-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Valdžia žadėjusi, kad nepasiturintiesiems padengs visą ar bent dalį šios paslaugos kainos. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad į paramą gali pretenduoti tik besiverčiantieji iš socialinių pašalpų.
Beje, surasti veterinarą, kuris sutiktų priimti „pašalpinuką“, – irgi nelengvas darbas.
Kaip pasakojo savo pavardės nenorėjusi viešinti panevėžietė Dalia, ji jau ketverius metus augina iš prieglaudos paimtą katiną.
Namų karaliumi savo murklį vadinančios Dalios visos pajamos – neįgalumo pašalpa, tesiekianti vos 340 eurų.
Sumokėjus komunalinius mokesčius, nusipirkus reikalingiausių vaistų ir maisto, mėnesio gale Daliai nieko nebelieka. Nors turi skaičiuoti kiekvieną eurą, katino ji nenusiteikusi atsisakyti. Tai didžiausias jos džiaugsmas ir geriausias draugas.
„Aš jam gardesnį kąsnelį visada atiduosiu, nors sau neturėsiu. Jam nepaduosi šlapios dešros – tik grynos mėsos gabalėlius. Išlepinau, bet ko nepadarysi dėl savo draugo“, – pasakoja Dalia.
Panevėžietė girdėjusi, kad nepasiturintiesiems valstybė kompensuos gyvūno ženklinimo išlaidas, tačiau kaip tą paramą gauti, informacijos niekur nerado.
Paskambinusi į Panevėžio savivaldybę, Dalia išgirdo, kad jie tokios paslaugos neteikia.
„Net nežinau, kiek ta paslauga man gali kainuoti. Jeigu bus labai brangu, kažin ar išgalėsiu katiną paženklinti“, – abejoja Dalia.
Ji svarsto savo murklio nevežti ženklinti, mat šis iš namų neišeina.
„Kam jam tas „čipas“ reikalingas. Jau geriau katinui skanesnio maisto už tuos pinigus nupirkčiau. Bet labai bijau, kad negaučiau baudos“, – baiminosi panevėžietė.
Pastarąsias porą savaičių veterinarus užplūdo tokia daugybė klientų, atvedančių paženklinti keturkojus, kad tiekėjai nebespėja vežti mikroschemų.
Valdžia, iš pradžių žadėjusi, kad paramą gyvūnams ženklinti galės gauti visi nepasiturintieji, vėliau toną pakeitė.
Iki 15 eurų kompensacija skiriama tik socialinių pašalpų gavėjams.
Kompensaciją galima gauti už ne daugiau kaip tris gyvūnus.
Senjorai ar neįgalieji, nors ir verčiasi iš mažų pajamų, į remiamųjų kategoriją nepatenka.
Negana to, ne visi veterinarijos gydytojai dėl didžiulio popierizmo ryžtasi registruoti keturkojus, kurių šeimininkai gali gauti tokią paramą.
Kaip teigė Panevėžyje veikiančio Kristinos veterinarijos centro vadovė Kristina Mačernytė-Misevičienė, paskutinės dvi savaitės itin įtemptos – kasdien plaukia klientai su keturkojais, kuriuos privalu paženklinti. Antplūdis toks didelis, kad net gamintojai nespėjo tiekti mikroschemų.
„Praėjusį savaitgalį vien rajone paženklinome apie 70 augintinių. Norinčiųjų būtų ir daugiau, bet jau pritrūkome mikroschemų. Kaip ir reikėjo tikėtis, visi laukė paskutinės minutės, vildamiesi, kad įstatymas bus atšauktas, kai taip nenutiko, vienu metu užplūdo veterinarijos gydytojus“, – kalbėjo K. Mačernytė-Misevičienė.
Klinikoje gyvūno ženklinimas kainuoja 15 arba 20 eurų.
Pasak veterinarės, abi mikroschemos veikia identiškai, tik pasirinkus brangesnį variantą ji po gyvūno oda implantuojama plonesne adata.
„Kartais ir šeimininkui psichologiškai mažiau skauda, kai mato ne tokią storą adatą, nors per ženklinimo procedūrą ir vienu, ir kitu atveju gyvūnas didelio diskomforto nejaučia“, – patikina veterinarijos gydytoja.
Pasak K. Mačernytės-Misevičienės, į kliniką ne kartą kreipėsi norėjusieji pasinaudoti valstybės parama ženklinant gyvūną, tačiau dėl laiko stokos tokių klientų atsisakyta.
Veterinarijos gydytojos teigimu, užpildyti šūsniai dokumentų tektų papildomai samdyti darbuotoją, o tai klinikai reikštų didesnes sąnaudas.
Anot K. Mačernytės-Misevičienės, valdžia nepasirūpino, kad veterinarui būtų patogu šią paslaugą suteikti. Jis privalo išrašyti sąskaitą faktūrą, tuomet kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą ir laukti, kol bus sumokėti pinigai. Visi duomenys privalo būti suvesti per septynias dienas.
„Sistemoje turime nurodyti, kad žmogus prašo paramos, bet jeigu jis vienoje klinikoje suženklins tris gyvūnus, o vėliau nueis į kitą kliniką ir suženklins dar tris gyvūnus, paramą gaus ta veterinarijos klinika, kuri dokumentus užpildys greičiau. Kitiems reikės išlaidas padengti iš savo kišenės. Su kiek kolegų esu kalbėjusi, retas kuris ėmėsi ženklinti gyvūnus pagal šią programą. Tai daug laiko užimantis darbas ir jokių garantijų, kad atgausime pinigus“, – tvirtino gydytoja.
Rožyno veterinarijos klinikos vadovas Juozas Sederevičius teigė neatsisakantis priimti ir į valstybės paramą pretenduojančių gyvūnų savininkų. Jis sako tokių sulaukiantis vos vieno kito.
„Žmogui būtina parodyti pažymą, kad jis yra socialiai remtinas. Paprastai tokią pažymą išduoda savivaldybės ar seniūnijos“, – aiškino J. Sederevičius.
Privalomo gyvūnų ženklinimo pasekmes jau pajuto ir gyvūnų globėjai.
Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovė Rūta Liberienė teigė, kad išmestų, pririštų miškuose, paliktų keturkojų būdavo visuomet, tačiau tai, kas vyksta dabar, sunku paaiškinti.
„Tokių atvejų pasitaikydavo ir anksčiau, bet tikrai ne taip masiškai, kaip dabar. Manau, tai susiję su privalomu ženklinimu. Gali būti, jog didelė dalis augintinių tiesiog išmetami, kad nereikėtų ženklinti. Kai kurie vyresnio amžiaus žmonės įsitikinę, kad paženklinus gyvūną už jį vėliau reikės nuolat mokėti“, – pasakojo R. Liberienė.
Panevėžio gyvūnų globos draugija pamestinukus ženklina jau visus metus.
Anot R. Liberienės, ženklinimas – didžiulė problema šunų senelių namams „Rūtos užuovėja“. Daugeliui jos keturkojų globotinių jau 14–18 metų ir nežinia, kiek jie dar gyvens. Čia tokių augintinių – per dvi dešimtis.
„Yra visai seneliukų, kurie jau nepasikelia, juos reikia apversti ant kito šono. Bet ir tokius šunis privalu registruoti. Nežinau, ar tokiems seneliukams, katėms bei šeškams, kurie neišeina iš namų, reikalingas privalomas registravimas“, – abejoja gyvūnų globėja.
Anot jos, netgi jei augintinis turi mikroschemą, dar nereiškia, kad bus paprasta išsiaiškinti jo šeimininkus. Pasitaiko atvejų, kad į gyvūnų registrą dėl kažkokių priežasčių nebūna suvedama visa reikalinga informacija.
