-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Vežioti keleivius siūlosi penki konkursui paraiškas pateikę vežėjai, tačiau pasiimti iš rajono biudžeto atlygį už namo ir į mokyklą vežiojamus vaikus norinčio verslininko neatsirado nė vieno. Šis pasiūlymas netiko nė be darbo liekantiems dabartiniams smulkiesiems vežėjams.
Savivaldybė skelbė konkursą maršrutiniams reisams aštuoniomis kryptimis Panevėžio rajone.
Mokesčių administravimo skyriaus vedėjos Virginijos Jurkštienės teigimu, iš penkių konkursui paraiškas pateikusių dalyvių vienas siūlėsi keleivius vežti visomis aštuoniomis.
Kitų vežėjų pasiūlymų apimtys mažesnės – yra pretenduojančiųjų ir į kelias, ir į vos vieną kryptį.
Pasak V. Jurkštienės, šiuo metu atplėšti vokai su techninės dalies pasiūlymais. Įvertinus konkurse dalyvaujančių transporto įmonių pateiktus duomenis apie transporto ūkio būklę, vairuotojų atlyginimus ir kitus techninius dalykus, bus atplėšiami vokai su vežėjų prašomomis kainomis.
Kol vežėjų atranka nesibaigusi, pasiūlymus pateikusių įmonių Savivaldybė negali atskleisti.
Panevėžio rajono savivaldybė įmonių keleiviams vežti rajone ieškojo ne vien Lietuvoje. Nors paskelbtas konkursas – tarptautinis, paraiškas pateikusios visos įmonės registruotos Lietuvoje. Visgi, neoficialiais duomenimis, konkurse gali dalyvauti ir kaimyninės Latvijos vežėjas – įmonės „Rigas mikroautobusu satiksme“ filialas, registruotas Vilniuje.
Ši įmonė yra laimėjusi vežti keleivius keliomis kryptimis Šiaulių rajone, taip pat dalimi maršrutų Vilniuje.
„Sekundės“ žiniomis, iš dabartinių septynių į Panevėžio rajoną keleivius vežančių įmonių konkurse dalyvavo tik trys: Panevėžio autobusų parkas bei dvi smulkiosios įmonės. Šios trys pretenduoja tik į dalį krypčių.
Net keleivių vežimo rinkos mieste monopolininkas Panevėžio autobusų parkas rajonui pateikė pasiūlymą keleivius vežti tik trimis kryptimis. Šiuo metu Autobusų parkas veža dviem – Ramygalos bei Vabalninko–Subačiaus kryptimis.
„Mes svarstome visas galimybes dalyvauti konkursuose, bet pasiskaičiavę pasirenkame rentabiliausius variantus“, – teigia laikinasis įmonės direktorius Arnoldas Gražys.
Savivaldybei jau antrus metus iš eilės nesiseka rasti įmonės, kuri apsiimtų vežioti penkių rajono mokyklų – Paliūniškio, Paįstrio, Berčiūnų, Krekenavos ir Velžio – moksleivius. Pasak V. Jurkštienės, nei pernai, nei dabar skelbtame konkurse neatsirado apsiimančiųjų vaikus iš mokyklos parvežti namo.
Šiuo metu rajono švietimo įstaigos pačios organizuoja mokinių pavėžėjimą.
Savivaldybė skaičiuoja, kad šią paslaugą centralizavus galėtų sumažėti kaina už nuvažiuotą kilometrą ir būtų atnaujintas vaikus vežančių autobusų parkas.
„Norėjome kokybiškesnės ir bent šiek tiek pigesnės paslaugos. O dabar kiekvienoje mokykloje kaina už kilometrą skiriasi“, – teigė V. Jurkštienė.
Vedėja svarsto, jog toks Savivaldybės užsakymas vežėjams nepatrauklus dėl savo specifikos.
„Visos penkios mokyklos išsimėčiusios po rajoną. Tektų pirkti ne vieną autobusą ir samdyti ne vieną vairuotoją. Ryte vaikus atveža į mokyklą, po pamokų parveža, o kuo vairuotoją užimti visą likusią darbo dieną?“ – svarsto vedėja.
Kad vežti moksleivius toli gražu nėra pats patraukliausias užsakymas, patvirtino ir smulkiuosius rajono vežėjus vienijančios asociacijos „Aukštaitijos ekipažas“ direktorius Bronius Zaronskis.
Anot jo, konkursą paskelbusios rajono Savivaldybės vežėjams iškeltos sąlygos tokios, kad vargu ar kas rizikuotų imtis to darbo.
„Reikalaujama naujų autobusų, o mokinius vežioti tektų ne tik nuo gyvenvietės iki gyvenvietės, bet ir miškais, šunkeliais, neišvažiuojamais nei žiemą, nei vasarą“, – motyvavo B. Zaronskis.
Rajono Savivaldybė nusiteikusi jau iki liepos 1-osios užbaigti senų maršrutinių autobusiukų erą. Šiuo metu į kaimus Panevėžio rajone keleiviai vežami ir 20-ies metų ratuotomis senienomis.
Savivaldybė iš konkurso dalyvių reikalauja bent jau apynaujų autobusų su juose įrengtomis vaizdo kameromis, vairuotojus kontroliuoti padėsiančia navigacine sistema.
Dešimtis metų į rajoną kursavę smulkieji vežėjai piktinasi, jog tokias sąlygas iškėlusi Savivaldybė užkirto kelią jiems varžytis dėl užsakymų. Smulkiojo verslo atstovai pripažįsta neįstengsiantys pasiekti iškeltos aukštos reikalavimų kartelės.
B. Zaronskio teigimu, vienas autobusas, kurį turint jau buvo galima dalyvauti konkurse, kainuotų ne mažiau nei 10 tūkst. eurų. Kadangi įmonės aptarnauja ne po vieną kryptį, joms tektų įsigyti bent po 5–9 autobusus. Tiek investuoti į naujas transporto priemones, pasak B. Zaronskio, esamiems vežėjams tiesiog neapsimokėjo dėl miglotų verslo perspektyvų – konkurso nelaimėjus, smulkiuosius verslininkus užgultų beviltiškos paskolos.
Neišdrįsusius rizikuoti vežėjus skolų našta, B. Zaronskio teigimu, vis tiek užguls. Verslininkai jau paskaičiavo, kad dešimt darbuotojų turinčiai įmonei vien išeitinėms kompensacijoms ir atlygiui už neišnaudotas atostogas išmokėti prireiktų apie 25 tūkst. eurų. Asociacijos vadovo teigimu, tiek nė viena nėra sukaupusi.
B. Zaronskio nuomone, daug metų į kaimus žmones vežiojusiems smulkiesiems vežėjams susirasti kitą nišą pernelyg sudėtinga dėl didžiulės konkurencijos vežimo rinkoje.
Jo paties įmonė „Zimbravos transportas“ mažiau nei prieš metus ėmėsi vežti keleivius į oro uostus, tačiau, anot verslininko, vien iš šios paslaugos įmonė dar nėra pajėgi išsilaikyti.
„Per žiemą vežėjams visada susikaupia dideli nuostoliai. Mes Autobusų parkui dar už įvažiavimą į stotį ir maršrutų lentelių priežiūrą esame skolingi už tris mėnesius. Skolos didelės, o dar išeitinės darbuotojams laukia“, – perspektyvų smulkiesiems vežėjams nemato B. Zaronskis.
