Biokuro katilinė Beržų gatvėje beveik užbaigta. Jos statytojai teigia atlikę daugiau nei 90 proc. statybos darbų ir į šį objektą investavę per 6 mln. eurų. M. Garucko nuotr.

Katilinės statytojams – smūgis iš teismo

Per milžinišką gyventojų pasipriešinimą į Panevėžį koją įkėlę privatūs šilumos gamintojai nė nesapnavo, kad net ir turėdami visų reikalingų valstybės institucijų palaikymą, saujelės žmonių bus parklupdyti teisme.

Beržų gatvėje kylanti naujoji biokuro katilinė, kuri, kaip žadama, turės įtakos šilumos kainai Panevėžyje, jau beveik užbaigta. Jos statytojai teigia atlikę daugiau nei 90 proc. statybos darbų ir į šį objektą investavę per 6 mln. eurų.

Tačiau katilinei gresia taip ir likti neužkurtai.

Praėjusią savaitę Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino Nendrės- Dainavos gatvių, Stetiškių gyventojų bendruomenių bei Ramygalos g. 116-ojo namo savininkų bendrijos skundą ir panaikino Aplinkos apsaugos agentūros dar pernai gruodį priimtą galutinę atrankos išvadą dėl biokuro vandens šildymo katilinės Beržų g.

Nors teismas pasisakė, kad katilinei numatytame žemės sklype tokia ūkinė veikla galima, tačiau, įvertinęs paaiškinimus dėl tokios veiklos galimo poveikio aplinkai ir asmenų sveikatai, mano, kad egzistuojant viešajam interesui, yra pagrindo tenkinti gyventojų skundą.

Aplinkosaugininkai nustebę

Toks teismo sprendimas privertė žioptelėti ne tik aplinkosaugininkus. Jų išvada, palanki verslininkams, buvo vienas iš argumentų Panevėžio savivaldybei išduoti leidimą katilinės statyboms. Teismas tokią išvadą panaikino. Kol kas toks teismo sprendimas neįsiteisėjęs, bet jei taip įvyktų, Savivaldybė savąjį leidimą irgi turėtų atšaukti. Tokiu atveju katilinės statytoja įmonė „Biokuro energija“ atsidurtų visiškuose spąstuose su milijonus kainavusia katiline.

Išvengti tokio investuotojams juodžiausio scenarijaus vilties suteikia žinia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą per mėnesį šalys dar gali skųsti aukštesnės instancijos teismui.

Aplinkos apsaugos agentūrai teisme atstovavusi Oro taršos prevencijos skyriaus vedėja Loreta Jovaišienė pripažįsta, kad „ko gero, bus skundžiama“.

„Mes darome viską teisingai, o šituo atveju buvo padaryta netgi daugiau nei visais kitais panašiais ar įprastiniais atvejais. Reikia pažymėti, kad tokiam objektui net nereikėjo atlikti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo. Tačiau atsižvelgę į visuomenės interesą ir Panevėžio savivaldybės prašymą, tokią atranką atlikome, ir net labai išsamiai. Vyko susitikimai ir su visuomene. Jai buvo suteikta galimybė išsakyti savo argumentus. Manyčiau, ji gavo išsamius atsakymus. Agentūra nerado jokių argumentų, kurie leistų manyti, kad turėtų būti toliau tęsiama poveikio aplinkai vertinimo procedūra“, – teigė L. Jovaišienė.

Aplinkos apsaugos agentūros atstovė pripažįsta, kad toks teismo sprendimas turi didelės įtakos biokuro katilinės perspektyvai.

„Be šitų mūsų išvadų negali būti išduotas statyboms leidimas, bet teismas jokių apsaugos priemonių nepritaikė, nors bendruomenė to irgi prašė“, – stebisi L. Jovaišienė.

Anot jos, agentūra su teisininkais dar nagrinėja teismo sprendimo motyvus ir kol kas jų nesiima komentuoti.

Siūlo dirbti savo darbą

Vilniaus apygardos administracinio teismo verdiktą skųsti pasiruošę ir katilinės statytojai. Bendrovės „Biokuro energija“ valdybos pirmininko Mindaugo Vėgelės nuomone, teisėjai savotiškai įsijautė į aplinkos apsaugos specialistų vaidmenį.

