisupančių ant sūpuoklių ar tiesiog žaidžiančių, nemanau, kad tai gali kelti nepasitenkinimą“, – tikino R. Zdanys. – Yra tėvų, kurie nori, kad vaikai pratintųsi prie bažnyčios aplinkos ir negalvotų, kad maldos namai yra skirti tik suaugusiesiems, o vaikams tai tebūtų atrakcija.“

Klebonas mano, kad žaidimų aikštelė būtų puiki vieta prie bažnyčios jaukintis patiems mažiausiems bei nenustygstantiems vietoje vaikams, kol jie vieną dieną patys užsimanys dalyvauti šv. Mišiose su tėvais. R. Zdanys neatmeta galimybės, jog esant poreikiui vaikus prižiūrės savanorės auklės.

Dvasininkas jau pradėjo nagrinėti, kokie reikalavimai yra keliami žaidimų aikštelėms, ieškoti patikimų sūpynių ir darbuotojų, kurie tinkamai atliktų visus montavimo darbus. R. Zdanys pabrėžia, kad svarbiausias tikslas, jog vaikai žaidimų aikštelėje jaustųsi saugiai.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų