Keičiasi žaliasis miesto rūbas

Keičiasi žaliasis miesto rūbas

https://sekunde.lt/leidinys/paneveziobalsas/Panevėžiui keičiantis, jame daugėja želdynų. Sodinami ne tik tradiciniai, miestui būdingi augalai, bet ir gerokai dekoratyvesni, niekada anksčiau Aukštaitijos sostinėje neaugę.

Žalią rūbą formuoja greta jaunų medelių vešintys šimtamečiai galiūnai, turintys savo unikalias istorijas.

Daugėja medžių

„Miesto žalumą turėtų vertinti patys žmonės. Palyginus su tuo, kas buvo anksčiau ir dabar, mano asmenine nuomone, medžių mieste nemažai“, – mano Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė Laura Jankevičienė.

Nors atnaujinant viešąsias erdves dalis medžių šalinami, specialistės teigimu, jų vėliau pasodinama gerokai daugiau. Vien Senvagėje ir jos prieigose rekonstrukcijos metu pasodinti 544 nauji medžiai ir 1235 krūmai. Skaistakalnio parke šiuo metu ošia 149 nauji medžiai ir 645 krūmai. Nepriklausomybės aikštėje vietą surado penki nauji bukai ir net 1615 krūmų. Rekonstruojant Kultūros ir poilsio parką pasodinti 358 nauji medžiai ir 123 krūmai.

Pasak L. Jankevičienės, nauji medžiai sodinami ir tvarkant gatves. Želdynus numatyta atnaujinti ir prie šiuo metu remontuojamos Ramygalos gatvės.

Laisvės aikštėje iki šiol ošiantis Vilniaus ąžuolas skaičiuoja jau 98-uosius metus. P. Židonio nuotrauka

Gerokai įvairesni

Panevėžio savivaldybė vėl rengiasi skelbti viešąjį pirkimą naujiems želdiniams pirkti. L. Jankevičienės teigimu, daugiausia medelių bus atsodinta prie gatvių ir tikimasi tą suspėti dar šiemet. Rengiamasi atsodinti ir gegužę Laisvės aikštėje chuliganų nulaužtą liepaitę.

Panevėžio erdvėse randasi ne tik akiai įprastų, bet ir dekoratyvesnių medžių bei krūmų: magnolijų, sakurų, įvairių rūšių klevų, grauželinių gudobelių, dekoratyvinių obelų ir daugelis kitų.

„Mieste medžių daugėja ir jie kitokie – šermukšniai, obelys, dar kiti, kurių pas mus nebūdavo. Anksčiau daugiausia sodindavo kaštonus, klevus, liepas, dabar galima surasti gerokai įvairesnių“, – vardija specialistė.

Ąžuoliuko sodinimas 1989 vasario 16 dieną Laisvės aikštėje. Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių nuotrauka

Išliko per visas negandas

Greta želdynų naujokų Panevėžyje išlikę medžiai – miesto istorijos liudininkai.

Kraštotyros muziejaus istorikas Donatas Pilkauskas pasakoja, jog tarpukariu apželdinant miestą dažniausiai sodintos liepos. Buvo labai populiaru sodinti vardinius medžius kokiai nors progai atminti.

Panevėžyje tebeošia ir kone šimtmetį skaičiuojantys medžiai. Vienas tokių – Laisvės aikštėje dar 1924 metais sodintas ąžuolas.

Pasak D. Pilkausko, 1921-ųjų balandį įkurta Lietuvai pagražinti draugija po poros gyvavimo metų ėmėsi medelių sodinimo programos. Tais metais šalyje buvo sodinami „Laisvės“ medžiai, skirti Lietuvos nepriklausomybės penkerių metų jubiliejui, tačiau Panevėžys šioje akcijoje dar nedalyvavo.

Jau po metų visoje šalyje sodinti Vilniaus medžiai. Tuomet, 1924-ųjų gegužės 1-ąją ir Panevėžio Laisvės aikštėje pasodintas Vilniaus ąžuolas. Tokia data tikriausiai pasirinkta neatsitiktinai. Tų pačių metų gegužės 1-ąją „Panevėžio balsas“ rašė, kad ši diena paskelbta ne tik darbo, tautų solidarumo švente, bet ir „pas mus, Lietuvoje, šioji diena paskirta dar ir medžių sodinimo šventei“.

Su himnu ir orkestrais

To meto miesto spauda mini, kad niūrų, apsiniaukusį, šaltą gegužės 1-osios rytą Įgulos bažnyčioje (dabar – Švč. Trejybės) vyko šv. Mišios. Po jų tuometinėje Vytauto aikštėje, dabar Nepriklausomybės, išsirikiavo visų miesto mokyklų – žydų, lietuvių, lenkų – mokiniai, panevėžiečiai. Tuometinis miesto burmistras Bronius Adomulis sakė trumpą kalbą. Galiausiai visa minia patraukė į Laisvės aikštę.

„Griežia penki orkestrai. Šaulių atstovas p. Petrauskas trumpoj prakalboj paaiškina, kad sodinant šį medį visos Lietuvos akys turi būti nukreiptos į Vilnių. Po kalbos himnas. Visuomenės ir valdžios atstovai savo rankomis sodiną ąžuolą (čia ir kitur kalba netaisyta)“, – taip tarpukariu aprašytas Panevėžiui reikšmingo ąžuolo sodinimas.

Pasak D. Pilkausko, vėliau prie šio ąžuolo vykdavo svarbiausi miesto renginiai.

Laisvės aikštėje auga ir dar vieną itin svarbų įvykį menantis medis.

„1989 metų vasario 16-ąją Panevėžyje, po beveik pusę amžiaus trukusios sovietinės okupacijos, švęsta Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Tuomet dar Lenino aikštėje pasodintas ąžuoliukas, pavadintas Atgimimo medžiu“, – pasakoja istorikas.

1930 V. D. metų renginys prie Vilniaus medžio. Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių nuotrauka

Ne visi sveiki

O dabartinėje Nepriklausomybės aikštėje 1925-aisiais pasodintas uosis, skirtas „Aušros“ laikraščiui.

Vėl bažnyčioje vyko šv. Mišios, kurių metu kunigas Julijonas Lindė-Dobilas sakė susirinkusiesiems įspūdį padariusį pamokslą.

„Paaiškino šios dienos reikšmę, trumpais bruožais piešė mūsų vystymosi istoriją, paminėjo „Aušros“ įkūrėjus ir tų laikų mūsų už nepriklausomybė kovotojus“, – rašyta „Panevėžio balse“.

Pasak D. Pilkausko, po pamaldų renginiai vyko aikštėje. Po iškilmingų kalbų pasodintas uosis ir aptvertas tvorele.

Deja, šis istorinis medis, slenkant dešimtmečiams, gerokai nukentėjo. Tad 2015 metais pasodintas ąžuoliukas.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų