Per milžinišką gyventojų pasipriešinimą į Panevėžį koją įkėlę privatūs šilumos gamintojai nė nesapnavo, kad net ir turėdami visų reikalingų valstybės institucijų palaikymą, saujelės žmonių bus parklupdyti teisme.
Beržų gatvėje kylanti naujoji biokuro katilinė, kuri, kaip žadama, turės įtakos šilumos kainai Panevėžyje, jau beveik užbaigta. Jos statytojai teigia atlikę daugiau nei 90 proc. statybos darbų ir į šį objektą investavę per 6 mln. eurų.
Tačiau katilinei gresia taip ir likti neužkurtai.
Praėjusią savaitę Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino Nendrės- Dainavos gatvių, Stetiškių gyventojų bendruomenių bei Ramygalos g. 116-ojo namo savininkų bendrijos skundą ir panaikino Aplinkos apsaugos agentūros dar pernai gruodį priimtą galutinę atrankos išvadą dėl biokuro vandens šildymo katilinės Beržų g.
Nors teismas pasisakė, kad katilinei numatytame žemės sklype tokia ūkinė veikla galima, tačiau, įvertinęs paaiškinimus dėl tokios veiklos galimo poveikio aplinkai ir asmenų sveikatai, mano, kad egzistuojant viešajam interesui, yra pagrindo tenkinti gyventojų skundą.
Aplinkosaugininkai nustebę
Toks teismo sprendimas privertė žioptelėti ne tik aplinkosaugininkus. Jų išvada, palanki verslininkams, buvo vienas iš argumentų Panevėžio savivaldybei išduoti leidimą katilinės statyboms. Teismas tokią išvadą panaikino. Kol kas toks teismo sprendimas neįsiteisėjęs, bet jei taip įvyktų, Savivaldybė savąjį leidimą irgi turėtų atšaukti. Tokiu atveju katilinės statytoja įmonė „Biokuro energija“ atsidurtų visiškuose spąstuose su milijonus kainavusia katiline.
Išvengti tokio investuotojams juodžiausio scenarijaus vilties suteikia žinia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą per mėnesį šalys dar gali skųsti aukštesnės instancijos teismui.
Aplinkos apsaugos agentūrai teisme atstovavusi Oro taršos prevencijos skyriaus vedėja Loreta Jovaišienė pripažįsta, kad „ko gero, bus skundžiama“.
„Mes darome viską teisingai, o šituo atveju buvo padaryta netgi daugiau nei visais kitais panašiais ar įprastiniais atvejais. Reikia pažymėti, kad tokiam objektui net nereikėjo atlikti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo. Tačiau atsižvelgę į visuomenės interesą ir Panevėžio savivaldybės prašymą, tokią atranką atlikome, ir net labai išsamiai. Vyko susitikimai ir su visuomene. Jai buvo suteikta galimybė išsakyti savo argumentus. Manyčiau, ji gavo išsamius atsakymus. Agentūra nerado jokių argumentų, kurie leistų manyti, kad turėtų būti toliau tęsiama poveikio aplinkai vertinimo procedūra“, – teigė L. Jovaišienė.
Aplinkos apsaugos agentūros atstovė pripažįsta, kad toks teismo sprendimas turi didelės įtakos biokuro katilinės perspektyvai.
„Be šitų mūsų išvadų negali būti išduotas statyboms leidimas, bet teismas jokių apsaugos priemonių nepritaikė, nors bendruomenė to irgi prašė“, – stebisi L. Jovaišienė.
Anot jos, agentūra su teisininkais dar nagrinėja teismo sprendimo motyvus ir kol kas jų nesiima komentuoti.
Siūlo dirbti savo darbą
Vilniaus apygardos administracinio teismo verdiktą skųsti pasiruošę ir katilinės statytojai. Bendrovės „Biokuro energija“ valdybos pirmininko Mindaugo Vėgelės nuomone, teisėjai savotiškai įsijautė į aplinkos apsaugos specialistų vaidmenį.
„Sprendimas nelogiškas: agentūra mokoma, kaip turėtų skaičiuoti oro taršą! Mokslininkų metodika seniai ištobulinta ir kiekvienas turėtų dirbti savo darbą: teisėjai savo, o specialistai – savo“, – piktinosi M. Vėgelė.
Jį stebina teismo argumentai, esą Aplinkos apsaugos agentūros išvadoje nėra objektyviais duomenimis pagrįstas planuojamos ūkinės veiklos efektyvumas mažinant oro taršą.
„Net trimis skirtingais metodais buvo atlikti taršos skaičiavimai, ir net labai konkrečiai. Mano nuomone, teismas labai smarkiai susipainiojo. Jis net nekėlė klausimų apie kietąsias daleles. Teismas tarsi pripažįsta, kad katilinės tarša neviršys leistinų normų, bet vis tiek, gindamas viešąjį interesą, liepia mums su gyventojais tartis. Aš neįsivaizduoju, kaip tą padaryti“, – už galvos griebiasi milijonus į katilinės statybas investavusios bendrovės atstovas.
M. Vėgelė tvirtina, kad projektuojant biokuro katilinę, atsižvelgus į gyventojų interesus, ir taip buvo padaryta daugiau, nei privaloma tokiems objektams.
„Mes keitėme projektą į gyventojams palankią pusę – aukštinom kaminą, pakeitėme valymo įrenginius efektyvesniais ir brangesniais vien dėl visuomenės interesų“, – aiškino verslininkas.
Bėdos nematė
Aplinkos apsaugos agentūra bendruomenės reikalavimu net du kartus atliko poveikio aplinkai skaičiavimus. Aplinkosaugininkai savo išvadose tvirtino, kad neigiamo katilinės poveikio aplinkos orui ir žmonių sveikatai nenumatoma, nes nė vieno teršalo, įskaitant ir kietąsias daleles, koncentracija, net esant blogiausiam scenarijui, neviršytų nustatytų higienos normų ne tik artimiausiame gyvenamųjų namų kvartale, bet net ir pačios katilinės teritorijoje. Vertinę, kokį poveikį katilinė gali turėti aplinkai ir žmonėms, kompetentingi specialistai pripažino, kad leistinos triukšmo normos irgi nebus viršytos, o tą garantuotų katilinės konstrukcijos specifika: pagrindiniai triukšmo šaltiniai sumontuoti ne kieme, bet katilinės patalpose, be to, garsus izoliuos pastato sienos. Be to, gyventojų sklypus nuo katilinės teritorijos skiria ir aukšta mūrinė siena, irgi izoliuojanti triukšmą.
Aplinkos apsaugos agentūra taip pat griovė katilinės priešininkų argumentą, esą Beržų g. iškilus tokiam statiniui aplinkiniai gyventojai kentės nuo išaugusio transporto srauto. Panevėžio pagrindinėse gatvėse automobilių intensyvumas sudaro 5000 automobilių per parą. Į katilinės teritoriją įvažiuotų iki 10-ies sunkvežimių per darbo dieną. Taigi, kaip konstatuoja aplinkosaugininkai, transporto srauto padidėjimas aplinkinėse gatvėse bus per menkas, kad žmonės pajustų triukšmo ar oro taršos pokyčius.
Katilinės statytojai „Biokuro energijai“ žalią šviesą buvo uždegusi ne tik Aplinkos apsaugos agentūra, bet ir anksčiau už ją vertinimą atlikęs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio skyrius. Jis taip pat neįžvelgė jokios grėsmės gyventojų sveikatai.
Šansas suvaldyti kainą
Nepaisant higienistų ir aplinkosaugininkų išvadų, dabar „Biokuro energija“ nebegali būti tikra, ar milijoninės vertės projektą pavyks įgyvendinti.
Pagal pirminį statytojų planą, biokuro katilinė Beržų g. turėjo pradėti veikti dar 2017-ųjų lapkričio 1-ąją.
„Tęsiantis teismo procesams, mes turbūt tik kitais metais arba dar vėliau katilinę atidarysime. O jau daugiau nei 6 mln. eurų esame investavę, atlikta per 90 proc. statybos darbų“, – teigė M. Vėgelė.
„Biokuro energija“ jau skelbėsi ir ieškanti darbuotojų. Planuota, kad vien pačioje katilinėje darbuotųsi 10 žmonių. Pasak M. Vėgelės, katilinė duotų užsidirbti ir vietiniams biokuro tiekėjams.
Dar prieš metus esminis „Biokuro energijos“ argumentas, įrodinėjant katilinės naudą, buvo reali jos atnešama galimybė sumažinti panevėžiečiams tiekiamos centralizuotos šilumos kainą. Per tą laiką biokuro kainai šoktelėjus per 50 proc., M. Vėgelė pripažįsta, kad būtų bergždžia tikėtis pigesnės nei dabar šilumos.
Visgi verslininkas tikina, kad nepriklausomo šilumos gamintojo biokuro katilinė vis tiek turėtų įtakos kainai.
„Dėl mūsų atėjimo Panevėžyje šiluma vis tiek mažiau brangtų nei be tokių kaip mes“, – motyvuoja M. Vėgelė.
Susirūpinę ne tik dėl sveikatos
Aplinkosaugininkus nustebinęs, o verslininkus šokiravęs teismo sprendimas suteikė vilties pietinės miesto dalies bendruomenei. Jos atstovė Asta Kulbienė tokį verdiktą įvardija rimtu signalu, kad teisinėje valstybėje visuomenės balsas privalo būti svariausias argumentas diskusijose.
„Dabar jie, norėdami katilinę eksploatuoti, privalėtų atlikti visą poveikio aplinkai vertinimą. O jį atliekant turėtų būti įtraukiama ir suinteresuota visuomenė. Su mumis turi būti tariamasi, o ne tik formaliai bendraujama, kaip buvo iki šiol. Mums pasakydavo, kad atsakys į mūsų klausimus, o ar tie atsakymai gyventojus tenkino – ne verslininkų reikalas. Mums visuomet tas būdavo leidžiama suprasti“, – teigė A. Kulbienė.
Nors teismas verslininkus stumia tartis su bendruomene, šioji neslepia nematanti galimybių prieiti kompromisą. Mat žmonės susirūpinę ne tik dėl aplinkos taršos ir savo sveikatos, bet ir socialinių padarinių.
„Jei katilinė dirbs, bet kokiu atveju aplinkinių gyventojų nekilnojamasis turtas nuvertės. Šita vieta tokiam pramonės objektui visiškai netinkama“, – teigė A. Kulbienė.
Prisiminė pranašiškus žodžius
Bendruomenės atstovę stebina, kad visą tą laiką, kol vyko gyventojų kova prieš katilinę, šioji kilo kaip ant mielių. Panevėžio savivaldybė leidimą jos statyboms išdavė šių metų birželį. Savivaldybė motyvuoja neturėjusi kitos išeities, mat nė viena iš institucijų – nei Visuomenės sveikatos centras, nei Aplinkos apsaugos agentūra neturėjo priekaištų katilinės projektui.
A. Kulbienės nuomone, Savivaldybė visgi turėjo įvertinti, kad gyventojai aplinkosaugininkų išvadas yra apskundę teismui, o šio sprendimas gali sujaukti visas kortas, kaip dabar ir įvyko.
„Savivaldybė žinojo apie vykstantį teisminį procesą. O kad nelaukusi sprendimo išdavė leidimą statyboms – jos atsakomybė“, – mano A. Kulbienė.
Verslininkams, sunerimusiems dėl investuotų milijonų, bendruomenės atstovė sako turinti ką priminti. A. Kulbienė saugo vieno iš gyventojų susitikimo su katilinės statytojais protokolą su dabar pranašiškai atrodančiu įrašu.
„Viename iš pirmųjų susitikimų su verslininkais kažkas iš bendruomenės paklausė, ką jie darys, jei negaus leidimo pakeisti žemės paskirtį, o jau investuoja – turi projektą, kloja pamatus. Jų pačių teisininkas tada atsakė, kad verslininkai rizikuoja prisiimdami visą atsakomybę ir niekam nereikš pretenzijų, jei patirs nuostolių. Jie gal iš tiesų nesitikėjo, kad tai gali nutikti“, – prisiminė A. Kulbienė.