Kandidatų neraštingumas bado akis

Kandidatų neraštingumas bado akis

 

 

Kas skaito, rašo, duonos neprašo – skelbia lietuvių liaudies išmintis. Tačiau Seimo nario duonos ragauti siekiantys panevėžiečiai, regis, rašyti nėra nusiteikę. Su gramatikos taisyklėmis susipykę ir politinę reklamą, pilną net pradinukui akis badančių rašybos ir skyrybos klaidų, išleidę kandidatai teisinasi, esą klysti žmogiška.

Nevėžio rinkimų apygardoje dėl Seimo nario mandato besivaržanti dviračių sporto žvaigždė, pasaulio čempionė socialdemokratė Simona Krupeckaitė per lietuvių kalbos pamokas, matyt, irgi mindavo dviratį.

Rinkėjų pašto dėžutes pasiekęs šios kandidatės 10 tūkst. tiražu išspausdintas laiškas sukėlė nuostabą ne tik lietuvių kalbos žinovams.

Kiek daugiau nei 150-ies žodžių tekste sportininkė paliko 13-a gramatinių klaidų.

Autorė nežino, atskirai ar kartu rašyti „ne kartą“, įvardžiuotinės formos naudininko linksnyje „plačiajai“ užkabino nosinę, kai kuriuose žodžiuose praleido raides, painioja „ė“ ir „e“ rašybą. Reklaminiame laiške apstu ir skyrybos klaidų.

„Toks kandidatės tekstas parodo, kad nesimokyta pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos taisyklių. Jas vaikai mokosi iki 9 klasės. Sportininkės laiškas rinkėjui, matyt, ir atsako į klausimą, kokie prioritetai paauglei buvo svarbu“, – S. Krupeckaitės politinės reklamos tekstą įvertino vienos Panevėžio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja-metodininkė.

Kandidatės laišką rinkėjams lituanistė įvertino 3 balais.

Pedagogė pageidavo išlaikyti jos anonimiškumą – kritikuoti politinį užnugarį turinčią kandidatę mokytojai nedrąsu.

Galerija

Su gramatika nedraugauja

Trumpame tekste aibę klaidų privėlusi 37-erių S. Krupeckaitė įgijusi aukštąjį išsilavinimą, 2013-aisiais ji baigė edukologiją Lietuvos edukologijos universitete. Ir panevėžiečiams ji žada sukauptas žinias bei patirtį panaudoti švietimo ir sporto srityse.

„Man sunkiai sekasi rašyti, ypač sunku su stilistika. Šį tekstą rašiau ne viena, su komanda, padėjo leidybos įmonė – atrodė, viskas gerai. Gal kai jau įsimeni, klaidų nematai. Yra, kaip yra – gėda. Kaip sakoma, protingas patylės, kvailas – nesupras. Reikia tikėtis, kad rinkėjai taip ir sureaguos“, – teisinosi sportininkė, pretenduojanti tapti politike.

Anot jos, mokykloje jai patikdavę, tačiau mokslams esą trukdė sportas. Dviratininkė pripažįsta, kad jos lietuvių kalbos žinias mokytojai vertindavo vidutiniais balais: nuo 5 iki 8.

Savo socialinių tinklų paskyroje politikė taip pat daro rašybos bei skyrybos klaidų.

Be partijos pinigais apmokėto laiško panevėžiečiams, S. Krupeckaitė teigė reklamuotis kitais būdais neketinanti. Tam esą maža pinigų ir pati politikos naujokė nenori lįsti žmonėms į akis.

„Dar planuoju pasirodyti bendruose apygardos kandidatų debatuose, jei neišsigąsiu, kad vėl ką nors suklysiu“, – sako S. Krupeckaitė.

Kalbos ekspertė pasibaisėjo

„Tepadeda man rinkėjai (piliečiai)“ – tokiais žodžiais savo reklaminiame leidinyje į rinkėjus kreipėsi kita Nevėžio apygardos kandidatė Viltana Šakenytė. Ir iš tiesų kas daugiau gali padėti kandidatei, dviejų lapų politinės reklamos lankstinuke privėlusiai galybę stilistikos klaidų.

„Ši politikė absoliučiai nemoka reikšti minčių – paskaičius tekstą apima siaubas. O dar tos mintys apie koronavirusą ir giriami Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos valdymo metodai – juk tai baisu“, – leidinio turinį įvertino 20 metų kabos stilistės darbo stažą turinti specialistė iš Panevėžio.

Inžiniere eksperte save įvardinanti buvusi panevėžietė, dabar vilnietė V. Šakenytė teigia reklaminį tekstą kūrusi viena pati.

„Gali būti tų klaidų – tiek darbų užgulė, nebeužtenka 24 valandų, nieko nebespėju. Kiekvienas daro klaidų ir tai yra žmogiška. Aš ne išimtis, esu kaip ir kiti“, – teisinosi V. Šakenytė.

Į Seimą ji bando patekti su Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai. Praeituose rinkimuose žengė su Lietuvos liaudies partija.

Mokytoja pasigailėjo

Vyriausiosios rinkimų komisijos skelbiamoje V. Šakenytės anketoje nurodoma, kad 1996–2000 moteris mokėsi Vilniaus universiteto Teisės fakulteto neakivaizdiniame skyriuje, bet neišlaikė baigiamųjų egzaminų.

53-ejų kandidatė pripažįsta ir vidurinėje mokykloje tik per plauką išlaikiusi lietuvių kalbos bei literatūros egzaminą. Pasak V. Šakenytės, iš gailesčio mokytojai jai parašę teigiamą pažymį ir galėjo atsiimti brandos atestatą. Tačiau už visus kitus dalykus kandidatė tvirtina pelnydavusi beveik aukščiausius įvertinimus.

„Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas man sutrukdė be stojamųjų įstoti į inžinerijos specialybę Kauno politechnikos institute. Niekada nemokėjau sklandžiai kalbėti ir rašyti“, – sako politikė.

Dabar V. Šakenytė darbuojasi projektavimo įmonėje ir atliekanti tyrimą dėl neseniai užpilto Registrų centro pastato, kai buvo užlūžusios valstybei svarbios informacinės sistemos.

Rinkėjai nuleido kartelę

Viešųjų ryšių konsultantas Arijus Katauskas įsitikinęs: neišprusę Lietuvos rinkėjai nuleido kandidatams kartelę taip žemai, kad šie dabar gali sau leisti reklamas net su elementariausios rašybos klaidomis.

„Didžiausias akmuo skrenda į rinkėjų daržą, jei jie nebaudžia politiko, kad šis net rašyti lietuviškai nemoka. Seimo nariui turi būti keliami aukšti reikalavimai tiek išprusimui, tiek moralei, tiek jo darbams. Jei rinkėjai leidžia taip elgtis, paskui patiems ir tenka dalis kaltės“, – teigia A. Katauskas.

Sena politikos taisyklė rodo, kad rinkimai prasideda vos jiems pasibaigus.

Šie Seimo rinkimai, viešųjų ryšių eksperto nuomone, startavo labai vėlai, o

itin kukliai ir paslaptingai, anot jo, kol kas atrodo kandidatai vienmandatėse rinkimų apygardose.

„Rinkimai būna dveji: daugiamandačiai ir vienamdačiai. Pirmiesiems užtenka reklamos nacionalinėje televizijoje, radijuje, bendrų debatų, o vienmandatės apygardos rinkėjo tokia reklama nepasiekia“, – pabrėžia A. Katauskas.

Viešųjų ryšių specialisto teigimu, vienmandatėse rinkimų apygardose dėl Seimo nario mandato besivaržantiems kandidatams efektyviausia prisistatyti rinkėjams per įvairius informacinius leidinius, tačiau jiems parengti reikia daug žinių, analizės, profesionalaus darbo ir, žinoma, pinigų.

Tik sėkmės džentelmenai, kaip nepatyrusius rinkimų naujokus vadina A. Katauskas, gali sau leisti pasisveikinimus, palinkėjimus, nuotraukas iš renginių socialinių tinklų paskyrose bei kitą prastą, pigią reklamą. Deja, tokios, kaip pastebi viešųjų ryšių strategas, šiųmetėje rinkimų kampanijoje matyti kur kas daugiau, nei buvo 2016 -ųjų Seimo rinkimuose.

