Kaulinis porcelianas šamoto prieglobstyje

Kaulinis porcelianas šamoto prieglobstyje

Panevėžio šamotinės keramikos mekoje – Dailės galerijos Keramikos paviljone – karaliauja preciziški kaulinio porceliano darbai.

 

Kaulinis porcelianas – XVIII amžiaus pabaigoje anglų sukurta medžiaga, naudota išskirtinai indams gaminti. Šio porceliano sudėtyje yra apie 50 procentų galvijų kaulų pelenų. Jo gamybos procesas ypač sudėtingas ir brangus, todėl kaulinis porcelianas laikomas išskirtine, prabangia medžiaga. Prieš daugiau kaip keturiasdešimt metų Kaune, „Jiesios“ fabrike, pradėtas gaminti vietinis kaulinis porcelianas. Vėliau čia imtas rengti Kauno kaulinio porceliano simpoziumas. Dar šių metų vasarą Kaune įvykęs Tarptautinis kaulinio porceliano simpoziumas 2018 tęsia savo kelionę po Lietuvą – Panevėžyje atidaryta paroda „Porceliano tapatybė“.

Vilniaus Dailės akademijos Kauno fakulteto Keramikos ir porceliano katedros vedėjas ir simpoziumo vadovas doc. Remigijus Sederevičius atidaryme atkreipė dėmesį, jog su Panevėžiu palaikomi šilti bendradarbiavimo ryšiai. Prireikus patirties ir žinių apie šamotinę masę, skubama kreiptis ne kur kitur, o į Keramikos paviljono specialistus. Pastariesiems pritrūkus informacijos apie kaulinį porcelianą – patirtimi mielai dalijasi kauniečiai.

R. Sederevičius prisipažino, jog iš pradžių persekiojusios mintys, ar pavyks kūriniais užpildyti nemažas paviljono erdves. Svarstyta panaudojant instaliacijas derinti šamotą ir porcelianą, visgi prisijungus nemažai daliai kūrėjų, gimė organiška erdvės ir eksponuojamų objektų žaismė.

„Norėjome apie keramiką kalbėti daugiau nei kaip apie šiuolaikinį meną. Šiandien pasaulyje matomas tikras keramikos renesansas. Labai daug kūrėjų dirba su moliu, akmens mase, porcelianu. Tai unikali situacija, kurią reikia išnaudoti“, – teigė vienas iš simpoziumo organizatorių latvis Maris Grosbahas.

Galerija

Žvilgsnis į tapatybę

Parodoje pristatomi tiek Lietuvos, tiek užsienio menininkų darbai, sukurti pasitelkiant ir šiuolaikinio, ir disciplininio meno raiškos būdus.

„Kiekvienas simpoziumo dalyvis turi savo darbo metodiką, naudoja skirtingas technikas ir technologijas, gilinasi į kasdienes ar globalias problemas. Šiame renginyje jie buvo pakviesti giliau pažvelgti į tapatybės problematiką. Beveik visiems autoriams tai buvo pirmas susitikimas su kauliniu porcelianu. Nepažįstama medžiaga, jos savybės bei nepatirti virsmai suteikė galimybę pažvelgti į, atrodytų, taip plačiai eksploatuojamą tapatybės temą kitu kampu“, – sakė R. Sederevičius.

Kasdien kintanti situacija menų pasaulyje, technologijos ir tradicijos simpoziumą taip pat paskatino keistis. Šiemet simpoziume dalyvavo šie tarpdisciplininių meno sričių atstovai: Brianas Benferis, menininkas, dirbantis keramikos ir instaliacijos srityse (JAV); Nathanas Betschartas, San Diego Mesa koledžo dailės profesorius (JAV); Saulius Dirsė, Aida Dirsė (Lietuva); Elize Hiiop (Estija); Una Mjurka, menininkė, Kalifornijos valstijos universiteto profesorė (Latvija, JAV); Lauris Kiluskas, Estijos dailės akademijos lektorius, besispecializuojantis keramikos 3D spausdinimo srityje (Estija), Anthony Stellaccio, menininkas, žurnalo „Studio Potter“ išskirtinis direktorius ir tarptautinės meno organizacijos „Artaxis“ koordinatorius (JAV), Bartas Vandeputas, Alto universiteto Helsinkyje doktorantas, menininkas, siejantis meną ir ekologiją (Belgija, Suomija).

Kartu su patyrusiais kūrėjais simpoziume dalyvavo ir jaunieji menininkai. Simpoziume dalyviai susipažino su aplinka, kultūriniu kontekstu ir kūrė kaulinio porceliano meno kūrinius, skirtus numatytoms parodų erdvėms. Projekte buvo naudojami net trys 3D keramikos spausdintuvai, suteikiantys naujų galimybių meno projektams įgyvendinti.

Komentarai

  • Pagarba Remigijui

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų