Delfi nuotr.

Katedrą niokojusiame gaisre matė pragaro viziją

Katedrą niokojusiame gaisre matė pragaro viziją

 

Viso pasaulio dėmesį prikaustęs vieno lankomiausių Prancūzijos objektų – Dievo Motinos katedros gaisras nepaliko abejingų ir Lietuvoje. Kelis dešimtmečius Paryžiuje gyvenusios Panevėžio garbės pilietės, J. Masiulio knygyno savininkės Karolinos Masiulytės-Paliulienės įsitikinimu, šis gaisras – savotiškas įspėjimas ir pamoka visam krikščioniškajam pasauliui.

Nors po nelaimės žmonės solidarizavosi ir jau paaukojo įspūdingą sumą Dievo šventovei atstatyti, tačiau ar šis istorinis įvykis supurtė žmonių vidinį pasaulį ir privertė susimąstyti apie tikrąją tikėjimo galią, parodys tik laikas.

Kaip pasakojo žinoma panevėžietė, einanti Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos prezidentės pareigas, išgirdusi žinią apie liepsnojančią Dievo Motinos katedrą, negalėjusi užmigti visą naktį. Televizijos ekrane stebėjo, kaip gausios ugniagesių pajėgos kovojo su ugnimi, bei meldėsi, kad šis košmaras greičiau liautųsi.

„Man tai buvo nesuvokiama – kaip gali šis amžinybės, istorijos, kultūros ir krikščionybės simbolis degti. Verkiau kartu su daugeliu prancūzų. Katedros bokšto griūtis buvo tikras košmaras“, – kraupios nakties išgyvenimais dalijosi K. Masiulytė-Paliulienė.

Ji net neabejoja, kad per kelerius metus garsioji Dievo Motinos katedra bus prikelta naujam gyvenimui. Juolab kad šiai nelaimei neabejingi žmonės vis dar aukoja maldos namų atstatymui reikalingas lėšas. Istorijos šimtmečiuose katedra ne kartą nukentėjo nuo vandalų, laiko, kitų aplinkybių, tačiau išliko tokia pati didinga.

Mato ženklą

K. Masiulytės-Paliulienės teigimu, dabar visos kalbos tik ir sukasi apie katedrai atstatyti reikalingą sumą, akcentuojama, kad tai viena svarbiausių Prancūzijos turistų traukos vietų. Bet, Panevėžio garbės pilietės nuomone, materialiniai dalykai neturi užgožti tų pamokų, kurias tikintiesiems siunčia tokia nelaimė. Dievo Motinos katedra – pirmiausia Dievo namai.

„Šią nelaimę matau kaip Dievo ženklą. Visa tai prasidėjo Didžiosios savaitės pradžioje, kai žmonės turi susimąstyti, ką iš tiesų reiškia Kristaus mokymas. Mes esame krikščionys, bet ar padedame kitiems, ar mokame atleisti? Tarsi Marija, Dievo Motina, būtų paaukojusi save norėdama stabdyti žmoniją. Mes privalėjome stebėti, kaip dega Dievo Motinos katedra, šie vaizdai truko ne penkias minutes, o kelias valandas. Per tą laiką, kai matai taip naikinamą simbolį, ateina daug minčių. Mano akimis, tai buvo savotiška pragaro vizija“, – kalbėjo K. Masiulytė-Paliulienė.

Kaip motina svetinga

Anot žinomos panevėžietės, nuo viduramžių Dievo Motinos katedra buvo vieta, kur ramybę ir užuovėją rasdavo visi. Žandarai ir policininkai negalėdavo įkelti kojos į šią šventovę, net jeigu joje slėpdavosi nusikaltėliai. Čia prisiglausti ir pernakvoti galėjo visi vargetos. Ne veltui literatūros, muzikos, meno kūriniai, pasakojantys šios vietos legendas, iki šių dienų nepraranda populiarumo.

„Ši katedra visiems buvo kaip motina, visada laukianti ir priimanti savo vaikus“, – įsitikinusi Panevėžio garbės pilietė.

Kelis dešimtmečius Paryžiuje gyvenusios Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos prezidentės, Panevėžio garbės pilietės, visuomenės veikėjos K. Masiulytės-Paliulienės įsitikinimu, gaisras Paryžiaus Dievo Motinos katedroje – savotiškas įspėjimas ir pamoka visam krikščioniškajam pasauliui.
„Sekundės“ archyvo nuotr.

K. Masiulytė-Paliulienė – knygnešio ir pirmojo Panevėžyje J. Masiulio knygyno įkūrėjo anūkė. Masiulių šeima buvo įtraukta ir į tremiamųjų sąrašus, tad knygyno savininko žmona su dukra per Vokietiją emigravo į JAV, o sūnus (K. Masiulytės-Paliulienės tėtis) Jonas Masiulis išvyko gyventi į Prancūziją. Ten pasaulį buvo lemta išvysti ir Karolinai. Pirmą kartą į Lietuvą, į Panevėžį ji atvyko 1977 metais kartu su tėvu ir broliu. Oficialus vizito tikslas buvo susitikimas su Juozu Miltiniu – Karolinos tėvo geru bičiuliu. Kaip sakiusi K. Masiulytė-Paliulienė, ta kelionė į Lietuvą jai buvo lemtinga: „ Aš supratau, kad čia mano šaknys ir kad aš čia turiu gyventi.“ Todėl atsiradus galimybei K. Masiulytė-Paliulienė su JAV lietuvių emigrantų šeimoje gimusiu vyru Arūnu parvyko į Nepriklausomą Lietuvą, susigrąžino J. Masiulio knygyną ir jį toliau puoselėja.

Katedra pasikeitusi

K. Masiulytės-Paliulienės vaikystė ir jaunystė prabėgusi Paryžiuje, tad Dievo Motinos katedra buvo nuolat lankoma šventovė. Anot jos, kone kiekvieną sekmadienį tėvelis visą šeimą vesdavosi į Luvrą, mat be galo mėgo meną, ypač impresionistų tapytojų darbus. O tada palei Senos upę keliaudavo iki Dievo Motinos katedros, kur prie įstabaus grožio Dievo Motinos statulos uždegdavo žvakelę. Tačiau įspūdingiausi apsilankymai būdavo iki Velykų likus keturioms savaitėms, kada vykdavo rekolekcijos, kviečiančios į apmąstymus.

„Ši vieta buvo tikinčiųjų traukos centras. Dabar katedra jau kitokia – dažniau nei pamaldos ten vyksta įvairūs koncertai, pasirodymai. Žmonės eina ne melstis, o fotografuotis. Viskas pasikeitė per keturiasdešimt metų“, – apgailestaudama kalba K. Masiulytė-Paliulienė.

Tiesa, ji svarsto, kad tam įtakos turėjo ir pačios bažnyčios kaip bendruomenės savotiška stagnacija, katalikų kunigus persekiojantys skandalai, artimo santykio su žmogumi nebuvimas.

„Galbūt ir pati Bažnyčia turėtų labiau atsinaujinti, išsivalyti, kad galėtų maitinti savo žmonių tikėjimą, dvasią, vidinę stiprybę. Kai kunigas per šv. Mišias kalba tik sau, jis nepaliečia giliausių sielos kerčių“, – svarsto K. Masiulytė-Paliulienė.

Vilties spindulys

Iškili panevėžietė, nutiesusi tiltus tarp Prancūzijos ir Lietuvos, tiki, kad šis siaubingas gaisras bus pamoka, kurią žmonija išmoks. Vilties teikiančių ženklų, jos nuomone, jau buvo galima pamatyti vos užgesinus liepsnas. Anksti ryte ugniagesiai gelbėtojai atidarė pagrindines katedros duris, norėdami pažiūrėti, ką gaisras padarė šventovės viduje. Čia visų laukė savotiškas stebuklas.

„Viduje viskas juoda, aprūkę, tamsu, tik ant altoriaus liko stovėti auksinis kryžius, kuris švytėjo tarsi dykumoje. Tai simbolis. Šis išbandymas žmonijai yra savotiškas ženklas apgalvoti savo gyvenimą, ar mes tikrai esame tikėjimo kelyje. Jeigu iš tiesų nuoširdžiai tikime, ir elgtis turime kaip katalikai“, – kalbėjo K. Masiulytė-Paliulienė.

Kalbama, kad gotikos šedevras Dievo Motinos katedra gali būti uždaryta 5–6 metus. Gaisras smarkiai nuniokojo katedros stogą, o jos smailė griūdama pramušė lubas, tačiau statinio viduje didelės žalos pavyko išvengti. Tiesa, liepsnos sunaikino ir dalį meno vertybių.

Jau dabar žmonės iš viso pasaulio katedrai atstatyti suaukojo apie 900 mln. eurų.

Aukos renkamos ir Lietuvoje.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų