-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
2023 m. rugsėjį tarpplanetinė stotis OSIRIS-REx saugiai atgabeno į Žemę grunto mėginius, paimtus iš asteroido Benu paviršiaus. Įrenginys turėjo surinkti 60 gramų nežemiškos medžiagos, tačiau rezultatas pranoko lūkesčius – kapsulės, apsaugotos nuo išorinio poveikio, viduje mokslininkai rado 400 gramų grunto.
Kosminė misija rinkti asteroido Benu mėginius NASA kainavo 800 milijonų JAV dolerių, todėl gauta medžiaga verta milžiniškų pinigų – keli šimtai gramų, atsižvelgiant ir į galimus atradimus, įvertinti 1,16 mlrd. JAV dolerių.
Manote, kad tai šiuo metu yra pati brangiausia medžiaga Žemėje?
Neatspėjote. Yra medžiagų, kurios kainuoja daug kartų brangiau.
Arizonos (JAV) universiteto astronomijos profesorius, pedagogas ir rašytojas Krisas Deividas Impis daug žino apie brangias nežemiškos kilmės medžiagas. Jis turi nedidelę meteoritų kolekciją ir savo darbe dažnai naudoja Mėnulio bei Marso meteoritus. Moksliniam žurnalui „The Conversation“ K. D. Impis išvardijo kelias brangiausias nežemiškos kilmės medžiagas.
Fukango meteoritu vadinamą dangaus akmenį perskėlus perpus atsivėrė kerintys vaizdai: uolos viduje, sidabriškuose nikelio ir geležies koriuose slypėjo pusiau skaidrūs auksu spindintys kristalai, susidarę iš mineralo, vadinamo olivinu. Šis dangaus akmuo buvo įvertintas dviem milijonais JAV dolerių.
Pasak Kriso, pati pirmoji nežemiškos kilmės medžiaga buvo atgabenta į Žemę vykdant kosminę programą „Apollo“ XX amžiaus antroje pusėje.
1969–1972 metais šešių misijų dalyviai išgavo ir atgabeno į gimtąją planetą 382 kilogramus Mėnulio grunto.
Bendra „Apollo“ programos kaina, pakoreguota pagal infliaciją, siekia 257 mlrd. JAV dolerių.
Palyginti su Benu asteroido pavyzdžiais, praėjusiame amžiuje iškastas Mėnulio gruntas buvo palyginti nebrangus – 674 tūkst. JAV dolerių už gramą.
2030-aisiais NASA planuoja į Žemę pristatyti pirmuosius Raudonosios planetos grunto pavyzdžius. Šiuo metu marsaeigis „Perseverance“ renka Marso gruntą – jo tikslas surinkti 450 gramų medžiagos į 30 mėgintuvėlių. Iki 2023 m. spalio 27 d. „Atkaklusis“ (taip verčiamas Žemės pasiuntinio Marse pavadinimas) pripildė 10 tokių indų.
Kai šie sandarūs vamzdeliai bus pristatyti į Žemę, mokslininkai jų turinį ištirs laboratorijose. Jie tikisi, kad Marso dirvožemyje bus nežemiškos gyvybės pėdsakų – net jei gyvybė Marse jau seniai mirusi, pėdsakų atradimas parodys, kad visatoje nesame vieni.
Raudonosios planetos mėginiai į Žemę bus gabenami keliomis transporto priemonėmis, todėl preliminari kaina – 11 mlrd. JAV dolerių. Gramas Marso grunto kainuos 24 mln. JAV dolerių.
Ne visos kosminės kilmės medžiagos kainuoja daug pinigų.
Didelę vertę turi tik tie objektai, kurie buvo iškasami vykdant kosmines misijas ir atgabenti į Žemę sandariuose induose.
Į mūsų planetą krentantys meteoritai yra palyginti nebrangūs, nes greitai užteršiami antžeminiais elementais ir tampa mažai įdomūs tyrinėtojams.
Astronomijos mylėtojai gali nusipirkti meteoritą net per įprastus skelbimų puslapius.
Kai kurie iš rečiausių ir brangiausių meteoritų kainuoja iki 350 000 JAV dolerių, tačiau, palyginti su steriliais grunto mėginiais iš asteroidų, Mėnulio ar Marso, jų kaina yra prieinama.
Cheminiai elementai iš periodinės Mendelejevo lentelės yra nebrangūs, nes jie plačiai paplitę visoje planetoje.
Tačiau yra septyni radioaktyvūs elementai, kurie gamtoje itin reti ir kuriuos sunku sukurti laboratorijoje.
Brangiausias iš jų yra izotopas polonis-209, kurio gramas vertinamas 49 milijardais dolerių. Jis yra brangesnis už aukščiau minėtus Mėnulio ir Marso dirvožemio pavyzdžius.
Kai kurie brangakmeniai taip pat itin nepigūs. Pavyzdžiui, aukštos kokybės smaragdai 10 kartų brangesni už auksą, o baltieji deimantai – 100 kartų brangesni.
Kai kuriuose deimantuose yra boro priemaišų, kurios suteikia jiems mėlyną atspalvį – tokių randama tik keliose pasaulio kasyklose, todėl mėlynųjų deimantų gramas kainuoja 19 mln. JAV dolerių. Tai jau arčiau Marso grunto mėginių kainos.
Brangiausia sintetinė medžiaga yra endoderminis fulerenas. Paprastai tariant, tai sferinis anglies atomų „narvelis“, kurio viduje įkalintas vienas azoto atomas. Taip uždarytas atomas labai stabilus, todėl iš jo galima sukurti itin tikslius atominius laikrodžius. Apskaičiuota, kad gramas šios retos medžiagos kainuoja 141 mln. JAV dolerių.
Vienas iš Mėnulio grunto pavyzdžių, atgabentų NASA astronautų į Žemę XX amžiuje laukia „brolių“ – pavyzdžių iš Marso, kuriuos 2030-ais atgabens „Atkaklusis“.
Visos aukščiau išvardytos medžiagos labai brangios, tačiau jų kainos negalima lyginti su antimedžiagos kaina.
Tai viena rečiausių medžiagų, nes pasirodžius antidalelėms jos beveik iš karto išnyksta (anihiliuojasi), išskirdamos radioaktyvią spinduliuotę.
Antimedžiaga susideda iš antidalelių. Didysis hadronų dalelių greitintuvas CERN laboratorijoje, netoli Ženevos, Šveicarijoje, pajėgus sukurti 10 milijonų antidalelių per minutę, tai, atrodytų, įspūdingas skaičius.
Tačiau net ir esant tokiam gaminimo greičiui vieno gramo sukūrimas užtruks kelis milijardus metų. Todėl neįmanoma įvertinti, kiek kainuoja gramas antimedžiagos – tokių pinigų tiesiog nėra.
Įdomus faktas: paskutines kapsules su Mėnulio gruntu NASA specialistai atidarė 2022 metais
