Spynas ant savo alaus barų užkabinę verslininkai vieni burnoja dėl tokių priverstinių atostogų, kiti džiaugiasi proga mesti gero vardo visuomenės akyse neturintį verslą. P. Židonio nuotr.

Karantinas užsuko aludžių čiaupus

Karantinas užsuko aludžių čiaupus

Ko nepadarė sveikatos ministras Aurelijus Veryga, regis, padarys pandemija. Panevėžio alaus barai užsidarė, o jų savininkai jau svarsto ir apie blaivesnes verslo kryptis. Visgi, šių verslininkų nuomone, dėl tokių apribojimų panevėžiečiai mažiau gerti taip pat nepradėjo.

Išseko alaus upės

Aludėse laiką leisti mėgdavę anglai prognozuoja, kad kitais metais dėl karantino beveik tris ketvirtadalius tokių vietų gali ištikti bankrotas.
Tokio likimo neišsižada ir Lietuvos barai. Pirmojo karantino metu tonomis lauk pylę neišgertą alų, dabar jo pardavėjai, regis, pasiruošę susitaikyti ir su blogiausiu scenarijumi.
Lapkričio 7-ąją dar kartą karantiną įvedusi valdžia uždraudė viešojo maitinimo įstaigų veiklą, išskyrus maisto tiekimą išsinešti. Tokiu būdu aprūpinti klientus leista ir barams, tik retame jų, be alkoholio, būna rimtesnės užkandos.

„Galiausiai ir ne toks čia verslas, kad turėčiau didelių nuostolių. Bent jau maisto šaldytuve nėra kaip kavinėse.“
B. Saltonienė

Vyriausybės nurodymuose, pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento direktoriaus Eugenijaus Vilčinsko, kitokių išimčių nėra. Vis dėlto kilus minėtų įmonių šurmuliui, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas išaiškino, jog gali būti vykdoma ir prekyba alkoholiniais gėrimais išsinešti. Tik pardavėjo licencijoje turi būti nurodytas toks pardavimo būdas. Taip pat ribojamas prekybos išsinešti alkoholį laikas bei naudojama specialiai ženklinta tara.
Pasak Panevėžio savivaldybės Miesto plėtros skyriaus specialistės Violetos Normantienės, labai mažai alaus barų Panevėžyje turi licencijas, leidžiančias prekiauti alkoholiu išsinešti.
Todėl dauguma iš Panevėžyje veikiančių 55 aludžių ir kitų panašių vietų užsidarė karantinui.

Pasigedo nuolatiniai klientai

Oficialiai dabar Panevėžyje dirbančio alaus baro neberasi. Paskelbus karantino apribojimus, veiklą tuoj pat sustabdė ir nedidelė Birutės Saltonienės kavinė-alaus baras J. Basanavičiaus gatvėje.
Jo savininkė tikina, kad taip pasielgė ir visos kitos miesto aludės, negalvodamos apie jokį maistą ar alkoholį išsinešti.
„Nė vienas baras Panevėžyje nebedirba. Pas mus ne tie klientai renkasi, kad imtų iš aludės alkoholį išsinešti. O maisto gamybos mes neturime“, – teigia B. Saltonienė.
67-erių verslininkė neslepia bijanti koronaviruso, tad nė neburnoja ant valdžios, kuri privertė pasiimti atostogų.
„Labiausiai dabar mane gąsdina liga – atrodo, nebėra jai galo, atvejų tik daugėja. Tupim namuose, į sodą nuvažiuojam, į parduotuvę retai beeinu“, – pasakoja Birutė.
Tačiau tušti bokalai tuština verslininkės piniginę: jai reikia mokėti „Sodros“ mokesčius, patalpų nuoma neatšaukta, naujai grasina nekilnojamojo turto mokestis.
„Galiausiai ir ne toks čia verslas, kad turėčiau didelių nuostolių. Bent jau maisto šaldytuve nėra kaip kavinėse. Alų tiekėjai išsivežė, o kitas alkoholis stovi buteliuose. Kai galėsime atsidaryti, gal ir toliau dirbsim“, – viliasi B. Saltonienė.
O buvę klientai jos jau ieško net telefonu.
„Nebeturi žmonės kur išeiti. Dar daug jų tebedirba ir alkoholio po darbo dienos eina pirkti į parduotuves. Po pirmo karantino klientai pasakodavo, kad uždarius barus gėrė dar daugiau nei anksčiau, nes buvo labai nuobodu. Namuose buriasi vieni pas kitus ar pas vienišus gyventojus – tvarkos vis tiek nėra“, – pasakoja verslininkė.

Alaus barą uždariusi B. Saltonienė neslepia bijanti koronaviruso, tad nė neburnoja ant valdžios, kuri privertė pasiimti atostogų. P. Židonio nuotr.

