-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Aplink maldos namus jau kyla pastoliai, o dėl viduje tvarkomų grindų keičiasi ir šv. mišių vieta.
Katedros administratoriaus kunigo Kęstučio Palepšio teigimu, vyksta anksčiau suplanuoti darbai: bus tvarkomas pagrindinis katedros bokštas, planuojama dažyti ir priekinį fasadą.
Prieš keletą metų pirmą kartą šventovės istorijoje pakeistas skardinis stogas. Tuomet, pasak K. Palepšio, sutvarkytas ir nudažytas mažesnis katedros bokštelis. Dabar tokie patys darbai numatyti ir pagrindiniame bokšte. Taip pat planuojama sutvarkyti katedros priekyje esančias kolonas, puošybos elementus.
Bažnyčios spalvos – geltona ir balta – liks tokios pat. Pasak kunigo, stengiamasi kaip įmanoma labiau išlaikyti autentiškumą.
Katedros administratoriaus teigimu, visus darbus būtina atlikti dar iki šalnų.
„Statybininkai planuoja viską padaryti per mėnesį, bet paprastai atsiranda kokių nors kliūčių ir darbai užsitęsia“, – svarsto K. Palepšys.
Atnaujinimo sulauks ne visa katedra – jos šoninių sienų neplanuojama dažyti, mat tam parapija neturi pinigų.
Panevėžiečiams teks susitaikyti, kad pagrindinė miesto šventovė dar kurį laiką atrodys keistokai – lauko sienos nudažytos skirtingais atspalviais.
Kunigas svarsto, kad galbūt katedros šonus pavyks perdažyti kitais ar dar kitais metais.
„Statybininkai planuoja viską padaryti per mėnesį, bet paprastai atsiranda kokių nors kliūčių ir darbai užsitęsia.“
K. Palepšys
„Tikiuosi, šiemet sutvarkysime katedros viršų ir priekinį fasadą. Beliks sienos aplink bažnyčią“, – planuoja K. Palepšys.
Statybininkai jau kone porą savaičių pluša ir katedros viduje. Čia tvarkomos grindys. Jų danga nebus keičiama, tik šlifuojamas parketas, vėliau jis bus iš naujo lakuojamas. Šiuos darbus tikimasi atlikti iki rugsėjo ar dar greičiau.
Dėl to teko koreguoti ir šv. mišių vietą. Šiokiadieniais jos aukojamos kriptoje, o šeštadieniais ir sekmadieniais – pačioje katedroje, atitvėrus remontuojamą vietą.
Kristaus karaliaus katedra sulaukė atnaujinimo: bus tvarkomas pagrindinis bokštas, planuojama dažyti ir priekinį fasadą.
P. Židonio nuotr.
Surasti lėšų remontui, K. Palepšio teigimu, nėra lengva. Katedra atnaujinama iš parapijiečių aukų.
Dvasininkas skaičiuoja, jog vien lauko darbai atsieis 90 tūkst. eurų.
„Parapijai – labai brangiai“, – sako kunigas.
Anot jo, ieškoma galimybių ir didesniems darbams.
Prieš keletą metų pirmą kartą katedros istorijoje atliktas kapitalinis stogo remontas. Iki tol stogas buvo tik vietomis atnaujinamas. O visas bažnyčios fasadas paskutinį kartą buvo perdažytas dar joje tarnaujant ilgamečiam katedros klebonui monsinjorui Juozapui Antanavičiui.
Kristaus Karaliaus katedra Panevėžyje kol kas yra vienintelis lankytinas objektas, įtrauktas į piligriminį Šv. Jokūbo kelią.
Šventovė pažymėta specialiu ženklu – kriaukle. Šis Šv. Jokūbo kelio simbolis ženklina ne tik pačius maldos namus, bet ir kunigų namą bei katedros vartus.
Svarbiausioji Panevėžio vyskupijos bažnyčia pradėta statyti 1908 metais kaip Šv. Stanislovo bažnyčia. Tais metais pakloti šventovės pamatai. Šias statybas nutraukė prasidėjęs karas.
1926-aisiais popiežius Pijus XI įsteigė Panevėžio vyskupiją ir būsima vyskupo katedra paskyrė pradėtą statyti Šv. Stanislovo bažnyčią, duodamas jai Kristaus Karaliaus vardą.
Tais pačiais metais vyskupas Kazimieras Paltarokas, pats paaukojęs 1000 litų, kreipėsi į visus Panevėžio vyskupijos tikinčiuosius prašydamas kiekvieno prisidėti paaukojant bent po litą, kad vyskupijoje neliktų žmogaus, kuris būtų neprisidėjęs prie visų parapijų bažnyčios statymo.
1930-aisiais, Vytauto Didžiojo metais, prelatas Jonas Mačiulis-Maironis pašventino naująją katedrą. Vyskupo K. Paltaroko prašomas, Maironis specialiai jai sukūrė himną Kristui Karaliui.
