-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Pirkėjų eilės vaistinėse pailgėjo nuo pirmų karo Ukrainoje dienų. Ypač išaugo tvarsčių, pleistrų, švirkštų, priemonių sužeidimams gydyti pardavimai.
Panevėžyje veikiančios Juro vaistinės savininkas Juras Kirkus pasakoja, jog iki kovo vidurio vaistinės buvo tiesiog apgultos.
Ūgtelėjus klientų srautams, netgi fiksuoti kai kurių prekių, pavyzdžiui, jodo tirpalo, kitų antiseptikų, trūkumas. Taip pat panevėžiečiai susirūpino jodo tabletėmis.
„Buvo toks bumas, kad kas antras atėjęs į vaistinę ieškojo jodo tablečių“, – sako J. Kirkus.
Anot jo, kurį laiką buvo sudėtinga lentynas papildyti kai kuriais preparatais, nes vienu metu tokių pačių reikėjo tiek gyventojams, tiek paramai Ukrainai.
Dabar, vaistininko teigimu, atsargos Lietuvoje vėl gausėja, praėjo ir ažiotažas pildyti namų vaistinėles.
„Atėjusieji į vaistinę sakydavo norintys turėti namų vaistinėlę karo atvejui. Tam išleisdavo maždaug po 50 eurų“, – pastebėjo vaistininkas.
Pasak J. Kirkaus, pirkėjų eilės vaistinėse pailgėjo nuo pirmų karo Ukrainoje dienų. P. Židonio nuotr.
Panevėžiečiai pirko vaistinius preparatus ir paramai kariaujantiems ukrainiečiams, kartais, pasak J. Kirkaus, net ne visai tinkamus frontui: vaistų nuo dantų skausmo ar temperatūrai mažinti.
„Pagalvokite, ar ten, fronte, tokie dalykai reikalingi? Pabėgėliams – taip, bet, jeigu siunčiama tiesiai į frontą, ten reikia švirkštų, tvarsliavos, skysčių perpylimo sistemų“, – dėmesį atkreipia vaistininkas.
Šiuo metu vaistinėje nebelikę rusiškų, baltarusiškų preparatų: šaltalankių aliejaus, baltarusiškų vitaminų, ženšenio ir pan. J. Kirkus sako šiuo metu neturintis ir gana populiaraus ukrainietiško validolio.
„Anksčiau tokių dar ieškodavo, bet dabar jau gal suprato, kad, kol nesibaigs karas, kol viskas nenusistovės, šių dalykų nebus. Tokia karo kaina“, – teigia vaistininkas.
Pandemija liko antrame plane
T. Barauskio vaistinės vaistininkė Loreta Mickevičienė sako dabar pastebinti, jog gerokai padaugėjo sergančiųjų peršalimo ligomis. Jos teigimu, sunku pasakyti, ar sergama koronavirusu, ar paprasčiausiu peršalimu – klientai skundžiasi užpuolusia sloga, skaudančia gerkle ir pan.
„Dabar žmonės ramesni dėl koronaviruso. Jis liko antrame plane. Galvoja, kad prasirgs ir viskas bus gerai. Svarbiausia, kad nebūtų karo“, – panevėžiečių nuotaikas mato vaistininkė.
L. Mickevičienė teigia jaučianti pirkėjų suaktyvėjimą ir dėl karo Ukrainoje. Ypač tas matyti savaitgaliais, kai ten išvažiuoja paramos mikroautobusai. Kadangi vaistai kaip parama iš gyventojų nepriimami, perkama tvarsliava, marlė, sterilios servetėlės ir pan. Taip pat panevėžiečiai atnaujina ir namų vaistinėles.
Pasak vaistininkės, karo pradžioje labai aktyviai ieškota kalio jodido tablečių, tačiau dabar susidomėjimas jomis nuslūgęs. Taip pat panevėžiečiai masiškai pirko tvarsliavą, spiritinį jodo tirpalą.
L. Mickevičienė svarsto, kad žmonės iš pradžių buvo labai įsibaiminę. Karas Ukrainoje dažną paskatino peržiūrėti namų vaistinėles. Tokių dalykų, pasak vaistininkės, reikia ne tik karo atveju, bet ir šiaip gerai turėti namuose.
Ši vaistinė neprekiavo rusiška produkcija, nebent maisto papildais. Kai kurie didmenininkai išėmė juos iš prekybos. Vaistinėse neliko įvairių rusiškų vitaminų, pavyzdžiui, vitamino C žirniukų, „Undevit“ ir pan.
Sveikatos apsaugos ministerija skelbė sulaukianti privačių užklausų dėl galimybės paremti ukrainiečius vaistais, tačiau nerekomenduojama savo iniciatyva pirkti vaistų ir bandyti siųsti į Ukrainą. Privačia iniciatyva surinktų ir siunčiamų vaistų siuntos neatitinka vaistų gabenimui taikomų itin griežtų reikalavimų. Tai reiškia, kad tokie į Ukrainą renkami ir gabenami vaistų kroviniai gali būti konfiskuoti, taip ir nepasiekę tų, kuriems reikia pagalbos. Parama medikamentais tiekiama tik centralizuotai.