„Jei tokiems kandidatams paprasčiausiai pasiseka ir jie be jokio įdirbio patenka į Seimą, ten jie dingsta nepateikę nė vieno rimto siūlymo, nė vieno projekto parlamente, neištarę nė žodžio“, – atkreipia dėmesį A. Katauskas.

Komentarai

  • „Ši politikė absoliučiai nemoka reikšti minčių – paskaičius tekstą apima siaubas. O dar tos mintys apie koronavirusą ir giriami Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos valdymo metodai – juk tai baisu“,

    • Atsakyti
  • Surenkite diktantą visiems kandidatams, tada ir kalbėkite apie visų kandidatų raštingumą.

    • Reikia rasyti angliskai arba rusiskai paskui tekstui i lietuviskai pasitelkt kompiuterio vertejo programa ir nereikes sukti galvos su gramatika.

      • Kur jūsų sakinyje kablelis, kur lietuviškos raidės, o dar stiliaus klaida? Ir visos klaidos tik viename sakinyje.

        • Atsakyti
  • Kad tiek klaidų darytų visi kiti kandidatai. Matosi, jog konservatorių „mokytoja“ persistengė su raudonu rašikliu kandidatės Šakenytės rašinyje.
    Pirmas lapas – abejoju, jog reikia kablelio.
    Antras lapas. Kablelis prieš žodį „kaip“, tegul „mokytoja“ pasiskaito.
    vlkk.lt/konsultacijos/1314-kablelis-kaip-kas-kada

    Tegul „mokytoja“ surenka google „pats blogiausias“, suras visose žiniasklaidos priemonėse.
    Infekuojasi.
    zodynas.lt/terminu-zodynas/I/infekuoti

    Trečias lapas – analogiškas konservatorių „mokytojos“ siautimas. Kiti taisymai – „mokytojos“ išreikšta neapykanta kandidatei.

  • Krupeckaitės rašinio išmarginimas – daugiau tiesos, nors yra ginčytinų vietų.

  • 🙂
    Ačiū „Sekundei“ už nemokamą reklamą. Ir tokia reklama yra gera reklama. Kaip sakoma, dovanotam arkliui į dantis nežiūrima. Tikiuosi, kad šis straipsnis bus įdėtas ne tik į internetinę erdvę, bet ir į popierinį laikraščio variantą.
    Pamenu, kaip per 2016 m. rinkimus žiniasklaida ignoravo signataro Rolando Paulausko vadovaujamą Liaudies partiją- nerašė nei gerai, nei blogai, kad tik kuo mažiau rinkėjų apie ją žinotų, stengėsi visaip išvengti jos minėjimo. Tai buvo vienintelis politinis darinys, kurio sistema bijojo.
    Ačiū mokytojai už tokį kruopštų stiliaus klaidų ieškojimą. Kiti kandidatai mums su Simona turėtų pavydėti, nes jų mokytoja netikrino ir jie nepasimokys taisyklingai rašyti. Štai ką reiškia bloga Lietuvos žiniasklaidos įtaka, iš jos, kai kurios stiliaus klaidos ir perimtos. Viena iš rinkimų temų galėtų būti Lietuvos žurnalistų raštingumas, nes per rinkimus panašiomis temomis tik ir kalbama. O apie ką gi daugiau kalbėti nedemokratiniuose rinkimuose. Beje, dėl to ir suprantu Baltarusijos opoziciją, nes Lietuvos opozicija yra dar blogesnėje padėtyje -be jokios vilties, kad Lietuva gali tapti demokratine ir nepriklausoma valstybe, kaip rašoma Konstitucijos 1 straipsnyje. Deja.

    • Kalendorinė pilnatis jau pasibaigė, bet panašu, kad šiai kandidatei ji tęsiasi be sustojimo jau ne vienerius metus.

  • Rašyti nemoka, o valdyti gebės. Juokinga ir siaubinga. Kokia bus mūsų ateitis?…Jei visi teistieji ir beraščiai Seimą užvaldys.

Rodyti visus komentarus (9)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų