Trūkstant vietos mirusiesiems, svarstoma atverti laidoti ir seniai nebeveikiančias, kaip kad Panevėžyje, Sporto gatvėje esančias kapinaites. P. Židonio nuotr.

Kapinių atvėrimas virstų galvos skausmu

Kapinių atvėrimas virstų galvos skausmu

 

Perpildytose kapinėse mirusiesiems nebeužtenkant vietos, Vyriausybė svarsto išimties tvarka leisti laidoti artimųjų pelenus šeimos kapavietėse jau neveikiančiose kapinėse. Tokių tiek Panevėžyje, tiek rajone apstu. Kai kurie rajono seniūnai, išgirdę apie Vyriausybės planus, pripažįsta net krūptelėję – svarstoma galimybė atverti laidoti neveikiančias kapinaites juos ne juokais išgąsdino.

Vyriausybė siūlo nustatyti, kad neveikiančiose kapinėse išimties tvarka galėtų būti laidojami kremuoti palaikai urnose, jeigu tose kapinėse yra palaidoti mirusiojo pirmos (vaikai, įvaikiai) arba antros (tėvai, įtėviai) eilės giminaičiai. Šiuo metu tai daryti neveikiančiose kapinėse draudžiama. Išimtys suteikiamos tik mirus garbės piliečiams.

Panevėžyje neveikiančių kapinių suskaičiuojama net vienuolika. Tiesa, ne visose jose būtų galima laidoti, nes nebelikę pirmos ar antros eilės giminaičių, pavyzdžiui, seniausiose miesto kapinėse Venslaviškio gatvėje, kuriose ilsisi ne tik senieji Panevėžio gyventojai, bet ir XVII amžiaus Švedijos ir Rusijos kariai. Dabar šią vietą težymi paminklinis akmuo.

Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė Laura Jankevičienė abejojo, ar atsirastų daug norinčiųjų laidoti artimųjų urnas neveikiančiose kapinėse. Juolab kad kai kuriose jų dabar nebelikę amžino poilsio vietoms būdingos ramybės, jos jau tapusios viešomis vietomis, kaip kad Kultūros ir poilsio parke esančios

Pirmojo pasaulinio karo Rusijos armijos karių kapinės.

Ne nauja idėja

Visgi keletas Panevėžyje esančių seniai neveikiančių kapinių greičiausiai sulauktų norinčiųjų jose laidoti artimuosius.

Vienos tokių – stačiatikių kapinės J. Tilvyčio gatvėje, uždarytos 1991 metais. Panevėžio rusų kultūros centro pirmininkė Valentina Vatutina neabejoja, kad norinčiųjų jose laidotis atsirastų. Prieš penkiolika metų netgi buvo iškelta idėja leisti čia laidoti šeimos kapavietėse. Pasak V. Vatutinos, tuomet nesvarstyta, kaip laidoti – urnas ar karstą – tačiau kalbėta, kad būtų galima laidoti kapinėse, jeigu čia jau ilsisi giminės, arba išimties tvarka su Savivaldybės leidimu čia amžino poilsio palydėti nusipelniusį žmogų. Ši idėja taip ir nebuvo įgyvendinta.

Šias kapines V. Vatutina yra aprašiusi ir žinanti, kur kas palaidota. Bėda, kad jose labai daug kapų, kur išlikę tik kauburėliai. Prieš daugiau nei dešimtmetį iškelta mintis stačiatikių kapinėse statyti ir kolumbariumą, tačiau ir šio klausimo svarstymas užgeso.

O dar ne taip seniai Panevėžyje sklandė užmojai atverti laidoti senąsias miesto kapines, esančias greta Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios. Šios uždarytos nuo 1960 metų. Prašymą kapines padaryti riboto laidojimo miesto Tarybai tuomet pateikė Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakulteto atstovai.

Vidury laukų ir be kelių

Panevėžio rajone neveikiančių kapinių yra kone kiekvienoje seniūnijoje ir net ne po vienerias. Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas pripažįsta, jog vos išgirdęs tokį Vyriausybės siūlymą, krūptelėjęs. Seniūnijoje yra 12 neveikiančių kapinių. Dvejos jų tokios būklės, kad net tiksliai pasakyti, kur buvusios ribos, sudėtinga. Tokios Daukniškių kaimo kapinės, dabar jau miške esančios Įstricos kapinaitės. Pasak seniūno, išskyrus šias, kitas seniūnija du kartus per metus nušienauja, nugrėbia žolę, iškerta krūmus. Jose paprastai yra likę po keletą menkai teprižiūrimų antkapių. O Adomavos kaime likę nemažai gyvų artimųjų, kurie prižiūri šias neveikiančias kapines. Dar vienas – Šiaudinės kaimo – kapines prižiūri kaimynai.

„Šiaip žmonės tegul laidoja kur nori, kur širdis traukia. Nieko tame nebūtų baisaus, bet iš karto atsiras tam tikri reikalavimai prižiūrėtojams“, – mano seniūnas.

Pasak jo, leidus laidoti urnas neveikiančiose kapinėse, kaimuose kiltų problemų dėl infrastruktūros: kai kurios jų vidury laukų, be kelio, be vandens, be šiukšlių konteinerių.

„Įsivaizduokit, vidury laukų yra kapinės, nenaudojamos 50 metų, ir sugalvoja kažkas jas atgaivinti. Ten ir vandens reikia, ir šiukšlių konteinerių, o kaip jas išveši, jei aplink arimas?“ – problemą mato V. Šležas.

Anot jo, bene didžiausia bėda būtų įrengti kelius iki tokių kapinaičių. Pavyzdžiui, iki Birželių kaimo kapinių neįmanoma privažiuoti per du kilometrus. V. Šležas neabejoja, kad tokiose leidus laidoti, žmonės pagrįstai pareikalaus kelio.

„Pati idėja labai graži, bet kažkodėl nepažiūrėta, kiek kainuos įrengti infrastruktūrą“, – mano seniūnas.

Įrodyti nebus lengva

V. Šležas svarsto, kad iš 12-os Paįstrio seniūnijos neveikiančių kapinių žmonės gali panorėti atgaivinti ketverias. Kaip jie įrodys, kad ten palaidoti artimieji – kitas klausimas. Pasak seniūno, net ir veikiančiose kapinėse yra antkapių, kurių įrašai nebeįskaitomi. V. Šležas pasakoja pats vaikščiojęs po veikiančias Paįstrio kapines ir daręsis planus, kur ir kas palaidota, mat atvažiuoja žmonių, kuriems prireikia tokios informacijos.

O neveikiančiose kapinėse daug kur išlikę tik kauburėliai. Pati seniūnija duomenis apie mirusius gyventojus turi nuo 1987 metų, tačiau kuriose kapinių vietose jie palaidoti, informacijos nėra.

Ūkininko žemę – keliams

Ramygalos seniūnui Valdui Chirv taip pat neramu dėl neveikiančių kapinių infrastruktūros. Seniūnijoje tokių net 11-ika, o veikiančių perpus mažiau – šešerios. Pasak seniūno, leidus laidoti urnas neveikiančiose, tektų rūpintis ir šiukšlių išvežimu, ir vandens tiekimu, sutvarkyti arba net nutiesti kelius.

„Daug kur kelių nebėra iki kapinių. Negi dabar iš ūkininko žemę atimti keliukui?“– bėdą įžvelgia V. Chirv.

Jo nuomone, problemų kiltų ir norintiesiems tokiose laidoti, mat nelengva būtų įrodyti, kad senose neveikiančiose kapinėse palaidoti artimieji.

„Nežinau, kaip įrodytų žmogus, jei nėra nei paminklo, nei antkapio, o tų rašytinių šaltinių irgi nėra. Kas pasakys, kur tas kapas?“ – svarsto seniūnas.

Anot jo, klausimų kelia ir paveldo statusą turinčios kapinės – ar jose taip pat būtų galima laidoti?

Ramygaloje yra senosios žydų kapinės, Bistrampolyje yra kultūros paveldo kapinės, kuriose palaidoti dvarininkai. Klausimų keltų ir Antrojo pasaulinio karo sovietų karių kapinės.

„Jei jų giminaičiai atsirastų ir norėtų ten laidoti, ką daryti?“ – svarsto V. Chirv.

Jo nuomone, užuot atvėrus laidoti neveikiančias kapinaites, verčiau veikiančiose statyti kolumbariumus.

Neveikiančios Panevėžio miesto kapinės:

– seniausios miesto kapinės, kuriose palaidoti Panevėžio gyventojai ir XVII amžiaus Švedijos ir Rusijos kariai,

– senosios miesto kapinės šalia Apvaizdos tako,

– stačiatikių kapinės šalia J. Tilvyčio gatvės,

– Antrojo pasaulinio karo karių kapinės Krekenavos gatvėje,

– senosios žydų kapinės šalia Sietyno gatvės,

– Staniūnų miškelyje esančios kapinės, kuriose palaidoti hitlerinės okupacijos metais nužudyti žmonės,

– Antrojo pasaulinio karo vokiečių karių ir sentikių kapinės prie Pajuosčio plento,

– Pirmojo pasaulinio karo Rusijos armijos karių kapinės Kultūros ir poilsio parke,

– buvusios Venslaviškio kaimo kapinės Tinklų gatvėje,

– sovietinio teroro aukų ir Vokietijos karo belaisvių kapai šalia A. Baranausko gatvės,

– Pirmojo pasaulinio karo Rusijos imperijos karių kapinės Velžio kelyje.

Komentarai

  • O kodėl ūkininkai, bendrovės keliukus link kapinių užarė? Veikiančios – neveikiančios, bet jas nori kažkas pasiekti, žvakelę uždegti, paminklus senus apžiūrėti….

  • Kai viską užarė iš godumo buvo gerai. O kai leidai, negi dabar paprašysi grąžinti…..

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų