Kristaus Karaliaus katedra. P. Židonio nuotr.

Katedroje darbuojasi statybininkai

Pagrindinė Panevėžio šventovė – Kristaus Karaliaus katedra – jau kurį laiką parapijiečius pasitinka polietilenu uždangstytais klauptais, klausyklomis, paveikslais, altoriumi.
Maldos namuose pradėtas remontas: keičiami didžiuliai langai, rengiamasi dažyti ir fasadą.

Po trejų metų švenčiant Panevėžio vyskupijos šimtmetį, Kristaus Karaliaus katedra tikinčiuosius sutiks gerokai atsinaujinusi.
Prie Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros fasado ir bažnyčios viduje jau sumontuoti pastoliai.
Katedros administratoriaus kunigo Kęstučio Palepšio teigimu, šiuo metu keičiami langai.
Paskutinį kartą, kunigo žiniomis, jie įdėti prieš keturis dešimtmečius. Naujieji vėl bus mediniai.
Pakeitus langus, lauks ne ką menkesnė užduotis – sutvarkyti jų angokraščius.
Šiuos darbus tikimasi atlikti per vasarą.
Netrukus meistrai imsis ir bažnyčios fasado.
Pasak K. Palepšio, teks ne tik su smėliu pašalinti senuosius dažus, bet ir sutvarkyti sienų įtrūkimus, nutrupėjusį tinką, kitus pažeidimus.
Vėliau savo eilės laukia ir bažnyčios šonai. Katedra po ilgų metų galiausiai vėl taptų vienodo geltono atspalvio.
Tokie darbai kainuoja nepigiai. Anot dvasininko, jiems aukoja parapijiečiai, padeda ir įmonės.

Laukia dideli darbai

„Katedros pastatą reikia remontuoti, atnaujinti, nes apleistas, bet pavojaus nekelia ir tai svarbiausia. Atėjo laikas, kai beveik viską reikia tvarkyti tiek viduje, tiek išorėje“, – sako K. Palepšys.
Katedra statybininkų sulaukia jau ne pirmus metus. Prieš keletą metų pirmą kartą šios šventovės istorijoje buvo pakeistas stogas.
Kartu tąkart sutvarkytas ir mažesnis katedros bokštelis, o didysis – tik iki karnizo.
Pernai statybininkai ėmėsi žemiau esančių trijų didžiojo bokšto pakopų tvarkymo. Praėjusiais metais taip pat atnaujintos katedros grindys – nušlifuotas ir perlakuotas parketas.
Kada bus tvarkomas katedros vidus, K. Palepšys neprognozuoja. Pasak dvasininko, iki vyskupijos jubiliejaus svarbiausia sutvarkyti išorę.
„Išorė buvo labai apleista. Ją būtina tvarkyti, kad būtų ir saugu, ir gražu – toliau netrupėtų. Laukia didžiuliai darbai: nusmėliuoti išorės sienas, nudažyti, apskardinti visus karnizus, pakeisti takus, atnaujinti tvorą“, – vardijo kunigas.

Kristaus Karaliaus katedra. P. ŽIdonio nuotr.

Remontas melstis netrukdo

Pradėjus katedros remontą svarstoma ir apie pagrindinės freskos presbiterijoje virš centrinio altoriaus „Šv. Kazimiero pasirodymas lietuvių kariuomenei ties Polocku“ atnaujinimą.
Ji restauruota 2004-aisiais, tačiau, K. Palepšio pastebėjimu, veikiausiai ją vėl paveikė drėgmė. Intensyvūs remonto darbai melstis tikintiesiems netrukdo.
Šv. mišios vyksta kiekvieną rytą ir vakarą, o savaitgaliais meldžiamasi katedrą išvalius ir uždangsčius.
„Sunku pasakyti, kokia žmonių reakcija, kad tenka melstis tokioje aplinkoje. Atsiliepimų nesigirdėjo. Manau, tikintieji supratingi. Žino, kad remontas neišvengiamas, ir su tuo susitaiko“, – svarsto dvasininkas.

Statyboms aukojo tikintieji

Svarbiausia Panevėžio vyskupijos šventovė pradėta statyti 1908 metais kaip Šv. Stanislovo bažnyčia.
Tais metais pakloti jos pamatai.
Statybas nutraukė prasidėjęs karas.
1926-aisiais popiežius Pijus XI įsteigė Panevėžio vyskupiją ir būsimąja vyskupo katedra paskyrė pradėtą statyti Šv. Stanislovo bažnyčią, suteikdamas jai Kristaus Karaliaus vardą.
Tais pačiais metais vyskupas Kazimieras Paltarokas, pats paaukojęs 1000 litų, kreipėsi į visus Panevėžio vyskupijos tikinčiuosius prašydamas kiekvieno prisidėti paaukojant bent po litą.
1930-aisiais, Vytauto Didžiojo metais, prelatas Jonas Mačiulis-Maironis pašventino naująją Panevėžio katedrą.
Vyskupo K. Paltaroko prašomas, Maironis specialiai sukūrė ir himną Kristui Karaliui.
Katedros fasadas paskutinį kartą visas perdažytas dar joje tarnaujant jau Amžinybėn išėjusiam ilgamečiam katedros klebonui monsinjorui Juozapui Antanavičiui.