Keliaujanti paroda „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ jau Panevėžyje

Keliaujanti paroda „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ jau Panevėžyje

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus sukurta keliaujanti paroda „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ (1939–1944) atvyko į Panevėžį, kur mėnesį stovės Laisvės aikštėje.

Transformuotame jūriniame konteineryje įrengta paroda savo kelionę pradėjo lapkričio pradžioje Vilniuje. Per penkis mėnesius „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ be Vilniaus viešėjo Alytuje, Vilkaviškyje, Kaune, Raseiniuose, Šauliuose.

LTMKM saugoma nacių okupacijos metais fotografuotų apie 50 Lietuvos kino teatrų, kurie kiną rodė ir tarpukario Lietuvoje, ir pirmos sovietizacijos, ir nacių okupacijos metais. Kino teatrai 1942 m. buvo fotografuojami vokiečiams įsakius, norint juos suregistruoti.

Nuotraukų rinkinys unikalus tuo, kad Lietuvoje per daugiau nei šimtą metų kino teatrų specialiai beveik niekas nefotografavo. Nuotraukose užfiksuoti ir senieji kinematografai Biržuose, Alytuje, Šiauliuose, Telšiuose, Žagarėje, Kybartuose, ir naujai pastatytuose šaulių namuose įrengtos kino salės bei modernūs Kauno kino teatrai. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje veikė beveik 80 kino teatrų.

Per istorinius virsmus (1939–1944 m.) – nuo laisvos Lietuvos, dvi okupacijas keitėsi kino teatrų šeimininkai, darbuotojai, repertuaras, keitėsi ir žiūrovai, tačiau tais dramatiškais laikais kino teatras buvo tarsi slėptuvė nuo kraupios realybės. Filmai suteikdavo galimybę žiūrovams nors trumpam pabėgti į iliuzinį pasaulį, kuris padėdavo užmiršti slogias mintis, alkį.

Parodoje norėta parodyti ne tik kino teatrų istoriją, bet ir priminti ypatingai sudėtingą Lietuvai istorinį laikotarpį, kuriame visi žmonės buvo to laiko įkaitai, mėginantys išgyventi ir nelabai galintys pasirinkti. Todėl ir kino teatrų savininkai, jų vadovai, darbuotojai, kaip ir kiti žmonės, vieni buvo ištrempti į Sibirą, kalinti ar nužudyti, kiti rodė kiną arba jį žiūrėjo visais tais dramatiškais metais.

Paroda sumanyta kaip keliaujantis kino teatras ar muziejaus pastatas. Tranformavus jūrinį konteinerį, padarytos atsisėdimo vietos sukuria amfiteatrinę kino erdvę. Žmogus, įlindęs į pusiau uždarą erdvę, turi galimybę „pabuvoti“ praeityje, tačiau viena koja išlikti dabartyje ir dar geriau suprasti šių dienų karo įvykius Ukrainoje.

Paroda yra kaip kino seansas. Viename ekrane rodomas 15 min. istorinis filmas, jam pasibaigus, užsidegus šviesai, per 7 min. pertrauką galima patyrinėti visą parodoje pristatomą istorinę medžiagą – skirtingų metų kino afišas, spaudą, kino kroniką, susipažinti su to meto kino operatoriais, laiko linija, o taip pat pasižiūrėti animuotą fotografijų filmuką.

Paroda atvira visą parą ir nemokamai prieinama miesto gyventojams, svečiams, visoms amžiaus grupėms, neįgaliesiems. Paroda veiks iki birželio 15 d.

Gegužės 27 d. 12 val. vyks ekskursija, kurią ves istorikas, vienas iš parodos kuratorių Audrius Dambrauskas. Ekskursija nemokama.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų