-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Prieš penkerius metus Panevėžyje, Beržų gatvėje, biokuro katilinę statyti sumojusi privati įmonė susidūrė su milžinišku dalies gyventojų ir jų pusėn stojusio tuomečio Seimo nario Povilo Urbšio pasipriešinimu.
Dabar šilumos tiekėja „Panevėžio energija“ pripažįsta: išaugus dujų kainai, konkurento atėjimas panevėžiečius gelbėja nuo dar baisesnių sąskaitų už šildymą.
Savivaldybės tarybos posėdyje tvirtinant „Panevėžio energijos“ finansinę 2021 metų ataskaitą, jos generalinis direktorius Petras Diksa pripažino: nepriklausomas šilumos gamintojas sumažino finansinę naštą centralizuotai besišildantiems panevėžiečiams.
Tokią išvadą P. Diksai teko pateikti įmonės „Biokuro energija“ įtaka šilumos kainai susidomėjus Tarybos opozicijos atstovui Povilui Urbšiui.
„Kiek privačios biokuro katilinės veikimas paveikė „Panevėžio energijos“ kainas, kiek dėl jų dalyvavimo rinkoje ta kaina buvo stabilizuota, nedidėjo?“ – susirūpino P. Urbšys.
P. Diksos teigimu, kol gamtinės dujos nebuvo pabrangusios, „Biokuro energijos“ įtaka centralizuotai tiekiamos šilumos galutinei kainai išties neatrodė didelė.
„Dujoms pradėjus stipriai brangti, jos parduodamos šilumos kaina pradėjo lengvai nukonkuruoti pagamintą mūsų dujiniais katilais.“
P. Diksa
Nepriklausomas šilumos tiekėjas pernai sausį netgi pralaimėjo aukcioną, „Panevėžio energijai“ pasiūlęs šilumos už didesnę kainą, nei šioji pati pasigamindavo naudodama gamtines dujas.
Tačiau baigiantis 2021-iesiems situacija iš esmės pasikeitė.
Pasak P. Diksos, brangstant dujoms, nepriklausomo šilumos gamintojo įtaka galutinei šilumos kainai stabiliai didėjo: „Panevėžio energija“ priversta pirkti „Biokuro energijos“ pagaminamą pigesnę šilumą.
Tai reiškia, kad šilumos kaina vartotojams būtų buvusi dar didesnė, jei juos būtų šildžiusi tik pati Savivaldybės įmonė.
„Dujoms pradėjus stipriai brangti, „Biokuro energijos“ parduodamos šilumos kaina pradėjo lengvai nukonkuruoti pagamintą mūsų dujiniais katilais. Ji dalyvauja aukcionuose ir siūlo mažesnę kainą, nei mes pasigamintume“, – pripažino „Panevėžio energijos“ generalinis direktorius.
Anot P. Diksos, iš viso „Panevėžio energijos“ naudojamo šilumai pagaminti kuro 14 proc. sudaro gamtinės dujos.
Nors tai neatrodo svari dalis, tačiau dujoms gerokai pabrangus, jomis kūrenti katilus darosi prabanga.
Generalinio direktoriaus teigimu, dar 2021 m. pabaigoje naudojant biokurą pagaminti šilumos energijos megavatvalandę kainuodavo apie 26 eurus, o tą patį kiekį gauti kūrenant dujas atsiėjo kone keturiskart brangiau – 100 eurų.
„Pernai pavasarį 1000 kubinių metrų dujų kainavo apie 36 eurus, o šiemet – jau 136 eurai“, – palygino P. Diksa.
Drastiškai ūgtelėjusių šilumos kainų išgąsdintiems panevėžiečiams belieka guostis, kad jos būtų dar baisesnės, jei prieš keletą metų didžiulio pasipriešinimo sulaukęs nepriklausomas šilumos gamintojas būtų nusprendęs nebeinvestuoti Panevėžyje. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.
