-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Šis menininkas žmogaus rankas paverčia tikrų tikriausiais meno šedevrais.
Guidas Danielė yra daugybę apdovanojimų pelnęs menininkas iš Soverato (Italija). 1950-aisiais gimęs Guidas gyvena ir dirba Milane. Per daugiau nei 40 metų karjerą jis kūrė tiek komercinį, tiek reklaminį meną, rengė ir grupines, ir personalines parodas visame pasaulyje.
1990 m. jis pradėjo tyrinėti kūno ir rankų tapybą, eksperimentuoti. Menininkas panaudoja tapybos įgūdžius, kad sukurtų neįtikėtinai tikroviškus portretus ir scenas ant gyvos drobės – rankų.
2000 m. italas sukūrė visame pasaulyje žinomą seriją „Handimals“ – ant žmonių rankų labai tikroviškai pavaizdavo gyvūnus. G. Danielė meistriškai sugeba gyvąją drobę paversti bet kokiu norimu padaru. Rezultatai tikrai nuostabūs!
Fantazijos nestokojanti japonė meno kūriniais paverčia skrebučius. Kai nestokoji išmonės, drobe gali tapti įvairiausi dalykai – kad ir sumuštinių duonos riekės. Būtent riekeles, iš kurių įprastai ruošiame traškius skrebučius, japonė menininkė Sasaki Manami pasirinko drobe savo originaliems kūriniams. Daugiau kaip 32 tūkst. instagramo sekėjų turinti moteris šį gana neįprastą projektą pradėjo Japonijoje įsisiūbavus su koronavirusu susijusiems apribojimams ir priverstiniam sėdėjimui namie.
Menininkė pasakoja, kad meno kūriniams ant duonos riekių dažniausiai skiria savo rytus, neretai prie vienos darbuojasi net porą valandų, o įkvėpimu tampa patys įvairiausi dalykai – pirkimo procesas, švieži produktai, kai kurie meno šedevrai.
Nors japonė stengiasi, kad visi jos kūriniai būtų dar ir valgomi bei skanūs, prisipažįsta, jog ne visada tai pavyksta. Vieną kartą padaugino juodųjų pipirų ir nufotografuotą skrebutį, meno kūrinį, teko „sugadinti“ sūrio sluoksniu, kad būtų, jei ne itin skanus, bent jau valgomas. Pasigrožėkite ir jūs originaliais valgomais kūriniais!
Niuarke gimusi Chakaja Buker galėtų būti priskiriama prie meno pasaulio atradimų.
67-erių menininkė pirmą kartą pasirodė 1990-ųjų pradžioje, kai sukūrė įspūdingas lauko skulptūras iš pramoninių atliekų – niekam nebereikalingų automobilių padangų. Sunkias, grubias ir neišvaizdžias padangas ji pavertė jausmingomis, išraiškingomis, turtingos tekstūros skulptūromis. 2000 metais ši menininkė sulaukė ir tarptautinio dėmesio: jos darbų ciklas „Taip sunku būti žaliam“ – masyvi ant sienos pakabinta padangų skulptūra – pristatytas prestižinėje „Whitney“ bienalėje.
Po kritikų pamurmėjimų, Chakaja kiek pritilo ir per pastaruosius du dešimtmečius savo meną skyrė ne rampų šviesoms. Dabar, atrodo, vėl pasirengusi grįžti su trenksmu. Šią vasarą menininkė pasirašė sutartį su išskirtine Marko Borghi galerija, o šių metų „Art Miami“ galerija visą savo erdvę paskyrė Ch. Buker kūrybai pristatyti.
Majamyje galima pamatyti pačias įvairiausias Ch. Buker skulptūras iš padangų, datuojamas nuo 1990-ųjų iki šių dienų. Griežtos ir dinamiškos skulptūros užburia, o senos padangos, anot pačios menininkės, dažnai byloja apie neišvengiamą laiko tėkmę.
Išskirtiniai Ch. Buker darbai atkreipė daugelio meno gerbėjų dėmesį, įskaitant ir rimtus kolekcininkus. Nors šie kūriniai išties traukia akį, ne mažiau pastebima yra ir pati kūrėja – ji traktuoja save kaip savotišką vaikščiojančią skulptūrą, ir daugelyje fotografijų yra įamžinta su didžiuliu spalvingu galvos apdangalu.
Menininkas Ijanas Kukas pasižymi unikaliu tapybos stiliumi – į dažus panardina nuotolinio valdymo žaislinius automobilius ir jais važinėja per drobę, kad sukurtų spalvingus šiuolaikinio meno kūrinius.
28 metų I. Kukas sukūrė unikalų tapybos stilių, vadinamą „auto drawing“. Savo mene jis naudoja įvairiausius nuotoliniu būdu valdomus žaislinius automobilius, juos panardina į akrilinius dažus ir drobėje kuria neįtikėtinus šedevrus.
„Nuo mažų dienų norėjau būti menininku ir nusprendžiau, kad, tikintis sulaukti sėkmės, reikia ko nors unikalaus“, – apie keistokų „teptukų“ pasirinkimą pasakoja Ijanas.
Menininkas prisipažįsta visada buvęs pamišęs dėl bet ko, kas turėjo ratukus, ir suprato, kad savo menui galėtų panaudoti ilgai saugotus žaislus – mašinėlių kolekciją.
Ijanas, savo meną vadinantis „Popbang Color“, dažniausiai piešia įkvėptas automobilių ir lenktynių. Iki šiol jis nutapė ikoniškų automobilių kopijas, taip pat automobilių sporto čempionų, tokių kaip Liujisas Hamiltonas, portretus.
Be tikrų žaislinių automobilių, tarnaujančių kaip teptukai, I. Kukas naudoja senas žaislinių automobilių padangas, kad pritaikytų tam tikras detales. O po kūrybinių patirčių, padėjęs automobilio valdymo pultelį į šoną, jis sėda prie tikrų automobilių ar net didžiulių sunkvežimių vairo.
Žinoma, jūs įsitikinę, kad pieštukai reikalingi tik piešti, tačiau Dženifer Maestre taip tikrai nemano. Išties ši menininkė labai dažnai naudoja daiktus ne pagal jų paskirtį.
Susipažinkite su Dženifer Maestre, Masačusetso valstijoje dabar gyvenančia menininke, kuriančia nepakartojamas pieštukų skulptūras.
Skulptūrų autorė pasakoja, kad jos meną kažkada įkvėpė pamatyto jūros ežio forma ir funkcija. „Tokie pavojingi, bet ypač gražūs jūrų ežiai – aiškus įspėjimas apie skaudų kontaktą. Nepaisant galimų pasekmių, viliojanti spyglių tekstūra tiesiog traukia jį paliesti. Taip ir mano skulptūrose pateikiami aštrūs ir lygūs pagrindai, skirti dviem labai skirtingoms tekstūrinėms ir estetinėms patirtims“, – kalba kūrėja.
Norėdama pagaminti pieštukų skulptūras, Dženifer šimtus pieštukų supjausto beveik trijų centimetrų ilgio dalimis, kiekvienoje išgręžia skylutę, kad galėtų įverti karoliukus, ir visas dalis skrupulingai susiuva.
Tailando kepėjas terminui „šokiruojamas menas“ suteikia visiškai naują prasmę. Menininkas Kitivatas Unarom iš tešlos kuria šiurpias žmogaus kūno dalių skulptūras. Nuo 2006 m. Kitivatas naudoja paprastą tešlą ir iš jos lipdo kraupius rankų, kojų, galvos ar kitų kūno dalių atvaizdus.
Skulptūros, tapybos ir grafikos absolventas sako kuriantis netikras kūno dalis, norėdamas iliustruoti seną budistų posakį: „Ne visada tikėk tuo, ką matai, nes tai, ką matai, gali būti netiesa.“
Augdamas kepykloje (K. Unarom šeima anksčiau turėjo nuosavą kepyklėlę) jis visada domėjosi tešla kaip medžiaga kurti. Ilgus metus eksperimentuodamas su skirtingomis tešlomis, dabar menininkas lipdo kūno dalis iš kvietinių miltų tešlos, o akis, lūpas konstruoja iš anakardžių, razinų ar kitų įprastų produktų. Beje, Kitivatas sako, kad jo skulptūros iš tikrųjų yra valgomos ir jų skonis visiškai toks pat kaip įprastos duonos. Gal kam nors šviežios keptos duonos?
Parengta pagal boredpanda.lt