Ieškos kitos nišos

Per karantiną užsidarė ir nuo 1976-ųjų veikęs alaus baras Tulpių gatvėje. Jo vadovė tvirtina dėl tokio sprendimo nė kiek nesigailinti. Viešinti pavardės nepanorusi moteris pripažįsta, kad šiandieninė situacija verčia mąstyti apie kitą veiklą. Be to, anot jos, alkoholio prekyba niekada ir nepatikusi.
„Tai ne pirmo būtinumo prekė, tad nereikia per daug dėl to ir apgailestauti. Mažiau alkoholio – mažiau problemų. O verslui dar viena proga pagalvoti apie kitokias galimybes“, – sako baro savininkė ir priduria, jog kaip tik ir mąsto, ar po karantino verta grįžti į barą.
Jos įsitikinimu, nuo sovietmečio lyg rakštis mieste įsisegusios aludės šiais laikais nebereikalingos. Ir dabar joms, verslininkės nuomone, mažiausiai reikėtų skųstis. Anot jos, tai ne tas verslas, kurį reikėtų gelbėti.
„Buvo sunkus laikas, kai turėjau imtis šito darbo. Bet niekada nepritariau alkoholio vartojimui“, – rėžia baro vadovė.

Geria ne mažiau

Spyną ant savo alaus baro J. Basanavičiaus gatvėje užkabino ir pensininkas Romas Butkevičius. Dirbti ne visu etatų liko tik buhalterė, o dvi barmenės – prastovose.
„Aišku, kad mums blogai. Kas kompensuos nuostolius, juk net ir tokiu metu reikia mokėti mokesčius, už nuomą. O pajamų visai nėra“, – piktinasi R. Butkevičius.
Jis pats pasakoja besiverčiantis iš 270 eurų pensijos, o iš baro papildomai užsidirbdavo. O dabar, anot jo, menką pensiją verslui tenka aukoti.
R. Butkevičius įsitikinęs, kad užsidarius aludėms, panevėžiečiai vis tiek geria ne mažiau.
„Tai čia tik mes, dirbantys, taip vargstame. O minia bedarbių gauna po 200 eurų darbo paieškos pašalpų ir toliau geria. Jei ne pas mus sėdi, tai parduotuvėse alkoholio randa“, – piktinosi aludės savininkas.

Ataušo katilai

Sustojo ir alaus gamintojų verslas. Vienos Panevėžio alaus daryklos atstovas Raimundas Alešiūnas pasakojo, kad iki šiol jo tėvo verslas laikėsi tik iš alaus barų, kuriems tiekdavo išvirtą alų. Uždarius aludes, užgeso ir daryklos katilai.
„Dar lauk alaus nepilame, stovi padėtas šaltai. Pagaminta produkcija taip gali išsilaikyti nemažai laiko, bet apyvartos dabar neturime visai“, – sako smulkiojo verslo atstovas.
Septynis darbuotojus darykla išleido nemokamų atostogų.
„Net Vilniuje draugo restorane iš 30-ies liko neatleisti 6 darbuotojai, nors per pirmąją COVID-19 bangą jis išlaikė visą personalą. Jei valdžia toliau ribos, tegu iš karto viską uždaro“, – rėžia R. Alešiūnas.

Neliko ir skundų

Panevėžio savivaldybės Miesto plėtros skyriaus specialistė Violeta Normantienė teigė dabar itin dažnai girdinti skundus dėl karantino įtakos alkoholio verslui. Tokioms įmonėms, kad ir kaip jas panevėžiečiai smerkdavo, dabar tapo itin sudėtinga.
Tačiau alkoholio vartojimo kultūrai, V. Normantienės nuomone, dabartinė situacija vargu ar bus į naudą. Specialistės nuomone, teisingos gyvensenos reikia mokyti nuo mažens.
O ir pačių alkoholio prekiautojų laidoti dar nereikia. Kaip rodo metų metais sukaupta patirtis, kaip tos mitinės būtybės – feniksai, jie prisikelia po bet kokio didesnio apribojimo.
„Nuo 2008-ųjų net 40-iai įmonių Panevėžyje buvo apribotas prekybos laikas alaus bare. Bet jų savininkai uždarydavo tokias įmones ir steigdavo naujas be jokių suvaržymų“, – sako specialistė.
Užtat karantinui uždarius aludes, neliko ir panevėžiečių skundų dėl netvarkingai dirbančių girdyklų mieste.

 

Komentarai

  • uzsidare kavines-alaus barai, nebejuokinkit , uzsidare geda miestui darancios snarglynes kurios dirbo nuo 6 ryto ir rajono melynanosiu elita aptarnavo, ypac pagyvejimas jausdavosi pasalpu gavimo diena , myzyklos uzsidare ir labai noretusi kad ir neatsidarytu, tegu elitine klientura namie sklepuke dusinasi

  • Ismire mizniai,pimpos nupuvo nuo alaus,galetu nebeatidaryti,maziau mizalai smirdes Panevezys.

    • Atsakyti
    • Dar yra anu,mysim

      • Atsakyti
  • Šaunu, kad užsidaro tos smirdančios aludės. Panevėžyje mažiau šlaistysis girtuoklių, o dar pagrindinėse miesto gatvėse. Įvaizdis miestui tikrai ne koks. J. Basanavičiau gatvėje vien besišlaistantys girtuokliai dėka tokių aludžių, jau nuo pat ankstyvo ryto. Baisu.

Rodyti visus komentarus (4)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų