B. Kelerienės vardas garsiai skamba ne tik Lietuvoje, bet ir tolimuosiuose Rytuose. Nuo 2003-iųjų ji pradėjo studijuoti ir tirti tradicinę keramiką ir keramikos degimo krosnių technologijas Japonijoje, seniausias keramikos tradicijas turinčiuose miestuose. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Karščio ir ugnies žaismė anagamoje

Karščio ir ugnies žaismė anagamoje

Bene seniausia pasaulyje efektyvi ir iki šiol praktikuojama su japonų kultūra tapatinama keramikos technika paklūsta ir Beatričės Kelerienės rankoms. Ja susižavėjusi menininkė įkūrė Karmazinų keramikos meno centrą, kuriame pastatė unikalią penkių metrų ilgio aukštakrosnę. Čia gimė ir Panevėžio dailės galerijos Keramikos paviljone, parodoje „5 objektai 6 stichijos“ šiuo metu eksponuojami darbai.

Išskirtinė aukštakrosnė

Ši kolekcija nedidelė, bet ypatinga: išskirtinių formų, iš ypatingų molio rūšių, tinkamų degti ypatingoje malkinėje aukštakrosnėje – anagamoje.

Anagamos technika pasaulyje naudojama jau apie 2 tūkstančius metų. Ji kildinama iš Kinijos, tačiau daugiausia siejama su Japonijos kultūra. Japoniškai „anagama“ reiškia „purvas kalne“.

B. Kelerienės vardas garsiai skamba ne tik gimtinėje, bet ir tolimuosiuose Rytuose. Nuo 2003-iųjų ji pradėjo studijuoti ir tirti tradicinę keramiką ir keramikos degimo krosnių technologijas Japonijoje, seniausias keramikos tradicijas turinčiuose miestuose, tokiuose kaip Tanba, Šigarakis, Ečizenas, Tokonamė, Setas, Tadžimis, Kutanis, Hagis, Mino, Bize, o 2010-aisiais Misato mieste įkūrė ir keramikos studiją. Tais pačiais metais B. Kelerienei suteiktas Lietuvos meno kūrėjo statusas.

„Penkios paros krosnyje reikalingos ne tik sukepti molio masei, bet ir kad būtų prigaminama užtektinai pelenų ir jų sluoksniai suformuotų dekorą.“

Dž. Vaičiūnas

Menininkė aukštakrosnių degimo žinias tobulino Gvatemaloje, Pietų Korėjoje, Dominikoje, Meksikoje. Jos keramikos darbai ne kartą laimėję ir svarbiausiuose Japonijos keramikos konkursuose. Lietuvės keramikės darbai apdovanoti asmeniniu Kioto gubernatoriaus apdovanojimu 2014 m. Kioto parodoje. Jai įteiktas specialus prizas bene garsiausiame tarptautiniame keramikos konkurse „Mino 2014“ Japonijoje.

Užsidegusi anagamos idėja, B. Kelerienė 2014 m. Vilniaus rajone, istoriniame Karmazinų slėnyje, įkūrė ir įrengė Karmazinų keramikos meno centrą su unikalia, 5 metrų ilgio aukštakrosne – Karmazinų anagama. Jame dabar ir vykdo anagamos degimus.

Panevėžio dailės galerijos Keramikos paviljone, parodoje „5 objektai 6 stichijos“ eksponuojami darbai gimė unikalioje krosnyje, kur karštis pasiekia 1300 laipsnių pagal Celsijų ir netgi daugiau.

Kastuvus lydanti temperatūra

Karmazinų anagamos idėją įgyvendinti padėjęs Vilniaus Šv. Jono gatvės medalių galerijos direktorius Džiugas Vaičiūnas pasakojo, jog temperatūra krosnyje pasiekia 1300 laipsnių pagal Celsijų ir daugiau, degama ilgai – penkias paras, ne mažiau kaip 100 valandų, sukuriant ypatingas keramikos faktūras ir atspalvius, persiliejančius nuo žemės grunto tonų iki ugninių švytėjimų. Vienam degimui sunaudojama net 30 kub. metrų malkų.

Palyginti su kitomis technikomis, anagama yra sudėtingiausia ir pati brangiausia, reikalaujanti išskirtinės meistrystės bei patirties.

Juodojoje keramikoje molio poros užpildomos suodžiais, kitoms naudojama glazūra ar lydytas stiklas, o štai anagaminiai efektai pasiekiami molio poras užpildant medžio pelenais. Tik pasiekus krosnyje 1250–1280 laipsnių temperatūrą, pelenai ima lydytis, juos ugnies liežuviai užneša ant dirbinių paviršių.

„Penkios paros krosnyje reikalingos ne tik sukepti molio masei, bet ir kad būtų prigaminama užtektinai pelenų ir jų sluoksniai suformuotų dekorą“, – pasakojo Dž. Vaičiūnas.

Vis dėlto išlaikyti vienodą temperatūrą per visą degimo procesą nėra paprasta: ji ir pakyla, ir krinta. Todėl degimą būtina akylai stebėti.

„Jeigu blogai degsi krosnį ir temperatūrų nesulyginsi, keramikos darbai gali būti negražūs: likti daug neišsilydžiusių pelenų arba jie bus tamsūs, neefektingi“, – pabrėžė B. Kelerienė.

Degant keramiką, įkaitę dirbiniai atrodo kaip švytintys saulės kamuoliai. Pasitaiko, jog nuo aukštos temperatūros lydosi net specialūs kastuvai, o išsilydęs geležies oksidas apibėgdamas gaminiams suteikia dar daugiau išskirtinumo.

Simboliai ir prasmės

Anagamos krosnyje dirbiniai įgyja nepaprasto grožio ir atsparumo, o šiuo būdu degti kūriniai vertintojų pripažįstami kaip atskira, išskirtinė keramikos dirbinių kategorija.

Pačios B. Kelerienės braižu tapo aukštos temperatūros malkinio degimo darbai ir lengvai atpažįstama, klasikine arbatos ritualų estetika persmelkta stalo keramika.

Didžioji dalis Dailės galerijos Keramikos paviljone eksponuojamų darbų sukurti 2019-aisiais. Nors pati autorė prasitarė neturėjusi pakankamai laiko sukurti ištisinę kolekciją, parodoje „5 objektai 6 stichijos“ ji stengėsi dėmesį atkreipti į vieną temą: stichijas.

Menininkė pabrėžė, jog įsigilinus į anagamos keramikos techniką, keramikos darbuose galima daug ką perskaityti ir suprasti, kurias vietas laižė liepsnos, dėl ko dirbiniai susijungė į vieną.

Gražus sutapimas, jog eksponatas, kurio pavadinimas „Oras“, išneštas į lauką kiekvieną nustebintų leidžiamais garsais, kai į jo angas įsisuktų to paties oro gūsiai.

O štai pradžioje lipdžiusi pilvą, vėliau pridėjusi viršūnę, B. Kelerienė sukūrė aliuziją į moters krūtį, kuri kartu įgauna ir žemės simboliką.

„Studijuojant įvairių kraštų indus, pastebėta, jog maisto talpyklos forma gali priminti tam tikros genties moterų krūties formą“, – atkreipė dėmesį keramikė.

Parodą Dailės galerijos Keramikos paviljone galima apžiūrėti iki gruodžio 14 d.

Galerija

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų