P. Židonio nuotr.

Katedros bankomatas pilnėja nesparčiai

Katedros bankomatas pilnėja nesparčiai

Naujovė Kristaus Karaliaus katedroje – prieš ketvertą mėnesių įrengtas bankomatas, kuriame galima aukoti banko kortele, kelią skinasi sunkokai.
Apie 650 eurų kainavęs modernus prietaisas atsipirko tik visai neseniai.

Kristaus Karaliaus katedroje praėjusį savaitgalį švenčiant Šv. Kazimiero atlaidus, Panevėžio vyskupijos vyskupas Linas Vodopjanovas atkreipė dėmesį į šventovės atnaujintas ąžuolines fasado duris. Pasak ganytojo, bus atliekama ir daugiau bažnyčios tvarkymo darbų ruošiantis 2026-aisiais švęsti Panevėžio vyskupijos šimtmetį.
Katedros administratoriaus kunigo Kęstučio Palepšio teigimu, fasado durų remontas kainavo 11 tūkstančių eurų.
Pasak K. Palepšio, už 5000 eurų jau sutvarkytos ir šoninės katedros durys. Tiek pat kainuos ir dar vienerių katedros durų sutvarkymas.
Viskas atlikta už tikinčiųjų aukas. Daugiausia – grynaisiais.
Šių maldos namų banko ataskaitos rodo, kad bankomatu tikintieji kas mėnesį paaukoja vidutiniškai vos po 200 eurų.

Penkios aukų pozicijos

Katedroje lapkritį pastačius bankomatą, buvo nurodytos keturios pozicijos, pagal kurias galima aukoti: katedros reikmėms, parapijai (prie katedros įsteigtų organizacijų veiklai), šiuo metu atliekamam bažnyčios remontui bei per šv. mišias uždegamoms žvakelėms įsigyti.
Vėliau atsirado dar viena, penkta, pozicija, kai auką galima skirti vargstantiesiems.
Kun. K. Palepšio teigimu, šios aukos bus skiriamos šalia katedros stovintiems Šv. Juozapo globos namams išlaikyti bei prie jų veikiančiai „Betliejaus“ valgyklai, maitinančiai nepasiturinčius panevėžiečius.
Išsamią banko ataskaitą, kiek kurioms reikmėms pervesta lėšų, kunigas teigė gausiantis pasibaigus pirmajam metų ketvirčiui.
„Mačiau tik pervedamas sumas, dažniausiai po vieną, penkis ir dešimt eurų. Didesnės lyg ir nepastebėjau“, – kalbėjo administratorius.
Jis atkreipė dėmesį, kad tokia naujove labiausiai patenkinti jauni žmonės.
Visgi, pasak dvasininko, bankomatas statytas, kad visiems būtų patogiau, mat ir pati valstybė stengiasi, jog rinkoje kuo mažiau cirkuliuotų grynųjų. Ir atlyginimai, ir pensijos pervedamos į korteles, tad norint paaukoti ir katedrai, nebereikia gryninti pinigų.
Nors į katedros sąskaitą aukos gausiai neplaukia, K. Palepšys tvirtina pastebėjęs, kad į aukų dėželes pradėti dėti ir didesnio nominalo banknotai. Anot jo, dar neseniai tikintieji aukodavo po eurą ar du, o dabar dažniausiai randama penkių eurų banknotų, pasitaiko ir dešimties eurų.

Kun. Kęstutis Palepšys. P. Židonio nuotr.

Kun. Kęstutis Palepšys. P. Židonio nuotr.

Sąžiningi ne visi prašantieji

Pasak K. Palepšio, už varguoliams paaukotas lėšas vienai neįgaliai moteriai jau parūpinta virtuvės baldų. Kunigas teigia parėmęs ir žinomą Panevėžio raktų meistrą, kurio dirbtuves buvo nusiaubęs gaisras.
Visgi dvasininkas pripažįsta: kartais pagalbos kreipiasi ir tokių varguolių, prigalvojančių įvairių istorijų, nors išties pinigų ieško svaigalams.
„Atsimenu, vienas man aiškino, kad pinigų jam būtinai reikia neatidėliotinai kelionei į Šiaulius, nors jis ten nei važiavo, nei ką“, – pasakojo katedros administratorius.
Dauguma suaukojamų pinigų, pasak kunigo, atitenka katedros reikmėms.
Pernai gruodį vien katedros, šalia esančių parapijos namų bei kunigų namo šildymas kainavo 2700 eurų, šaltą šiųmetį sausį už šildymą teko pakloti tūkstančiu daugiau – 3700 eurų.
Aukojamų pinigų prisireikia ir katedros darbuotojų atlyginimams. Administratorius apgailestavo, kad žinomam vargonų meistrui, katedroje dirbančiam vargonininku, tegalįs mokėti tik kiek didesnį nei minimalus atlygį.

Vestuves tenka pamiršti

„Vestuves katedroje po truputį pamirštame, pernai jų būta tik devynerių“, – apgailestavo kun. K. Palepšys.
Jis svarstė, kad šioje bažnyčioje nesituokiama galbūt todėl, kad joje, ruošiantis vyskupijos jubiliejui, nuolat vyksta remontas.
„O žmonėms reikia gražios aplinkos, gražių vestuvinių nuotraukų“, – mano kunigas.
Anot jo, jaunavedžiai dažniausiai paaukoja 100 eurų, kartais ir daugiau.
Krikštynoms, metinių mišioms paprastai aukojama po 50 eurų, laidotuvėms, kaip ir vestuvėms, įprasta skirti po 100 eurų.
Dvasininkas neslėpė išgirstantis nuomonių, kad kunigams už patarnavimus aukojamos nemažos sumos, nors pats tvirtino taip nemanantis.
Triūsas, pasak jo, reikalauja atlygio. Juolab kad kunigų pajamos gaunamos vien iš aukų už patarnavimus.
Pasak K. Palepšio, iš aukų dėželių, bankomatų dvasininkai pinigų sau tikrai nepasiima.

G. Kartano nuotr.

G. Kartano nuotr.

Aukoja ir pats klebonas

Į nugirstamą pašaipą, kad kunigai važinėja pernelyg gerais automobiliais, didžiausios Panevėžio vyskupijoje, tad ir daugiausia lėšų surenkančios bažnyčios kunigas atsakė pats važinėjantis C klasės mersedesu, kuriam jau keturiolika metų, o pirktas ne taip seniai.
K. Palepšys teigė ir pats aukojantis bažnyčiai, tačiau nesigarsina.
„Mano aukas dokumentuose pamatys tas kunigas, kuris atėjus laikui katedroje pakeis mane“, – paaiškino dvasininkas.

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų