Dailininkas Kazys Naruševičius dirbtuvėje, 1989 m. PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJAUS fondų nuotr.

Kazys Naruševičius. Tapyba – mano širdies kalba

Kazys Naruševičius. Tapyba – mano širdies kalba

2020-aisiais kovo 2 dieną sukako 100 metų, kai Dūdonių kaime, Panevėžio rajone, gimė tapytojas, Panevėžio miesto garbės pilietis Kazys Naruševičius (1920–2004).

Po studijų Vilniaus dailės akademijoje į Panevėžį grįžo 1950 m. Visas jo gyvenimo kelias buvo susijęs su daile ir Panevėžiu. Kazio Naruševičiaus vardas gyvena tarp mūsų – kūryba, įsimintini darbai, išugdyti mokiniai. Amžininkų prisiminimuose – turtinga ir gyvybinga asmenybė: nuoširdaus Mokytojo, nenuilstančio tapytojo, Panevėžio dailininkų telkėjo portretas, įvairių meno iniciatyvų sumanytojas ir įgyvendintojas. Viena iš jų – birželio 1-ąją vykdavęs kasmetis vaikų piešinių konkursas ant asfalto – šviesiausiomis spalvomis menamas panevėžiečių.

K. Naruševičiaus pastangomis 1967 m. buvo įkurta Vaikų dailės mokykla. Dėstė tapybą nuo mokyklos atidarymo iki 1990 m. Buvo didelės širdies mokytojas, mokėjęs savo mokinius pagirti, paskatinti, įkvėpti. Su jais važiuodavo į kūrybines stovyklas, rengė parodas. Ir dieną, ir vakarą Dailės mokykla buvo pilna piešiančių vaikų ir jaunimo. Per ilgus pedagoginio darbo metus jo mokiniais buvo daugelis šiuo metu aktyviai kuriančių panevėžiečių dailininkų.

K. Naruševičius 1966 m. perėmė vadovavimą dailininko Alberto Stepankos ir Kraštotyros muziejaus direktorės Jadvygos Rimšelienės iniciatyva 1956 m. įkurtai dailės mėgėjų studijai. Ją lankė įvairių specialybių, įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmonės. K. Naruševičius keliolika metų skubėdavo į Autokompresorių gamyklos klubą pas užsikrėtusius daile, juos mokė meno paslapčių, organizavo kūrybinius seminarus, stovyklas, rengė parodas ne tik gamykloje, mokyklose, kino teatrų fojė, gėlių parduotuvėje „Rūta“, bet ir miesto Parodų rūmuose, Vilniaus miesto erdvėse ir kitur. Dailės mėgėjų studijai vadovavo iki 1979 metų.

K. Naruševičius buvo peizažų meistras. Pomėgis keliauti, būti gamtoje atsispindėjo jo kūryboje – čia dominuoja gamtos, urbanistiniai peizažai. Nuo 1962 m. aktyviai dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje, 1964 m. įsiliejo į Lietuvos dailininkų sąjungą. Gyveno Panevėžyje, mylėjo šį kraštą, tad daugelis darbų susieti su Nevėžiu, jo pakrantėmis, apylinkėmis, miesto panorama. K. Naruševičiaus kūrybai būdinga koloristika, ekspresyvumas, energingi pastoziški potėpiai. Tapytojas pasižymėjo darbštumu, produktyviu darbu. K. Naruševičiaus pastangomis 1968 m. įkurta Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio sekcija, vėliau peraugusi į Panevėžio skyrių, kurio veiklai vadovavo iki 1983 metų. Jis telkė ir skatino miesto dailininkus, negailėjo patarimų ir gero žodžio, organizavo plenerus ir parodas, o jų atidarymai buvo neįsivaizduojami be jo taiklaus ir šilto, paskatinančio ir pagiriančio žodžio.

Dailininkas Kazys Naruševičius su jo vadovaujamos dailės mėgėjų studijos narėmis Skaistakalnio parke, XX a. 8 deš. PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJAUS fondų (A. Gylio) nuotr.

Dailininkas Kazys Naruševičius su jo vadovaujamos dailės mėgėjų studijos narėmis Skaistakalnio parke, XX a. 8 deš. PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJAUS fondų (A. Gylio) nuotr.

K. Naruševičiaus tapybos ir akvarelės darbų yra įsigijęs Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos dailininkų sąjunga, Šiaulių „Aušros“ muziejus. K. Naruševičiaus kūriniai saugomi Panevėžio kraštotyros muziejuje ir miesto Dailės galerijoje. Menininko darbai puošia Panevėžio miesto savivaldybės, V. Žemkalnio gimnazijos, „Vyturio“ progimnazijos, kelių įmonių, Panevėžio konsultacijų poliklinikos erdves, jie turi savo garbingą vietą dažno vyresnės kartos miesto inteligento namuose.

Visa šio garbingo žmogaus veikla buvo susijusi su Panevėžiu. K. Naruševičiui 1997 m. suteiktas nusipelniusio panevėžiečio, 1999 m. – Panevėžio miesto garbės piliečio vardas.

Turtingame Panevėžio kraštotyros muziejuje, be K. Naruševičiaus tapybos darbų, saugoma sūnaus Šarūno dovanotas tėvo molbertas, stovėjęs jo dailės studijoje (A. Smetonos g. 2), grafikės Stasės Medytės perduotas K. Naruševičiaus nešiotas molbertas su dėžute dažams (dailininkų vadinamas etiudniku), tapytojui priklausiusios paletės su aliejinių dažų likučiais, skulptoriaus Algimanto Vytėno 1989 m. sukurti K. Naruševičiaus ir jo žmonos Onutės biustai, įspūdinga Alfrido Pajuodžio 2005 m. sukurta dailininko Kazio Naruševičiaus antkapinė skulptūra iš bronzos. Muziejuje saugomi K. Naruševičiaus parodų katalogai, bukletai, kvietimai iliustruoja tapytojo populiarumą, meninį produktyvumą, kūrinių kelionių kryptis. Kitas svarbus eksponatas – ilgametės muziejininkės, buvusios Panevėžio parodų rūmų vedėjos Joanos Vigos Čiplytės parengtas ir 1999 m. išleistas albumas „Kazys Naruševičius. Tapytojas. Mokytojas“, pristatantis dailininko gyvenimą, kūrybos plotmę.

Labiausiai prisiminimus ir įvykius atgaivina fotografijos. Muziejuje sukaupta kelios dešimtys su dailininko veikla ir gyvenimu susijusių nuotraukų. Tai – K. Naruševičiaus portretai, grupinės Panevėžio dailininkų nuotraukos, parodų atidarymų, bendravimo su bendraminčiais akimirkos, šeimos fotografijos.

Paminint dailininko K. Naruševičiaus jubiliejinę gimimo sukaktį Panevėžio kraštotyros muziejus parengė virtualią parodą „Kazys Naruševičius. Tapyba – mano širdies kalba“. Joje pristatomi muziejaus fonduose sukaupti ir saugomi eksponatai. Paroda supažindina su tapytojo veikla, kūrybiniu palikimu, jį menančiais ženklais. Parodą kviečiame apžiūrėti muziejaus internetinėje svetainėje www.paneveziomuziejus.lt skiltyje „Parodos“.

Ar žinote, kur Panevėžyje yra K. Naruševičiaus gatvė? Pabandyti ją surasti ir pervažiuoti (o gal eiti pėsčiomis) galėtų būti savaitgalio užduotis smalsiesiems…

Jūratė GAIDELIENĖ

Panevėžio kraštotyros muziejaus vyriausioji fondų saugotoja

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų