Vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančiu regėjimu. Darbas kompiuteriu, televizorius išvargina akis, tad kai kuriems ne tik sunku skaityti, bet ir vairuoti automobilį, įžiūrėti daiktus, skirti spalvas. Gydytojai pataria regėjimą tikrinti kasmet, ypač svarbu tai daryti esant vyresnio amžiaus. Tik rūpinantis akimis galima išvengti komplikacijų ir neprarasti regėjimo.
Katarakta
Katarakta – lęšiuko padrumstėjimas, jis gali sukelti regėjimo problemų. Pasak Panevėžio ligoninės Akių ligų skyriaus vedėjo Kęstučio Kučinsko, dažniausiai šia liga serga vyresnio amžiaus žmonės, tačiau ji gali užklupti ir jaunuolius bei vaikus.
“Lęšiuko drumstėjimas dažniausiai išsivysto vyresnio amžiaus žmonėms – kaip senėjimo procesas. Žinoma, kartais kataraktą galima priskirti profesinėms ligoms arba ji gali pasireikšti kaip įvairių ligų, pavyzdžiui, cukraligės, komplikacija, – sakė K.Kučinskas. – Žmonės kartais skundžiasi ir dėl jaunatvinės kataraktos, ji būna genetiškai nulemta. Katarakta gali būti diagnozuojama ir naujagimiams, ji būna įgimta”. Kai yra pradinės stadijos, katarakta gali nesukelti regėjimo sutrikimų, tačiau laikui bėgant ji plečiasi ir apima vis daugiau lęšiuko. Pajutęs šiai ligai būdingus simptomus žmogus turėtų kreiptis į gydytoją.
Simptomai ir gydymas
Pagrindiniai simptomai – matoma tarsi per rūką, vaizdas būna neryškus, regėjimas vis blogėja. Ligonius kartais akina ryški šviesa. Sunku skaityti, vairuoti automobilį, prastai matoma naktį. Spalvos atrodo lyg išblukusios, kartais dvejinasi vaizdas.
“Reikia susirūpinti, jei regėjimas blogėja. Žinokite, kad kataraktos simptomai pasireiškia vis silpnėjančia rega: žmogui sunku skaityti, sudėtinga dirbti smulkius darbus, akis erzina ryškus apšvietimas, – sakė gydytojas K.Kučinskas. – Kol kas katarakta gydoma chirurginiu būdu. Jei pacientas mato pakankamai gerai, neoperuojame, tačiau jei regos sutrikimai pradeda trukdyti, žmogus operuojamas, jam įdedamas dirbtinis lęšiukas”.
Pasak gydytojo K.Kučinsko, vaistų kataraktai gydyti nėra. Svarbu reguliariai lankytis pas akių ligų specialistus. Jie gali parinkti tinkamus akinius, o jei liga labai trukdys, bus skiriama operacija. Specialistai pašalins drumstą lęšiuką ir implantuos dirbtinį. Po operacijos reikia prižiūrėti akis, tačiau regėjimas grįš po dienos ar savaitės. Dažnai žmonės mano, kad operaciją galima atidėti, tačiau to daryti negalima. Į gydytojus būtina kreiptis vos pastebėjus pirmuosius ligos požymius. Delsimas turi įtakos operacijos sudėtingumui ir rezultatams.
Glaukoma
Glaukoma – padidėjusio akyspūdžio liga. Anot gydytojo K.Kučinsko, prastėja regos nervą sudarančių ląstelių mityba ir pamažu jos žūva. Tai dar vadinama atrofija. “Jei glaukoma toli pažengusi, sunku ką nors padaryti. Šią ligą reikia gydyti, kol žmogus mato gerai, nes vėliau neįmanoma atkurti ląstelių”, – sakė K.Kučinskas. Ši liga dažnai būna neišgydomo aklumo priežastis. Nors ji dažniausiai nustatoma vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau glaukoma gali sirgti ir jaunesni asmenys. Gydytojas teigė, kad yra kelios glaukomos formos. Ji gali būti priepuolinė, uždarakampė ar atvirojo kampo. Skiriasi kiekvienos formos simptomai, ši liga apgaulinga ir iš pradžių žmogus nejaučia negalavimų.
“Vienos glaukomos formos lengvesnės, kitos – sunkesnės. Priepuolinė glaukoma gali pasireikšti galvos, akies skausmu. Žmogų gali pykinti, jį vargina vėmimas. Uždarakampę glaukomą galima sustabdyti lazerio procedūromis. Atvirojo kampo glaukoma – itin klastinga. Žmogus dažniausiai nejaučia simptomų ir nežino, kad serga, tačiau pasekmės būna labai rimtos, – sakė K.Kučinskas. – Jei žmogus vyresnis nei 40 metų ir jo šeimoje buvo sergančiųjų glaukoma, jam reikėtų tikrintis regėjimą bent vieną kartą per metus. Nors glaukomos simptomų nejaučiama, tačiau reikia stebėti, ar ši liga nekankina”.
Išskirti reikėtų tokius simptomus: akies dugno pakitimai, akių nuovargis, ašarojimas, skausmas, išsiplėtusios akies kraujagyslės, visa tai gali būti glaukomos požymiai, tačiau žmogus jų nepastebi. Gydytojas teigė, kad kuo anksčiau nustatoma liga, tuo geriau galima išsaugoti regą.
Svarbu nepervargti
Gydytojas K.Kučinskas tikino, kad kiekvienas turi laikytis darbo higienos reikalavimų. Daugelis dirba kompiuteriu, dažnai žiūri televizorių, o tai kenkia akims. Jei žmonės nesistengs saugoti regėjimo, jis gali nusilpti. “Ilgai žiūrint į kompiuterį, televizorių, akys labai pavargsta. Svarbu riboti darbo kompiuteriu laiką. Reikia daryti pertraukėles, žvelgti į tolį, taip akys pailsi. Galima daryti akių pratimus, jie padeda, – sakė K.Kučinskas. – Labai svarbu tinkamai maitintis. Visavertė mityba padeda išvengti ligų, tad nereiks vitaminų, o regėjimas nenusilps”.
Neringa Sirtautienė
tel. 467890 neringa@sekunde.com