-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžio mero pavaduotojas Valdemaras Jakštas pabrėžė: užuot raginę imtis priemonių, ministerijos specialistai drauge su mokslininkais turėtų konkrečiai nurodyti, kaip tą daryti.
Panevėžio rajono vicemeras Antanas Pocius tikina, kad dar niekas iš rajono gyventojų šliužais nesiskundė, o ir pats nei savo namuose Aukštadvaryje, nei važinėdamas po rajoną nė vieno tokio gyvio neaptiko.
Į kovą su šliužais savivaldybes kelianti Aplinkos ministerija pabrėžia, kad luzitaninių arionų, kaip jie moksliškai vadinami, šiemet Lietuvoje ypač daug. Rajūs gyviai tapo sodininkų ir daržininkų galvos skausmu.
Šie iš Ispanijos kilę, su dekoratyviniais augalais ir jų žeme į Lietuvą atvežti gyviai, pasak Aplinkos ministerijos, ne tik puola dekoratyvinius augalus bei daržoves, bet ir kelia grėsmę vietinėms moliuskų bei augalų rūšims.
„Iniciatyvos kovoti su šliužais turėtų imtis savivaldybės, nes pavienės pastangos rezultatų neduoda, be to, jie veisiasi ir viešosiose vietose“, – pabrėžia Aplinkos ministerija.
Kovai su šliužams Aplinkos ministerija ragina naudoti savivaldybių turimas Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas, o savivaldybių tarybas netgi patvirtinti šliužų naikinimo tvarką.
Kaip pavyzdį ministerija rodo Raseinių rajoną. Ši savivaldybė jau įgyvendina šliužų populiacijos reguliavimo planą, kuriuo siekiama mažinti šių kenkėjų plitimą. Įvertinę situaciją rajono teritorijoje, tokį planą raseiniškiams parengė Lietuvos entomologų draugija ir Vilniaus universiteto mokslininkai.
Panevėžyje daugiausia šliužų pastebima A. Jakšto gatvėje. Savivaldybės atstovai piktinasi iš Aplinkos ministerijos sulaukę tik tuščių raginimų. G. KARTANO nuotr.
Ministerijos raginimas savivaldybėms atrodo ne tik keistokas, bet ir, anot Panevėžio vicemero Valdemaro Jakšto, nieko nepasakantis.
„Vietoj to, kad siuntinėja raginimus kovoti su šliužais ir rekomendacijas dėl kovos būdų tartis su mokslininkais, Aplinkos ministerija turėtų atsiųsti metodikas, kaip naikinti tuos šliužus. Jei nėra parengta metodikų, reikėtų rengti mokslines konferencijas, kviestis savivaldybių specialistus, aiškintis, kaip tie šliužai naikinami“, – pareiškė Panevėžio mero pavaduotojas.
Anot jo, užuot dabar visų 60-ies savivaldybių specialistams skambinėjus mokslininkams, paprasčiau būtų visoms raštu gauti jų nurodymus.
Dar labiau nesolidus V. Jakštui atrodo ministerijos patarimas savivaldybių taryboms tvirtinti šliužų naikinimo tvarką.
„Na, nubalsuos Tarybos nariai, gal net vienbalsiai, kad šliužų Panevėžyje turi nelikti. Bet kas iš to? Mes juk nežinome, kaip juos išgyvendinti“, – konstatavo vicemeras.
„Matome, kad užėda šliužas tų preparatų, pasigaluoja kiek laiko, atsigauna, o paskui nebeliečia jų. Kaip matyt, tai nekvailas padaras.“
G. Skujienė
Į klausimą, ar domėtasi, kur Panevėžyje daugiausia veisiasi šie luzitaniniai arionai, V. Jakštas atsakė, kad ir taip aišku, jog daugiausia jų palei Nevėžio upę, bet pasitaiko visur: parkuose, sodininkų bendrijose, teritorijose prie privačių namų. Paklaustas, ar jo sklype irgi yra šliužų, vicemeras patikino: „Nei namo, nei sodo neturiu, o savo daugiabučio kieme jų nematau.“
Šliužų tvirtina nepastebėjęs ir netoli Ramygalos esančiame Aukštadvaryje gyvenantis Panevėžio rajono mero pavaduotojas Antanas Pocius.
„Tiesą sakant, nesu šliužų matęs ir Panevėžyje. Gal eidamas po kojom nepasižiūriu, bet tikrai nemačiau“, – kalbėjo rajono vicemeras.
Jis pridūrė viešėjęs pas giminaičius Rusnės saloje, o ten šliužų begalės. Be to, matė jų ir Anglijoje.
„Šliužų mačiau tik Anglijoje ir Rusnės saloje, savame krašte – ne“, – tvirtino A. Pocius.
Pasak jo, Panevėžio rajono savivaldybė irgi nėra gavusi gyventojų skundų dėl šliužų, tad manoma, kad šių gyvių rajone arba nėra, arba jie nedaro žalos.
Mokslininkų teigimu, įveikti visa naikinančius ir grėsmę gamtai keliančius šliužus itin sudėtinga: jie sugeba išgyventi ir cheminių preparatų, ir druskos atakas. P. ŽIDONIO nuotr.
Dėl šliužų naikinimo būdų Aplinkos ministerija savivaldybėms rekomenduoja kreiptis į Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkę Gritą Skujienę.
Ši mokslininkė pabrėžė, kad iš 60-ies šalies savivaldybių dėl šliužų kol kas patarimų kreipėsi tik Raseinių rajono bei Klaipėdos miesto savivaldybių specialistai.
Panevėžio apskrities savivaldybės intereso šiuo klausimu neparodė. Mokslų daktarės teigimu, tikėtina, kad Panevėžyje šliužų gali padaugėti dėl „Ekrano“ užtvankos avarijos. Pasak G. Skujienės, vandeniui užliejus Nevėžio pakrantes, dalis jose besiveisusių šliužų nuskendo, tačiau buvo ir tokių, kurie, prilipę prie šakų, lapų, upėje plaukiojusių ar pakrantėse numestų atliekų, buvo nunešti tolyn, išsigelbėjo ir dabar jau naujose vietose veis šliužiukus.
Mokslininkė atkreipė dėmesį, kad cheminiais preparatais naikinti Nevėžio pakrančių šliužų negalima. Į upių apsaugos zonas tokias priemones pilti griežtai draudžiama.
G. Skujienė pripažįsta nelabai ir turinti ką patarti nuo invazinių gyvių besiginančioms savivaldybėms.
Laboratorijoje bandant pasaulyje sukurtas priemones, skirtas šliužams naikinti, paaiškėja, kad jos mažai veiksmingos.
Pasak mokslininkės, tie cheminiai preparatai, kurių galima įsigyti, sunaikina nebent šliužiukus, bet suaugusių jie bemaž neveikia.
„Matome, kad užėda šliužas tų preparatų, pasigaluoja kiek laiko, atsigauna, o paskui nebeliečia jų. Kaip matyt, tai nekvailas padaras“, – dėmesį atkreipė mokslų daktarė.
Ji paaiškino, kad norint išnaikinti kuo daugiau šliužų, minėtus preparatus tektų berti pavasarį, kai pasklinda šliužiukai ir galima tikėtis, kad cheminės medžiagos juos nugaišins.
G. Skujienė teigia žinanti Raseinių seniūnijos Betygalos seniūnijos patirtį, kur šliužai naikinami arba ant jų pačių, ar pievoje, dirvožemyje, ar kitoje vietoje beriant druską.
Mokslininkės teigimu, ir toks šių padarų naikinimo būdas nėra itin veiksmingas. Pabarsčius druskos, nugaišta tik tas šliužas, kuriam jos tenka, o jos išvengusieji gyvena ir veisiasi.
Šliužams supiltų druskų barjerų, pasak mokslininkės, neįveikia tik pirmieji per juos peršliaužti bandantys šliužai – druska juos ištirpina. Tačiau ištirpus vienam, lieka savotiškų sukietėjusių gleivių, per kurias vėliau sėkmingai peršliaužia kiti šliužai.
Betygalos seniūnas Stanislovas Totilas pritarė mokslininkei, kad seniūnija išties buvo sukaupusi techninės druskos, skirtos žiemą keliams barstyti. Dalį jos nemokamai išdalijo gyventojams ir šie druska barsto ir pačius šliužus, ir savo teritorijų ribas.
„Šliužų druska neišnaikinome, gal tik kiek apmažinome. Kenčiame nuo jų“, – pripažino Betygalos seniūnas.
