Kazusas kapinėse: palikti skulptūrą ar nukelti?

• Sekundė
• Daiva SAVICKIENĖ
• Aktualijos
• 2022.04.16 17:00

Vykstant karui Ukrainoje apsižiūrėta, kad Lietuvoje, daugiausia Antrojo pasaulinio karo karių palaidojimo vietose, tebėra ne viena skulptūra su agresyviais sovietiniais atributais – vėliavomis, automatais.

Panevėžyje taip pat tebestovi skulptūra, vaizduojanti klūpintį sovietų karį su vėliava rankose, o ant lentos šviečia užrašas „Amžina šlovė didvyriams, kritusiems kovose už mūsų tėvynės laisvę ir nepriklausomybę“.

Nors ant skulptūros nurodyti 1941–1945 metai, istorikų duomenimis, greičiausiai šioje vietoje palaidoti ne fronte kritę kariai, o, tikėtina, pokariu nuo lietuvių partizanų kulkų žuvę enkavėdistai, taip pat 1919 metais Panevėžį užėmę raudonarmiečiai.

Svarsto, ką daryti

Lietuva dar 2000-aisiais pagal Ženevos konvenciją įsipareigojo saugoti, prižiūrėti, tvarkyti karių kapus. Visgi kas juose gali būti saugoma, o kas ne – sprendžia pati valstybė.

Kultūros paveldo departamentas šiuo metu peržiūri visas kultūros vertybių registre įrašytas Antrojo pasaulinio karo karių palaidojimo vietas.

Šiame registre yra daugiau nei 150 tokių vietų.

Vienose netektį simbolizuojantys paminklai neturi nieko bendro su karu ar agresija, tačiau kitur stovi ir skulptūros su agresyviais sovietiniais atributais.

Departamentas planuoja parengti tokių objektų apžvalgą ir pateikti pataisas, kada jiems nebūtų taikoma teisinė apsauga. Tuomet tokią simboliką būtų galima nukelti.

Kadangi klausimas – jautrus, artimiausiu metu taip pat norima parengti strategiją savivaldybėms, kaip šios, nepažeisdamos Ženevos konvencijos, kitų tarptautinių teisės aktų, galėtų pašalinti sovietinius simbolius.

Tačiau raginama neskubėti ir gerai apgalvoti kiekvieną žingsnį, kad nebūtų įžeisti žmonės.

Abejonių kelia vienas iš dviejų

Panevėžyje yra dvi Antrojo pasaulinio karo karių palaidojimo vietos – Krekenavos gatvėje ir Kristaus Karaliaus katedros kapinėse Ramygalos gatvėje.

Miesto Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialisto Benjamino Pučkio duomenimis, Krekenavos gatvėje palaidota ir civilių – panevėžiečių bei aplinkinių kaimų gyventojų, prievarta paimtų pagelbėti kariuomenei, pavyzdžiui, karinę amuniciją vežti arkliais. Šiose kapinėse stovi 1975 metais statytas panevėžietės Veronikos Vildžiūnaitės kurtas paminklas žuvusiems kariams.

Pasak B. Pučkio, jis modernistinis, nepažymėtas nei žvaigžde, nei kūju ar pjautuvu, nei ginklu.

Tačiau Ramygalos gatvėje, šiaurinėje Kristaus Karaliaus katedros kapinių dalyje esančiose sovietinių karių kapinėse stūksantis paminklas kelia istorikams abejonių.

Paminklas – visiška nesąmonė

Ant paminklo Ramygalos gatvės kapinėse pažymėta, kad jis skirtas pagerbti žuvusius 1941–1945 metais. Visgi, pasak B. Pučkio, istorikai turi žinių, jog išties ten palaidotieji žuvo vėliau – jau pokariu. Tikėtina, kad jie krito nuo lietuvių partizanų kulkų. Taigi, manoma, kad užrašas ant paminklo greičiausiai neteisingas.

B. Pučkis svarsto, kad Kultūros paveldo departamentui ir Kultūros ministerijai priėmus atitinkamus sprendimus, greičiausiai bus svarstoma, ką gi daryti su šiuo paminklu.

„Kas numirė, tas numirė, Dievas juos pasikvietė į savo teismą. Bet tas paminklas nei trys, nei devyni. Visiška nesąmonė. Reikėtų išsiaiškinti iki galo jo pastatymo aplinkybes“, – mano Savivaldybės atstovas.

B. Pučkis pamena, kad ir anksčiau Savivaldybėje būta kalbų apie šį paminklą – Tarybos nariai vis keldavo klausimą, kad reikėtų kažką daryti.

Ramygalos gatvėje, šiaurinėje Kristaus Karaliaus katedros kapinių dalyje esančiose sovietinių karių kapinėse stūksantis paminklas kelia istorikams didelių abejonių, kam jis iš tiesų skirtas. G. KARTANO nuotr.

Paslaptis Rusijos archyvuose

Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus muziejininkas Donatas Juzėnas pasakoja, kad Ramygalos gatvės kapinėse išties yra painiavos.

„Sovietų karių palaidojimo vietoje yra užrašas, kad čia palaidoti kariai, žuvę Antrajame pasauliniame kare 1941–1945 metais. Kultūros vertybių registro duomenų bazėje taip pat sakoma, kad tai – Antrojo pasaulinio karo metu žuvę sovietų kariai“, – pasakoja jis.

Tačiau 1959 metų Panevėžio vykdomojo komiteto nutarime kalbama apie karių palaikų perkėlimą iš Ramygalos ir Liepos 21-osios (dabar A. Jakšto gatvė) gatvių į J. Tilvyčio gatvės karių kapines (dabar jos laikomos Krekenavos gatvės).

„Nurodomas net skaičius – 76 karių palaikai perkelti iš Ramygalos gatvės kapinių. Ar visi karių palaikai iškelti, ar čia nurodytas tik iškeliamų skaičius, negaliu pasakyti“, – sako D. Juzėnas.

Istorikas pasakoja Rusijos tinklalapyje radęs Sovietų Sąjungos gynybos ministerijos archyvo duomenis apie žuvusiųjų palaidojimo vietas, tarp jų ir Panevėžio.

Aptiktoje sovietų karių apskaitos kortelėje teigiama, kad tarp palaidotųjų Ramygalos gatvės kapinėse yra ir kariai, žuvę pokario metais „atliekant tarnybinę pareigą“.

D. Juzėno teigimu, tais laikais nerašydavo tiesiai šviesiai, tačiau tikėtina, kad pastarieji žuvo kovose su lietuvių partizanais.

„Žuvę „atliekant tarnybines pareigas“, tai – sovietų kariai, tikėtina, žuvę slopindami pokario rezistenciją. Šioje palaidojimo vietoje tik ant vieno paminklo yra vardas, pavardė ir gimimo bei žūties metai – 1947-ieji. Kiti  kariai nežinomi. Panevėžyje pokario metu buvo dislokuoti 25-ojo NKVD pulko daliniai“, – pasakoja istorikas.

Pamena perlaidojimą

Panevėžio rusų kultūros centro direktorė, kraštotyrininkė Valentina Vatutina sako pamenanti, kaip vaikystėje 3-iosios vidurinės mokyklos mokiniai su gėlėmis turėjo dalyvauti minėtame perlaidojime. Ji nepamiršo net vietos, kurioje tuomet stovėjo.

V. Vatutinos žiniomis, Krekenavos gatvėje ir iki tol buvo palaidotų karių, bet labai mažai. Kiti amžino poilsio atgulė pakrantėje, kur dabar Marijonų sodas šalia Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos, dalis – Ramygalos gatvės kapinėse. Pasak V. Vatutinos, mirus Stalinui, buvo nurodymas surinkti visus karių palaikus ir perlaidoti vienose kapinėse. Ji mano, kad į kapinaites Krekenavos gatvėje buvo perlaidoti tik fronte žuvę kariai.

„Buvo įsakymas, kad perlaidoti kažkur į vieną vietą. Miesto savivaldybė, manau, labai teisingai pasielgė, kad visus sukėlė į vieną vietą. O kagėbėšnikų nelietė. Jie ten, Ramygalos gatvėje, ir liko“, – sako V. Vatutina.

Panevėžietė spėja, kad neatsitiktinai Ramygalos gatvės kapinėse ant likusių antkapių nėra pavardžių. Jų rašyti veikiausiai neleido KGB, neišduodama savų.

Kariai buvo ir aukos

Panevėžyje yra ir Pirmojo pasaulinio karo laikų kapaviečių. Pavyzdžiui, Kultūros ir poilsio parke palaidoti carinės Rusijos musulmonų kareiviai.

Dar viena kapavietė yra Pajuostės plente ties miesto ir rajono riba. Čia palaidoti 1915 metais žuvę kariai ir vadas.

B. Pučkio teigimu, anksčiau buvo pasigirdę kalbų, kad reikėtų naikinti ir caro laikų kapavietes. Kalbos nutilo priminus, kad carinėje kariuomenėje tarnavo ir nemažai Lietuvos karininkų, vėliau pasižymėjusių Lietuvos nepriklausomybės kovose, taip pat ir eilinių kareivių.

„Reikia plačiau žiūrėti, o ne taip, kad caro naikiname, sovietinius irgi naikiname. Sovietų kariuomenėje buvo ir lietuvių tautybės karių, bet tai nereiškia, kad jie buvo užkietėję komunistai Paprasčiausiai paėmė žmones prieš jų valią į kariuomenę, įstatė į „čebatus“, davė milinę, šautuvą ir viskas. Neisi – kulką gausi į pakaušį“, – B. Pučkis primena su atminties vietomis elgtis atsargiai ir pagarbiai.

• Sekundė
• Daiva SAVICKIENĖ
• #Benjaminas Pučkis
• #kapai
• #kariai
• #kgb
• #NKVD
• #paminklai
• #Panevėžys
• #Ramygalos gatvė
• #Savivaldybė
• #sovietiniai atributai
• #Valentina Vatutina