Balandį didžiulę įtaką „Panevėžio energijos“ šilumos kainos šuoliui padarė kito nepriklausomo šilumos tiekėjo – trąšų gamintojos „Lifosos“ netektis.
Dėl Europos Sąjungos įvestų sankcijų netiesioginiam jos akcininkui, gamykla Kėdainiuose sustabdė veiklą, užgesinusi savo katilus.
Pasak P. Diksos, iš jos „Panevėžio energija“ nupirkdavo maždaug pusę reikalingo šilumos kiekio.
Savivaldybės taryba šilumininkės finansinę ataskaitą patvirtino be ginčų ir bendru sutarimu.
Visgi meras Rytis Račkauskas priminė P. Urbšiui jo kovą prieš nepriklausomą šilumos gamintoją:
„Siūlyčiau įsiklausyti į viešąjį interesą, nes buvote tas, kuris labiausiai stengėtės įvairiais būdais, kad neatsirastų biokuro katilinė, o dabar ji miestui duoda teigiamą poveikį.“
Nepaisant, kad konkurencija šilumos rinkoje naudinga patiems vartotojams, į Panevėžį koją įkelti nusprendusi „Biokuro energija“ prieš penketą metų susidūrė su milžinišku vietos gyventojų, palaikomų tuomečio Seimo nario P. Urbšio, pasipriešinimu.
Politiko įsikišimas į tokią kovą stebino verslininkus.
Tuomet, 2017-ųjų liepą, bendrovės „Biokuro energija“ valdybos pirmininkas Mindaugas Vėgelė „Sekundei“ stebėjosi, kad parlamentaras P. Urbšys, kuris turėtų rūpintis, kad Lietuva būtų kuo mažiau priklausoma nuo brangių „Gazprom“ dujų, elgiasi atvirkščiai – bet kokia kaina stengiasi sustabdyti investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius.
P. Urbšys, pats gyvenantis daugiabutyje netoli biokuro katilinei numatytos vietos, aiškino ginantis gyventojų interesus.
„Kaip Seimo narys esu tam, kad atstovaučiau savo rinkėjams, o kas pasakys, kurie interesai čia didesni, o kurie – mažesni?“ – „Sekundei“ tuomet kalbėjo P. Urbšys, karštai prieštaravęs pirmojo nepriklausomo šilumos gamintojo Panevėžyje katilinės Beržų gatvėje statyboms.
Prieš penketą metų tuometis Seimo narys P. Urbšys ėjo kartu su kovotojais, sukilusiais prieš biokuro katilinės statybas Beržų gatvėje. „Sekundės“ nuotr.
Kaip didžiausią siaubą modernią biokuro katilinę mačiusios bendruomenės teismams buvo pateikusios net du ieškinius, turėjusius, kaip vylėsi kovotojai, sustabdyti jos statybas Beržų gatvėje. Tokia kova, sukėlusi didelį rezonansą ir paskleidusi žinią į Panevėžį kada nors bandysiantiems žvalgytis potencialiems investuotojams, baigėsi finansiškai skausmingai patiems gyventojams.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi pripažino, kad asociacijos Nendrės-Dainavos vietos bendruomenė, Panevėžio miesto Stetiškių bendruomenė, Ramygalos g. 116-ojo namo savininkų bendrija ir dar dvylika asmenų, tarp jų – ir tuometis vienos miesto įmonės vadovas, ir lopšelio-darželio direktorė, buvo neteisūs prašydami panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros galutinę atrankos išvadą dėl biokuro vandens šildymo katilinės statybos Beržų g. poveikio aplinkai vertinimo.
Ne tik aplinkosaugininkai, bet ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras neįžvelgė priežasčių, kodėl Beržų gatvėje negali iškilti biokuro katilinė.
Jos priešininkams teismo sprendimu teko „Biokuro energijai“ atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pralaimėję vieną teismą, spalį tie patys kovotojai Panevėžio apylinkės teisme atsiėmė kitą savo ieškinį, kuriuo reikalavo panaikinti miesto Savivaldybės išduotą biokuro katilinės statybos leidimą.