„Sprendimas nelogiškas: agentūra mokoma, kaip turėtų skaičiuoti oro taršą! Mokslininkų metodika seniai ištobulinta ir kiekvienas turėtų dirbti savo darbą: teisėjai savo, o specialistai – savo“, – piktinosi M. Vėgelė.

Jį stebina teismo argumentai, esą Aplinkos apsaugos agentūros išvadoje nėra objektyviais duomenimis pagrįstas planuojamos ūkinės veiklos efektyvumas mažinant oro taršą.

„Net trimis skirtingais metodais buvo atlikti taršos skaičiavimai, ir net labai konkrečiai. Mano nuomone, teismas labai smarkiai susipainiojo. Jis net nekėlė klausimų apie kietąsias daleles. Teismas tarsi pripažįsta, kad katilinės tarša neviršys leistinų normų, bet vis tiek, gindamas viešąjį interesą, liepia mums su gyventojais tartis. Aš neįsivaizduoju, kaip tą padaryti“, – už galvos griebiasi milijonus į katilinės statybas investavusios bendrovės atstovas.

M. Vėgelė tvirtina, kad projektuojant biokuro katilinę, atsižvelgus į gyventojų interesus, ir taip buvo padaryta daugiau, nei privaloma tokiems objektams.

„Mes keitėme projektą į gyventojams palankią pusę – aukštinom kaminą, pakeitėme valymo įrenginius efektyvesniais ir brangesniais vien dėl visuomenės interesų“, – aiškino verslininkas.

Bėdos nematė

Aplinkos apsaugos agentūra bendruomenės reikalavimu net du kartus atliko poveikio aplinkai skaičiavimus. Aplinkosaugininkai savo išvadose tvirtino, kad neigiamo katilinės poveikio aplinkos orui ir žmonių sveikatai nenumatoma, nes nė vieno teršalo, įskaitant ir kietąsias daleles, koncentracija, net esant blogiausiam scenarijui, neviršytų nustatytų higienos normų ne tik artimiausiame gyvenamųjų namų kvartale, bet net ir pačios katilinės teritorijoje. Vertinę, kokį poveikį katilinė gali turėti aplinkai ir žmonėms, kompetentingi specialistai pripažino, kad leistinos triukšmo normos irgi nebus viršytos, o tą garantuotų katilinės konstrukcijos specifika: pagrindiniai triukšmo šaltiniai sumontuoti ne kieme, bet katilinės patalpose, be to, garsus izoliuos pastato sienos. Be to, gyventojų sklypus nuo katilinės teritorijos skiria ir aukšta mūrinė siena, irgi izoliuojanti triukšmą.

Aplinkos apsaugos agentūra taip pat griovė katilinės priešininkų argumentą, esą Beržų g. iškilus tokiam statiniui aplinkiniai gyventojai kentės nuo išaugusio transporto srauto. Panevėžio pagrindinėse gatvėse automobilių intensyvumas sudaro 5000 automobilių per parą. Į katilinės teritoriją įvažiuotų iki 10-ies sunkvežimių per darbo dieną. Taigi, kaip konstatuoja aplinkosaugininkai, transporto srauto padidėjimas aplinkinėse gatvėse bus per menkas, kad žmonės pajustų triukšmo ar oro taršos pokyčius.

Katilinės statytojai „Biokuro energijai“ žalią šviesą buvo uždegusi ne tik Aplinkos apsaugos agentūra, bet ir anksčiau už ją vertinimą atlikęs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio skyrius. Jis taip pat neįžvelgė jokios grėsmės gyventojų sveikatai.

Šansas suvaldyti kainą

Nepaisant higienistų ir aplinkosaugininkų išvadų, dabar „Biokuro energija“ nebegali būti tikra, ar milijoninės vertės projektą pavyks įgyvendinti.

Pagal pirminį statytojų planą, biokuro katilinė Beržų g. turėjo pradėti veikti dar 2017-ųjų lapkričio 1-ąją.

„Tęsiantis teismo procesams, mes turbūt tik kitais metais arba dar vėliau katilinę atidarysime. O jau daugiau nei 6 mln. eurų esame investavę, atlikta per 90 proc. statybos darbų“, – teigė M. Vėgelė.

„Biokuro energija“ jau skelbėsi ir ieškanti darbuotojų. Planuota, kad vien pačioje katilinėje darbuotųsi 10 žmonių. Pasak M. Vėgelės, katilinė duotų užsidirbti ir vietiniams biokuro tiekėjams.

Dar prieš metus esminis „Biokuro energijos“ argumentas, įrodinėjant katilinės naudą, buvo reali jos atnešama galimybė sumažinti panevėžiečiams tiekiamos centralizuotos šilumos kainą. Per tą laiką biokuro kainai šoktelėjus per 50 proc., M. Vėgelė pripažįsta, kad būtų bergždžia tikėtis pigesnės nei dabar šilumos.

Visgi verslininkas tikina, kad nepriklausomo šilumos gamintojo biokuro katilinė vis tiek turėtų įtakos kainai.

„Dėl mūsų atėjimo Panevėžyje šiluma vis tiek mažiau brangtų nei be tokių kaip mes“, – motyvuoja M. Vėgelė.

Susirūpinę ne tik dėl sveikatos

Aplinkosaugininkus nustebinęs, o verslininkus šokiravęs teismo sprendimas suteikė vilties pietinės miesto dalies bendruomenei. Jos atstovė Asta Kulbienė tokį verdiktą įvardija rimtu signalu, kad teisinėje valstybėje visuomenės balsas privalo būti svariausias argumentas diskusijose.

„Dabar jie, norėdami katilinę eksploatuoti, privalėtų atlikti visą poveikio aplinkai vertinimą. O jį atliekant turėtų būti įtraukiama ir suinteresuota visuomenė. Su mumis turi būti tariamasi, o ne tik formaliai bendraujama, kaip buvo iki šiol. Mums pasakydavo, kad atsakys į mūsų klausimus, o ar tie atsakymai gyventojus tenkino – ne verslininkų reikalas. Mums visuomet tas būdavo leidžiama suprasti“, – teigė A. Kulbienė.

Nors teismas verslininkus stumia tartis su bendruomene, šioji neslepia nematanti galimybių prieiti kompromisą. Mat žmonės susirūpinę ne tik dėl aplinkos taršos ir savo sveikatos, bet ir socialinių padarinių.

„Jei katilinė dirbs, bet kokiu atveju aplinkinių gyventojų nekilnojamasis turtas nuvertės. Šita vieta tokiam pramonės objektui visiškai netinkama“, – teigė A. Kulbienė.

Prisiminė pranašiškus žodžius

Bendruomenės atstovę stebina, kad visą tą laiką, kol vyko gyventojų kova prieš katilinę, šioji kilo kaip ant mielių. Panevėžio savivaldybė leidimą jos statyboms išdavė šių metų birželį. Savivaldybė motyvuoja neturėjusi kitos išeities, mat nė viena iš institucijų – nei Visuomenės sveikatos centras, nei Aplinkos apsaugos agentūra neturėjo priekaištų katilinės projektui.

A. Kulbienės nuomone, Savivaldybė visgi turėjo įvertinti, kad gyventojai aplinkosaugininkų išvadas yra apskundę teismui, o šio sprendimas gali sujaukti visas kortas, kaip dabar ir įvyko.

„Savivaldybė žinojo apie vykstantį teisminį procesą. O kad nelaukusi sprendimo išdavė leidimą statyboms – jos atsakomybė“, – mano A. Kulbienė.

Verslininkams, sunerimusiems dėl investuotų milijonų, bendruomenės atstovė sako turinti ką priminti. A. Kulbienė saugo vieno iš gyventojų susitikimo su katilinės statytojais protokolą su dabar pranašiškai atrodančiu įrašu.

„Viename iš pirmųjų susitikimų su verslininkais kažkas iš bendruomenės paklausė, ką jie darys, jei negaus leidimo pakeisti žemės paskirtį, o jau investuoja – turi projektą, kloja pamatus. Jų pačių teisininkas tada atsakė, kad verslininkai rizikuoja prisiimdami visą atsakomybę ir niekam nereikš pretenzijų, jei patirs nuostolių. Jie gal iš tiesų nesitikėjo, kad tai gali nutikti“, – prisiminė A. Kulbienė.

Komentarai

Nu dabar reikia , kiekvieną Stetiškių namą patikrinti , ką jie degina , kad dar net žiemai neprasidėjus nebegalima į lauką išeiti.
- asta
- 07:48 2018.10.23
- Atsakyti
- Ir Urpšio butą į kitą miesto galą perkelti ?… … … …
  - Astai
  - 20:42 2018.10.23
  - Atsakyti
Sventa teisybe-zmones degina
velnią žino ką, nes būna tokia smarvė, kad neimanoma kvepuoti.
- Lina
- 08:03 2018.10.23
- Atsakyti
Tai šilumos atpigimo miestiečiams nebus? Labai gaila kai saujelė rėksnių su P. Uršių priešakyje stabdo taip miestui reikalingą projektą, čia jau niekas nebestebina žinant jo darbo metodus.
- Miestietis
- 08:18 2018.10.23
- Atsakyti
- Būtent, tūlas Vėgėlė čia ir ardosi, kad miestiečiams atpigtų šiltas vanduo. Atsipeikėkite, žmones, jis gi verslininkas ir nieko apart pelno nemato. Jis neturi tikslo nieko jums piginti. Greičiau atvirkščiai.
  - Ha
  - 13:38 2018.10.23
  - Atsakyti
  - kazi ka giedos bendruomenes pirmininke kai verslininka paduosmjuos i teisma ir pareikalaus grazinti isleistus milijonus? a?
    - konservatyvus senis cha cha cha
    - 18:21 2018.10.23
    - Atsakyti
- ir kam ta pigesnė šilima??
  - Xy
  - 20:43 2018.10.23
  - Atsakyti
  - Kam atpiginti? Dievas dave dantis – duos ir kompensaciją!
    - Antanas
    - 20:56 2018.10.23
    - Atsakyti
Gaila komentatorių ,kurie mąsto „antru galu“.
- taigi
- 08:51 2018.10.23
- Atsakyti
Tie, kurie svajoja apie pigesnę šilumą pasidomėkit – miestuose, kuriuose veikia nepriklausomi šilumos gamintojai – šilumos kaina nesumažėjo, tačiau padidėjo. Verslininkų planas yra uždirbti gerą grąžą, todėl pigesnės šilumos nesitikėkit.
- Stetiškių gyventojas
- 09:34 2018.10.23
- Atsakyti
- Kuo daugiau katilinių, tuo brangesnė šiluma. Jei būtų mano teisė, Panevėžyje uždaryčiau visas katilines ir tegul visi kūrena pečius malkomis. Kaip prie Smetonos, tarpukaryje. Bus švarus oras mieste.
  - Kazys suvalkietis
  - 16:13 2018.10.23
  - Atsakyti
  - gydykis berazumi. prie Smetonos sedetum katalaskej senai jau uz burnojima pries valdzia
    - konservatyvus senis cha cha cha
    - 18:24 2018.10.23
    - Atsakyti
Mano galva,tai būtų labai sąžininga kai tie,kurie praloš sumokėtų patirtus nuostolius.Va,tada ir pradės galvoti kad negali vykti principų karas,kai žmonės į verslą investuoja tokias sumas.Dabar kiek nervų kainuoja,kokios išlaidos-o „stabdį užtraukęs“ lieka sausas.Kalbu apie tuos,kurie užkuria panašias bylas.
- Kietis
- 11:19 2018.10.23
- Atsakyti
- Kodėl būtent toks pasitikėjimo teismais reitingas?
  - Mėta
  - 20:45 2018.10.23
  - Atsakyti
„Per milžinišką gyventojų pasipriešinimą į Panevėžį koją įkėlę privatūs šilumos gamintojai nė nesapnavo, kad net ir turėdami visų reikalingų valstybės institucijų palaikymą, saujelės žmonių bus parklupdyti teisme.“ – Tai, mieli žurnalistai, apsispręskit – jei milžiniškas gyventojų pasipriešinimas, tai gal ne saujelė žmonių šilumos gamintojus-verslininkus bando parklupdyti? :)))) O šiaip tai labai įtartina, kad šie verslininkai žada pigesnę šilumą – paprastai stengiamasi savo naudai, o ne gyventojų…
- Redakcijai
- 11:31 2018.10.23
- Atsakyti
Žmonių visuomenė augčiau įstatymo?Kam reikalingi vyriausybės nutarimai,specialistų išvados.Ekspertu išvados?? Manau,kad toksai teismo sprendimas griauna valstybės pamatus.Arba sprendimas gautas už kišiu.Manau,kad STT turi susimastyti.
- panevėžietis
- 12:22 2018.10.23
- Atsakyti
- didelio masto mąstytojai vis mąsto ant Masčio ežero kranto…
  - tts
  - 20:55 2018.10.23
  - Atsakyti
Visuose “Sekundės” straipsniuose apie šią katilinę trijų bendruomenių ir daugiabučio gyventojai įvardijami kaip “saujelė žmonių”, tačiau nė karto neteko skaityti: “abejotinos reputacijos verslininkai, mulkinantys gyventojus nerealiais pažadais apie pigesnį šildymą”…
- Panevėžietis
- 12:23 2018.10.23
- Atsakyti
Mieli panevežiečiai, ar zinote, kad Berzu g.6B-tik 1.5km nuo Zemynos, Paltaroko, 5-osios gimnazijos ir namu yra statoma galinga biokatilyne- kosminiu greiciu stumiamas projektas ,kad pagal projekta nebus net tersalu matavimo spintos? Galite įsivaizduoti,kaip bus išmetama šimtai tonų teršalų papildomai į orą?
Kol verslininkai skaičiuos pelną, mes viska sukvepuosime. Todėl žmonės ir priešinasi. Statykite biokatilynes už miesto-kas trukdo? O kad patys verslininkai susimove su vietos pasirinkimu (pataupe), tai tegu dabar prisiima rizikos pasekmes.
Panevėžyje alergiškų vaikų tik daugėja,tam aplinkos užterštumas turi tiesioginę įtaką. Kam pinigai o kam sveikata: issimontuokite įrenginius į kitą vietą.
- Biokatilynei prie vaikų mokyklu-NE
- 12:32 2018.10.23
- Atsakyti
- katilyne, katilyne …… 🙂
  - vingiu jonas
  - 14:06 2018.10.23
  - Atsakyti
- nebegerk rasalo ir neberukyk kontrabandos, nes nusikalbi kaip debilas. katilyne katilyne…kelias klases baigei?
  - konservatyvus senis cha cha cha
  - 18:29 2018.10.23
  - Atsakyti
Niekas nedraudžia verslininkams statyti katiliniú Panevėžyje, bet nereiškia, kad jie gali jà statyti prie gyvenamújú namú. Tie kurie reiškia nepasitenkinimá, nes lyg tai trukdoma verslininkams, kad jie tieks pigesné šilumá, nusiraminkit, jie to net nežadėjo. O ta vadinama “saujelė” kovoja už visá miestá, o ne už savo rajoná. Pasidomėkite, Šiauliuose stovi tokio pat galingumo katilinė ir žmonės aplinkui gyvena dūmuose.
- Katilinei ne!
- 13:25 2018.10.23
- Atsakyti
Kaip galima statyti tokią katilinę miesto centre? Privačių namų rajonai skęsta dūmuose, tai užkurus tokią katilinę visas miestas paskęs. Vyraujantys vėjai nuo katilinės į miestą pučia. Net sovietmečiu šioje miesto pusėje niekas gamyklų nestatė.
- Ernestas
- 13:29 2018.10.23
- Atsakyti
- Nuo kada Berzu gatves galas atsidure miesto centre? Pamirsai kur sovietmeciu gamindavo betona? Be to sovietmeciu ten buvo aerodromas. Ten kur anksciau stetiskieciai ganydavo karves, ponai prisipirke zemes prisistate namu. Is pradziu terorizavo senuosius vietos gyventojus atsisakyti gyvuleliu auginimo. Gerai prisimenam subadytas karves nes poanams nepatiko kad zmones jas laiko kaime. Po to ponai uzsimane isguiti aerodroma, nes kaip gi cia kas drista drumsti ju ramybe (nesvarbu kad patys pasistate namus buvusioje aerodromo zemeje) Dabar atejo laikas nirsti ir piktintis, kad daugiabuciu gyventojai noretu galimybes maziau moketi uz siluma.
  - S
  - 23:38 2018.10.23
  - Atsakyti
Is ties dziaugiuosi , kad esame teisine valstybe ir galime ginti savo interesus. Dziugu, kad laimi bendruomiskumas, o ne didelis kapitalas. Gincytis del zalos artimiausiems rajonams ir mokykloms manau nera net reikalo, nes tai akivaizdu. Del papildomu apsaugu: kaip kitu miestu praktika rodo jie veikia tik pacioje pradzioje arba pries patikrinimus. Si vieta vienareiksmiskai nera tinkama tokiems objektams.
- Piliete
- 13:31 2018.10.23
- Atsakyti
Verslininkai iš pat pradžių melavo, kad 500 m spinduliu gyvena tik keli šimtai žmonių. Pagal tokią informaciją ir tą leidimą gavo. Realiai, pažiūrėjus į žemėlapį, akivaizdu, kad gyvena keli tūkstančiai žmonių ir yra kelios mokyklos. Kuris norėtų, kad toks smirdžius šalia įsikurtų. Šaunuolės bendruomenės, kurios nepagailėjo pastangų ir kovoja su tokiu verslu.
- ???
- 13:42 2018.10.23
- Atsakyti
Kažin, ar patys verslininkai norėtų gyventi šalia katilinės? Lai stato už miesto, o ne ten, kur gyventojų ne šimtas ir ne du.
- Julija
- 14:12 2018.10.23
- Atsakyti
- Visiskai pritariu!
  - Anonimas
  - 22:35 2018.10.23
  - Atsakyti
Kokia saujelė žmonių? Aplinkui tankiai apgyvendinti rajonai, kurie vis dar plečiasi, brangūs žurnalistai. Turbūt nebūtų noro gyventi šalia tokio statinio?
- –
- 14:22 2018.10.23
- Atsakyti
tegul stato katiline prie savo namu tie verslininkai, paziuresime ar po poros metu veziu nesusirgs
- jonas
- 17:01 2018.10.23
- Atsakyti
oi kaip gerai, nebenuodys musu padangomis kurenamomis
- saulenas
- 17:13 2018.10.23
- Atsakyti
musu miestas visada buvo vadinamas zaliuoju. jau buvo pradeti darbai iskeldinti muilo abrika, bet kazko sustojo. Ir kaip akibrokstas ta katiline gyvenamajame rajone.ar ne nuo miesto :galvu“ paeina kvapelis cia?
- panevezietis
- 18:35 2018.10.23
- Atsakyti
- Tikras akibrokštas verslininkų investicijos kur Povilas gyvena.
  Vieną dieną kaip krepšinio burbulas sprogs ir šita marmalynė.
  - Olga
  - 20:53 2018.10.23
  - Atsakyti
Labai dziaugemes teismo sprendimu, pagaliau atsirado viltis, kad zmoniu sveikata yra auksciau grupeles gobsiu verslininku interesu. O kas toks Vegele,kad drista kvescionuoti ir vertinti teiseju darba? Na taip, ne visi yra jusu kiseneje, ponai “verslinykai”. Europos sajungos pinigai skiriami mazinti tarsa, o ne ja didinti po kelis simtus tonu i diena.
- Kas per karalius Vėgelė
- 19:49 2018.10.23
- Atsakyti
Laaaabai gerai būtų,jei kas nors išmatuotų, o kiek gi kietųjų dalelių į orą patenka per tų pačių stetiškiečių kaminus. O jie kur kas žemesni nei katilinės, vadinasi, ir kietosios dalelės nusėda apačioje – mūsų plaučiuose. Siūlau daugiabučių gyventojams kreiptis į visas institucijas, kai atšalus šitoj miesto daly bus jaučiamas smogas.
- Virga
- 20:06 2018.10.23
- Atsakyti
- Po atliekų deginimo gamyklos atidarymo langus galėsi uzsikalti,o kadangi deginimas vyks ir vasarą,tai nepamiršk dujokaukes savo vaikams kieme,nes deginimas vyks kiaurą parą . Galvok su galva
  - To Virga
  - 20:20 2018.10.23
  - Atsakyti
  - Biokatilinė patapo ,,atliekų deginimo gamykla“!
    - ooo!
    - 20:49 2018.10.23
    - Atsakyti
- Daugiabučių gyventojai turi kreiptis į aplinkosaugą, kad matavimus ir tikrinimus atlikti. Baudų išrašys daug.
  - Virgis
  - 20:51 2018.10.23
  - Atsakyti
- Pritariu 100%, privačių namų kvartaluose nėra kuo kvėpuoti, nes neaišku ką kurena, o ir filtrų mažai kur rastume
  - Paneveziete
  - 22:31 2018.10.30
  - Atsakyti
Gyventojai šildymo sezono metu šildosi Ne Dėl Pelno,o dėl to,kad vėsu. Be to,daugelis keičiasi katilus į šildymo siurblius, suprasdami oro taršos svarbą. Tuo tarpu Biokuro katilinės tikslas yra uždirbti UABui pinigų gyventojų sveikatos sąskaita, tai greitį ir dideli pinigai-pasiskaitykite Vilniaus,Kauno atvejus. Tai didelis skirtumas, kai žmogus daro,kad nesušalti, o Verslas,kad susikrautu pinigus.
O dėl deginamo kuro rusies-tai ji aiškiai apibrėžta,kad tai medienos atliekos (kas gali paneigti,kad pvz.medžio drožlių plokštės ne medienos atliekos?)jei monitoringo spintos projekte nėra,o kaminas jau dabar žiūri į miestelėnų langus?. Jei manote,kad gyventojas kurena ne leistinu kuru-kreiptis yra visų pareiga.
- Panevezietis
- 21:19 2018.10.23
- Atsakyti
„Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino Nendrės- Dainavos gatvių, Stetiškių gyventojų bendruomenių“ Cia tai geras. Gyvenu Dainavos g., ne VIENAS kaimynas nera pries katiline. Dar 4 seimos draugu ir giminaiciu gyvena Dainavos ar Nendres g., ne vieno is ju nuomoniu niekas neklause. Tai kas ta mistine „Nendrės- Dainavos gatvių“ bendruomene? Kazkas turbut labai stengiasi apginti monopolistu interesus. Gera reikstis Stetiskiu ponams kurie sildosi patys kurendami pigiomis malkomis ir pjuvenomis, bet priestarauja kad daugiabuciu gyventojai gautu pigesne siluma is biokuro katilines.Jei biokuro katiline blogai, tai uzdrauskite ir privaciuose namuose naudoti biokura.
- S
- 23:25 2018.10.23
- Atsakyti
- Mes prieš katilinę Bezu gatveje, kai pasiememe paskola namo statybai ir rinkomes sklypo vieta, nagrinejomes apylinkes, kad galetumeme auginti tris vaikus svarioje aplinkoje. Detaliuosiuose planuose jokiu katiliniu nebuvo numatyta. Jauciames apgauti ir reikalausime atlyginimo, jei katiline pastatys.
  Del pasirasymo: ne tik pasiraseme mes, bet palikome ir tel.nr.jei kiltu kokiu klausimu. Daugelis rase seimomis, mokyklos, daugiabuciai ir imones. Kas nori gyventi prie nuolat rukstancio kamino? Mes uz biokatiline bet ne Berzu 6b.
  - Daugiavaike seima
  - 11:23 2018.10.24
  - Atsakyti
Lai turtuoliai verkia
- Sveikuolė
- 11:52 2018.10.24
- Atsakyti
- Moksliskai pagrista apie padaugejusius onkologiniu ligu atvejus, kvepavimo taku susirgimus, ypatingai dirvozemio uzterstuma ir t.t. Jus savo filtrus galite… susikisti. Jie vis tiek nepadeda, o minimaliai uzlaiko sunkiuju metalu patekima i aplinka.
  Yra istatymas-20km nuo gyvenamųjų teritorijų
  - Paverks ir iškels ją už miesto
  - 15:42 2018.10.24
  - Atsakyti
Žmonės suprastų,jeigu ponai verslininkai rūpintųsi ne tik savo bizniu,bet ir žmonių sveikata, žmonių teise į švarią,gyvenimui draugišką aplinką.
Statyba pradėta,kaip „ale“ sandėliavimo aikštelė, dar negavus leidimo,tyliai laiminant savivaldybės atitinkamiems padaliniams.
Pasirinkta vieta katilinei netinkama dėl aplinkui esančių gyvenamųjų rajonų ir vyraujančių vėjų.
Kodėl nebuvo svarstomos alternatyvios vietos katilinei,-buvusi „Ekrano“ gamyklos ar laisvos ekonominės zonos teritorijos?
Gal pagal tai, kad tikslas-biznis pateisina bet kokias priemones.
- taigi
- 22:09 2018.10.24
- Atsakyti
Gerbiamieji, labai teisingai kažkuris rašo sumokės pralaimėję. Neabejoju, kad pralaimės valstybė. O išlaidas sumokės A. Kulbienė ir Urbšys? cha-cha-cha. Mes runkeliai sumokėsime o Kulbienė gal bus Urbšio patarėja jei ne kaip seimūno, tai gal kaip mero???,,,,
- 10 metų patirtis šilumoje
- 11:52 2018.10.27
- Atsakyti
Kaminėlis jau rūksta ir dzin Vėgelei ant tų teismo sprendimų.
- Ha
- 15:33 2018.10.29
- Atsakyti