Kelionės su mažyliais: rizikuoti verta?

• Sekundė
• Sekundė
• Sveikata
• 2017.07.17 08:00

Jau seniai nieko nebestebina tėvai, keliaujantys su kūdikiais. Tačiau žinant, koks išbandymas dar nesustiprėjusiam vaiko organizmui yra kelionės, ar verta leistis su mažyliais į tikrai tolimą kelią?

Jeigu vaikui dar nėra nė trejų metų, be rimtos priežasties jį vežtis į kitą klimato juostą nereikėtų. Tokiems mažyliams sunku adaptuotis dėl to, kad jų endokrininė, imuninė, vegetatyvinė ir nervų sistemos dar nėra susiformavusios.

Įsivaizduokite, kaip paveikiamos mažylio gyvybinės jėgos, kai jis atsiduria 40 laipsnių karštyje. Pirmomis dienomis gali jaustis apatiškumas, bloga nuotaika ir blogas apetitas, pakilti temperatūra. Tačiau galimos ir daug rimtesnės pasekmės: nusilpsta organizmo imunitetas, dažniau persišaldoma, atsiranda alerginės reakcijos, kurių anksčiau nebūdavo, ir stipri reakcija į skiepus.

Didelį pavojų kelia perkaitimas ir dehidratacija. Perkaitimas gali sukelti šilumos smūgį ir konvulsijas, pažeisti širdies kraujagyslių sistemą.

Specialistų teigimu, kad vaikai adaptuotųsi kitoje klimato juostoje, jiems reikia joje išbūti ne mažiau kaip dvi tris savaites. Iš jų 7–14 dienų yra aklimatizavimosi periodas (kuo mažesnė atžala, tuo ilgiau trunka aklimatizacijos laikotarpis). Taigi jei norite, kad vaikas Pietų krašte pailsėtų ir tai nesukeltų jam sveikatos sutrikimų, svečiuotis užsienyje teks… ne mažiau kaip pusantro mėnesio!

Rizikos grupės

 Pirmoji rizikos grupė yra vaikai iki 3 metų ir sergantieji lėtinėmis ligomis (pvz., alergija). Norėdami pasiimti į kelionę mažylį gerai pagalvokite, kur keliausite, ir pasikonsultuokite su pediatru.

Keletas patarimų susirgus:

Jei vaikas gavo šilumos smūgį (simptomai – silpnumas, aukšta temperatūra, galimi – kraujavimas iš nosies, galvos skausmas ir ūžimas ausyse), nuneškite jį į vėsią patalpą ir aptrinkite vėsiu vandeniu. Ant kaktos ir kaklo arterijų zonos uždėkite šaltus kompresus.

Jei vaikas alpsta, paguldykite 15 minučių jį taip, kad kojos būtų pakeltos 30–40 cm aukščiau už kūną (taip greičiau kraujas suteka į galvą). Veidą apšlakstykite vėsiu vandeniu, patapšnokite per žandukus, pamasažuokite ausų kaušelius. Vaikams iki trejų metų nualpus galima duoti pauostyti amoniako. Be to, jokiu būdu negalima skiepyti vaiko prieš pat išvykstant.

Antrajai rizikos grupei priklauso mažyliai, neseniai nuo maitinimo krūtimi perėję prie dirbtinio maisto, alergiški vaikai ir tie, kurie turi problemų dėl virškinimo ir žarnyno.

Išvykoje neeksperimentuokite su maistu. Pirmomis dienomis geriau duokite įprastas, greitai paruošiamas košeles arba košeles indeliuose. Ko gera, tokių galima įsigyti ir užsienyje.

Jokiu būdu kūdikiui neduokite aštrių nacionalinių patiekalų ar greito maisto. Girdykite tik vandeniu iš butelių.

Nereikėtų pamiršti, kad higienos nesilaikymas keliaujant gali sukelti apsinuodijimą ar žarnyno infekcijas.

Jeigu mažylis vis dėlto sunegalavo:

Prisiminkite ir užsirašykite, ką vaikas valgė pastarąsias dvi dienas. Gydytojui bus lengviau išsiaiškinti negalavimo priežastis.

Jeigu vaikas daug vemia ir viduriuoja, stenkitės, kad būtų atkurtas mineralinių medžiagų balansas. Girdykite virintu vandeniu mažomis porcijomis. Galite vandenį pasaldinti, kad gautų angliavandenių.

Jei vaikui diarėja, versti badauti nereikia. Duokite truputį lengvo maisto (ryžių košės, bulvių, kriaušių tyrės ir kt.).

Jeigu vaikas nenori, jo negalima versti valgyti. Organizmas pasirinko badą – vadinasi, taip reikia.

Tokiu periodu pradėti duoti naujų produktų negalima – reikia palaukti vėsesnių orų. Vasarą nerekomenduojama nutraukti maitinimo krūtimi, nes atsiranda didelė tikimybė susirgti infekcinėmis žarnyno ligomis, be to, dėl streso, susijusio su mitybos pakeitimu, susilpnėja organizmo gyvybinės funkcijos.

Sustiprėjęs ultravioletinių spindulių poveikis kenksmingas visiems žmonėms, tačiau ypač didelę žalą jis daro mažiesiems. Jų organizme melaninas gaminasi dar silpnai, oda yra jautri ir plonytė.

Trečiai rizikos grupei priklauso alergiški vaikai, sergantieji endokrininėmis ligomis, šviesiaodžiai ir šviesiaplaukiai, tie, kurie nuo gimimo turi daug apgamų ar odos darinių, kurių giminaičiai yra alergiški saulei.

Iki 5 metų vaikams, kurie turi minėtų problemų, išvykti į Pietų šalis nerekomenduojama. Vėliau galima tik gydytojui leidus.

Jei jūsų mažylis šiai rizikos grupei nepriklauso, jūros paplūdimyje jam galima būti iki ryto 10 valandos ir po 17 valandos. Net būnant tomis valandomis, kai saulė nebūna tokia aktyvi, reikia naudoti priemones, turinčias didžiausią apsaugos faktorių (25–30).

Jeigu vaikas sunegalavo:

Neduokite jokių produktų, kurie gali alergizuoti: egzotinių vaisių, pieno, medaus, riešutų, žuvies, jūros produktų, braškių, šokolado, raudonos ir oranžinės spalvos daržovių. Duokite gerti daugiau vandens arba rūgščių pieno produktų be jokių priedų.

Atsiradus niežuliui, paraudimams, bėrimui (dilgėlinei), duokite antihistamininių vaistų, kuriuos esate vartoję.

Mažyliams iki metų būti saulėje negalima. Geriausia jiems laiką leisti pavėsyje.

Per karščius vaiką reikia rengti lengvais šviesiais, natūralių medžiagų drabužiais, dengiančiais kaklą, pečius, rankas, ir būtinai uždėti kepurę su snapeliu arba skrybėlaitę.

Patarimai kelionei

 Prieš pradėdamas kelionę vaikas turi būti visiškai sveikas. Jeigu jis kosėja, serga alerginiu rinitu, turi antrojo ar trečiojo lygio adenoidų, netgi paprasčiausia sloga pasikeitus oro slėgiui gali komplikuotis.

Vaikams, kitaip negu suaugusiesiems, norint pailsėti nereikia pakeisti įprastos aplinkos, laisvalaikio būdo. Geriausias poilsis mažyliams – žaisti gryname ore ir gerai išsimiegoti.

Mažuosius keliautojus išvykoje turi supti jiems gerai pažįstami daiktai: antklodėlė, žaisliukai, čiulptukas (jis irgi būtinas – ypač pasikeitus vietai ir įpročiams).

Keliauti geriausia į tas vietas, kur lankėsi jūsų pažįstami su vaikais. Tai daug informatyviau nei bet kuriame internetiniame puslapyje ar reklaminiame lankstinuke.

Ir dar vienas patarimas: viešbutyje vaiko lovytė turi stovėti kiek galima toliau nuo kondicionieriaus.

• Sekundė
• Sekundė
• #kelionė
• #kūdikiai
• #rizika