-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tiesa, šios dienos duomenimis, kilus karinei grėsmei galimybė gauti saugią priedangą sudaryta 8 531 panevėžiečiui, o laikiną pastogę miestas pasirengęs suteikti maždaug pusei savo gyventojų – 36 005 žmonėms.
Bandant užtikrinti gyventojų saugumą, sudaromi ir skelbiami savivaldybių teritorijose esantys viešos paskirties pastatai, grėsmės atveju galintys tapti kolektyvinės apsaugos statiniais bei priedangomis. Šie pastatai žymimi specialiaisiais ženklais.
Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, Panevėžys jau ne vieną dešimtmetį turi sąrašą 70 pastatų, skirtų kilus pavojui gyventojams suteikti prieglobstį. Juose būtų priglausti bėgantieji iš aktyviųjų karo zonų, kuriose vyksta mūšiai. Šie statiniai žymimi oranžiniame fone esančiu violetiniu trikampiu.
O prieš gerą savaitę viešos akcijos metu Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ėmėsi žymėti priedangas, skirtas karinių grėsmių bei oro pavojaus atvejams. Tai irgi viešos paskirties statiniai, turintys rūsius. Jų ženklas – žmogaus figūrą dengiantis stilizuotas namukas. Pirmąja tokia priedanga tapo Šiaulių J. Janonio gimnazija, specialiu ženklu ministrės pažymėta praėjusią savaitę.
Tokiais ženklais netrukus bus pradėtos žymėti Panevėžyje esančios priedangos. ASOCIATYVI nuotr.
Panevėžyje dar nėra pažymėtų priedangų, o tokias nurodantis ženklas – namukas – Savivaldybės užsakymu šiuo metu gaminamas.
„Kai Rusija užpuolė Ukrainą, savivaldybės buvo įpareigotos įvertinti visus kolektyvinės apsaugos statinius ir iš jų atrinkti tinkamus slėptis vykstant kariniams veiksmams, kai kyla pavojus gyvybei. Tokių priedangomis pavadintų statinių Panevėžyje atrinkta 34 iš 70“, – teigė T. Jukna.
Administracijos direktorius pridūrė, kad šie skaičiai dar tikslinami.
Atrinkti tie viešieji pastatai, kuriuose yra rūsiai ar cokoliniais įvardijami aukštai. Iš visų miesto lopšelių-darželių priedangos statusą gauna ir namuko ženklu bus pažymėtas Žvaigždžių gatvėje esantis „Vyturėlis“. Specialistai suskaičiavo, kad jame priedangą gautų 422 žmonės.
Kiti darželiai tarnautų tik kaip kolektyvinės apsaugos statiniai.
„Šaltinio“ progimnazija kilus karui pasitarnautų ir kaip kolektyvinės apsaugos statinys, ir kaip priedanga. P. ŽIDONIO nuotr.
Priedangomis taptų ir kai kurios vidurinio bei pagrindinio ugdymo miesto švietimo įstaigos. Daugiausia žmonių vykstant apšaudymams ar krentant bomboms paslėpti gali „Šaltinio“ progimnazija, joje galėtų prisiglausti 1 667 gyventojai, V. Žemkalnio gimnazijos rūsiuose – 444, Panevėžio arenos rūsiuose – 333.
Į Muzikinio teatro rūsius tilptų 78, Bendruomenių rūmų – 94, priedanga tapęs J. Miltinio teatras priimtų 534 asmenis.
Bene mažiausiai žmonių – 11 – tilptų V. Variakojo sporto mokyklos rūsyje.
„Karo atveju žmonės galės slėptis ne vien minimose švietimo, kultūros, sporto įstaigose. Rūsių yra gamyklose, tad administracija turėtų pasirūpinti juos paruošti savo darbuotojams. Nemažai žmonių gyvena daugiabučiuose bei individualiuose namuose, kuriuose yra rūsiai. Jie taip pat gali pasitarnauti kaip slėptuvės“, – sakė T. Jukna.
Rūsio ar cokolinio aukšto neturi J. Balčikonio gimnazija, taip pat buvusi „Aušros“ progimnazija, Beržų ir Rožyno progimnazijos, Panevėžio specialioji mokykla. Jų pastatai būtų skirti ne slėptis nuo karinių veiksmų, o vien gauti pastogę.
Karo pabėgėlė ukrainietė Olena Goroschina teigia, kad nuo šūvių ukrainiečius saugo ir butuose esančios ketaus vonios. G. KARTANO nuotr.
Į Panevėžio rajoną iš puolamo Ukrainos miesto Dnipro su vaikais atbėgusi ukrainietė Olena Goroschina pasakoja, kad Rusijai dabar svarbiausia užimti strategines šalies vietas.
„Kyjivas jiems nepasiekiamas, tad rusai stengiasi su žeme sulyginti uostus ir antrąja Ukrainos sostine vadinamą Charkovą. O pastaruoju metu rusai įniko nuo žemės paviršiaus šluoti Vakarų Ukrainą. Tikėtina, kad ši teritorija jiems svarbi kaip esanti šalia Europos Sąjungos, taip norima parodyti galią“, – svarstė O. Goroschina.
Anot jos, per bombardavimus nemažai žmonių bijo leistis į rūsius, svarsto, kad sugriuvus pastatui gali greitai nesulaukti pagalbos, užtrokšti ar mirti iš bado.
„Prasidėjus karui, mums buvo išplatinta informacija, kad slėptumėmės už dviejų sienų. Taigi slėptis reikia vietoje, kurią nuo lauko skiria dvi sienos. Ten pasislėpęs, aišku, gali žūti, jei bombarduojamas pastatas griūtų, tačiau šūviai dviejų sienų neįveikia. O dar geriau slėptis atsigulus į ketaus vonią. Tokios taip pat neperšaunamos“, – pusę metų Ukrainoje vykstančio karo patirtimi dalijosi ukrainietė.
Inžinierės konstruktorės specialybę turinti O. Goroschina sakė, kad karo patirtis parodė, jog tikrai saugūs gali būti tik tie rūsiai, kurie turi du išėjimus ir kuriuose įrengta ventiliacija. Kaip didžiulis slėptuvės privalumas yra atitekantis vanduo – jis žmogui reikalingas ne mažiau nei oras.
„Ukrainoje likę mano artimieji pabrėžia, kad prasidėjus karui mūsų šalyje pradėtos atkurti sovietmečiu įrengtos, o šalies nepriklausomybės metais atrodžiusios nebereikalingos slėptuvės. Ir buvusios valstybės žinioje, ir į privačias rankas patekusios slėptuvės atstatytos, sužymėtos ir dabar jos yra saugiausios vietos, kur nuo karo gali slėptis Rusijos užpulti taikūs Ukrainos žmonės“, – pabrėžė O. Goroschina.
