Rožinis dramblys Foto: A. Aleksandravičius, „Kaunas IN“

Kas tie burtininkai, marginantys Kauno sienas?

Kas tie burtininkai, marginantys Kauno sienas?

Ilgiausias grafitis. Didžiausias gatvės meno piešinys. Darbai, vienijantys Kauno menininkus, marginantys mikrorajonus ir buriantys bendruomenes. Menas, įkvėptas Kauno istorijos ir dabarties. Gatvės menas – vienas ryškiausių šiuolaikinio Kauno bruožų, su kuriuo šiandien ir esate kviečiami susipažinti. Tiksliau, su keliais užimčiausiais, originaliausiais, daugiausiai pėdsakų ant miesto sienų paliekančiais kūrėjais. 

Rožinis dramblys
Foto: A. Aleksandravičius, „Kaunas IN“

Morfai, arba Timotiejus Norvila, kaip ir dera gatvės meno kultūrai, ilgai slėpėsi po anonimo kauke. Šiandien jis nesidrovi kūrinių pristatyti asmeniškai, apie gatvės meną net kuria vlogą, talkina kitiems kūrėjams. Kaune surasite ne vieną ypatingą jo prisilietimą. Pavyzdžiui, skulptoriaus Bernardo Bučo skulptūrai sukurtas „Žvaigždžių sėjikas“ Karo muziejaus sodelyje, regimas tamsiu paros metu sukurtas nelegaliai – Morfai žvaigždės buvo uždažytos. Tačiau taip pamilo miestiečiai ir atvykėliai, kad jis, nugalėjęs konkurse „Kauno akcentai“, buvo atgaivintas.

Kitas įstabus Morfai fantazijos pavyzdys – „Nebeprisikiškiakopūsteliaujantiesiems“, ilgiausias lietuviškas žodis ant nykiausio Kauno pastato – viešbučio-vaiduoklio „Britanika“, vis dar laukiančio, kol virs į gražuolę gulbę. O nuo  Ant šalia esančios transformatorinės Morfai sukūrė Dovydą, į „galijotą“ besitaikantį iš laidynės.

Timotiejus rūpinasi ir skubančiais į traukinį – prie 11 ir 12 peronų Kauno geležinkelio stotyje nupieštas „Paskutinis keleivis“. Tam, kad skuosdamas ir suprasdamas, kad spėjai, atsikvėptumei su šypsena.

KTU
Foto: A. Aleksandravičius, „Kaunas IN“

Beje, tai Morfai iniciatyvos dėka šalia istorinės Kauno mečetės buvęs apleistas fontanas tapo margaspalviu kilimą primenančiu batutu, o įeinančius ar įvažiuojančius į KTU studentų miestelį pasitinka klombos-automobiliai. Šis menininkas neriboja savęs formomis ar faktūromis – jo sukurta modernistinės architektūros įkvėptų inkilų, kabančių centro medžiuose, serija tarptautinėje meno mugėje „Art Vilnius“ įvertinta prizu.

Toliau sveikinamės su Tadu Vincaičiu, vienu seniausių Kauno gatvės meno atstovu, savo darbus mieliau vadinančiu neofreskomis, o pasirašančiu „Plūgas“. Jam šiuo metu priklauso didžiausiu savo plotu – net 1650 kv.m. – sienos piešinio titulas. Įvairių simbolių kupinas grožis ant logistikos centro fasado geriausiai atsiskleidžia riedant automagistrale nuo Klaipėdos.

Tadui nesvetima Kauno istorijos tematika. Visai neseniai „Kaunas 2022“ Istorijų festivalio kvietimu jis A. Mickevičiaus gatvės namo fasade pagal autentišką fotografiją nutapė jautrų dviejų Kaune gyvenusių žydžių – Rosian Bagriansky su savo mama Gerta – portretą. Dar vienas istorinis piešinys laukia ant LRT Kauno studijos sienos – 90-metį šventęs Lietuvos radijas nepabijojo šiuolaikinių akcentų, kuriuos sukurti, remiantis archyviniais kadrais, patikėjo vienam produktyviausių šio meto Kauno piešėjų.

Plūgo teptukais palytėta ir Kauno paveikslų galerija. Jos laiptus raizgo mitinio vandens gyvūno „Kekto“ čiuptuvai, o kieme į transformatorinę elektrą „padavinėja“ senovės baltų dievas Perkūnas.

Metas spausti rankas iškart dviems menininkams –- Tadui Šimkui ir Žygimantui Amelynui. Jie, dažniausiai dirbantys po „Gyva grafika“ vėliava, buvo tarp gatvės meno festivalio „Nykoka“ iniciatorių ir periodiškai Kaunui padovanoja po naują džiaugsmą akims. Pavyzdžiui, vienas pagrindinių šiuolaikinių Senamiesčio traukos taškų – 440 kv. m ploto piešinys, dedikacija „Fluxus“ tėvui Jurgiui Mačiūnui, esantis ant buvusio fabriko „Lituanica“ sienos. O atvykstančius į Kauną traukiniu pasitinka T. Šimkaus darbas „Dviratininkas su rože“.

Pastatas Drobė
Foto: A. Aleksandravičius, „Kaunas IN“

Naujausias dueto pasiekimas – 1100 kv. m. ploto istorinio fabriko „Drobė“ Žemuosiuose Šančiuose išmarginimas.  „P. S.“ pavadintą darbą vienas jo autorių Ž. Amelynas apibūdina taip: „Šis piešinys – tai susirašinėjimas tarp dviejų jaunų žmonių. Dabarties ir praeities laikmečiai persipynė vienas su kitu egzistuodami iškart, kurdami paradoksalią išraišką ir niekad nejaustą atmosferą. Lygiai taip, kaip senas pastatas toliau gyvuoja dabartyje talpindamas istorinius fragmentus, taip ir ekscentriški šiuolaikiniai personažai siunčia vienas kitam laike pasiklydusias žinutes“.

Tai tik kelios asmenybės ir keliolika jų darbų, dėl kurių galime Kauną vadinti gatvės meno miestu, o šio žanro kūrėjus ir gerbėjus – sienografais. Būtent taip – „Sienografo užrašai“ – pavadintas nuolat atnaujinamas (juk ir sienos vis keičiasi…) žemėlapis, išleistas „It’s Kaunastic“ serijoje. Daugiau gatvės meno piešinių – sienografų nuotraukų – ieškokite „Instagram“ arba „Facebook“ įvedę grotažymę #kaunastic. Nepamirškite ja pažymėti savo įspūdžių iš Kauno gatvių.

Daugiau sužinosite apsilankę www.visit.kaunas.lt

 

„Kaunas IN“ turizmo skyriaus informacija.

Galerija

 

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų