„Kam būna parūkymo pertraukėlė, o man – pagrojimo“, – šypsosi tūbą kalvėje laikantis Saulius Kronis. P. ŽIDONIO nuotr.

Kalvėje – metalo muzika

Kalvėje – metalo muzika

Kalvystėje prasmę suradęs Panevėžio krašto tautodailininkų lyderis Saulius Kronis ir plaktuką padėjęs randa įdomių užsiėmimų – groja dūdų orkestre, skambina gitara, dainuoja, keliauja, domisi tautos paveldu.

Trys banginiai, ant kurių laikosi velžiečio kalvio Sauliaus pasaulis – šeima, tautodailė ir muzika. Visi tie banginiai stiprūs, visi branginami, puoselėjami, mylimi.

Šeimos orkestras

Pats pirmasis, kurį pažino ir prisijaukino S. Kronis – muzika. Dar vaikystėje berniukas grojo trimitu, tuometėje J. Švedo muzikos mokykloje baigė trimito klasę, įvaldė ir kitus pučiamuosius, skambino gitara.

Dabar muzikalaus tėvelio įkvėptos jo pėdomis pasekė ir dukros gimnazistės. S. Kronis su abiem dukromis groja Šilagalio kultūros centro varinių pučiamųjų instrumentų orkestre „Sklepučini“.

Jis pats tame orkestre pučia tūbą – žemiausią garsą apimantį didelį instrumentą, jaunėlė Kamilė groja kornetu, vyresnėlė Brigita – althornu.

Sutuoktinių Kronių – plačiai žinomo kalvio Sauliaus ir krašto šviesuolės, Velžio bibliotekininkės Birutės – namuose muzika skamba dažnai.

„Ne bėda, kad karantinas ir nei repeticijos, nei koncertai nevyksta. Namuose esame trys muzikantai, turime instrumentus, natas, tad puikiausiai galime groti, o ir gana dažnai grojame trio “, – šypsosi Saulius.

Ko gero, dar dažniau tėvas savosios tūbos imasi vienas – instrumentas po ranka, dabar jo vieta kalvėje, tad atokvėpio valandėlę, padėjęs plaktuką, užgroja.

„Čia kaip rūkaliui būna parūkymo valandėlė, taip man pagrojimo“, – juokiasi kalvis.

Tik tų laisvų valandėlių nėra labai daug – nuolat atokvėpio ieškant nebūtų įmanoma nukalti tiek, kiek padaro S. Kronis.

Mat be kasdienių darbų, be užsakymų, didelę savo laiko ir gebėjimų dalį jis skiria tautodailei – kuria kryžius, saulutes, rengiasi parodoms.

Metaliniai kryžiai, saulutės – ugnimi ir laiku užgrūdintas tautos paveldas. P. ŽIDONIO nuotr.

Metaliniai kryžiai, saulutės – ugnimi ir laiku užgrūdintas tautos paveldas. P. ŽIDONIO nuotr.

Prie gyvybės medžio

Naujausias S. Kronio jau pradėtas įgyvendinti sumanymas – metalinė kompozicija „Gyvybės medis“. Jau prieš kurį laiką nusipieštas eskizas paskui buvo perkeltas ant lentos, ant kalvės grindų, o dabar meistras jau pradeda kaldinti ir dėlioti, derinti pirmąsias kūrinio detales.

Gyvybės medis pasirinktas ne šiaip sau – juk tai labai svarbi paveldo dalis, kurio vaizde slypi gili mintis. Mitologinis medis sudarytas iš trijų sferų: viršutinės – dangaus, vidurinės – žemės ir apatinės – požemio.

Lietuvoje gyvybės medžio piešiniais tradiciškai buvo puošiamos kraičio skrynios, baldai, langinės, to medžio ornamentais buvo siuvinėjamos, puošiamos prijuostės, skarelės.

Dabar kalvio dirbtuvėje Velžyje gimsta metalinis gyvybės medis, kaip ir dera – su lapais, ornamentais, paukšteliais.

Šį kūrinį Saulius tikisi suspėti baigti iki rugsėjo mėnesį vyksiančios tradicinės krašto tautodailininkų parodos. Tokios parodos visiems tautodailės meistrams labai svarbios – jie ir savus darbus parodo, ir bendraminčių kūrybą pamato.

„Mūsų ornamentuoti kryžiai – ypatingi. Lietuva savo kryžiais nuo seno išsiskiria iš kitų šalių, tad išsaugoti tradicijas tiesiog privalome.“

S. Kronis

Šiemet paroda vyks ne Panevėžyje, o Rokiškio dvare esančiame muziejuje. Lankytojai joje išvys naujausius, liaudies tradicijų besilaikant sukurtus tautodailininkų darbus iš medžio, šiaudų, molio, siūlų, drobės ir kitų medžiagų.

Toje parodoje Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos pirmininkas S. Kronis kartu su kitais kalviais eksponuos metalo kūrinius.

Anksčiau įvairius kitus darbus dirbusio, o kurį laiką vilkiku po Europą važinėjusio Sauliaus gyvenime kalvystė, tautodailė atsirado palyginti neseniai.

Gegužę 47-erių sulaukęs S. Kronis pirmuosius kalvystės bandymus atliko maždaug prieš penkiolika metų. O į tautodailę pasuko 2009-aisiais, savo mokytojo, šviesaus atminimo kalvių kalvio Vytauto Kryževičiaus įkvėptas.

Reikėjo labai nedaug, kad tinkamu keliu pasukęs velžietis suprastų, kokią didybę slepia senasis kalvio amatas, kokie keliai atsiveria siekiant perduoti ateities kartoms iš praeities mus pasiekusius tautos simbolius.

Kalvis Saulius Kronis žino, kad įkaitinus metalą reikia skubiai ir tiksliai iš jo daryti norimą gaminį. P. ŽIDONIO nuotr.

Kalvis Saulius Kronis žino, kad įkaitinus metalą reikia skubiai ir tiksliai iš jo daryti norimą gaminį. P. ŽIDONIO nuotr.

Patikrintas virgulėmis

„Kryždirbystė – ne vien amatas, tai labai svarbi tradicijų tąsa. Mano tikslas ir yra, kad šis paveldo kelias nenutrūktų, eitų tolyn. Mane išmokė Vytautas Kryževičius, aš perduosiu savo žinias ir patirtį kitiems“, – teigia kalvis.

Tik tų mokinių jau beveik porą metų meistras neturi. Neatsiranda norinčiųjų įvaldyti nelengvą kalvio amatą, gilintis į tautodailės meną. Dabar velžietis tik konsultuoja vieną jauną, bet jau savarankiškai pradėjusį dirbti kalvį.

Prisimindamas savo pirmuosius žingsnius kalvystėje, tautodailėje, S. Kronis jaučiasi dėkingas ir tuomečiam Panevėžio krašto tautodailininkų pirmininkui Vidui Mažuknai, ir meistrui V. Kryževičiui, įžvelgusiems jame būsimą tautodailininką, tradicijų tęsėją.

Prieš tapdamas garsiojo kalvio mokiniu, Saulius buvo net virgulėmis kalvių kalvio, tikėjusio jų galia, patikrintas ir, laimė, išgirdo atsakymą: kalvystei tinka. Šiandien apie šviesaus atminimo mokytoją V. Kryževičių mokinys atsiliepia su didžiule pagarba.

„Man įstrigo į atmintį vieno žmogaus pasakojimas, jog V. Kryževičius vos paėmęs geležies gabalą iš karto matydavo, kas jame slypi, ką galima iš jo sukurti, padaryti. Dabar ir aš pats bandau įžvelgti metale slypinčias galimybes“, – sako S. Kronis.

P. ŽIDONIO nuotr.

P. ŽIDONIO nuotr.

Prasmingi susitikimai

Pasak Sauliaus, jam labai daug duoda susitikimai su kitais Lietuvos kalviais, kurių šiais laikais nėra daug, per visą šalį gal apie pusę šimto ir suskaičiuotum.

Kalvystę pasirinkusieji buriasi Lietuvos kalvių sąjungoje, dalyvauja pleneruose, įvairiuose renginiuose, rengia edukacines programas.

Šiemet liepos mėnesį kalviai, kaip ir kiekvieną vasarą, vėl turėtų susitikti Užventyje, Kelmės rajone, kur vyksta kalvystės plenerai.

Tose kalvystės kūrybinėse stovyklose puoselėjama tautodailės tradicija – kryždirbystė, sulaukusi UNESCO pripažinimo kaip pasaulinės reikšmės nematerialaus kultūros paveldo reiškinys.

Plenerui pasibaigus, Užventyje iškyla kryžiai, koplytstulpiai, sukurti stovykloje dalyvaujančių žymiausių įvairių kartų Lietuvos kalvių.

Vasaros pabaigoje velžiečio laukia malonus susitikimas Rokiškio rajone, Skemų socialinės globos namuose vyksiančiame kitame plenere. S. Kronis nuolatinis tų tautodailės plenerų dalyvis, papuošęs Skemų globos namų teritoriją ir savo darbais. Velžietis pasakoja, kad iš pradžių Skemų pleneruose dalyvaudavo jo mokytojas V. Kryževičius. Po meistro mirties pradėjo važinėti ir jo mokinys.

S. Kronis 2012 metais Skemuose pastatė skulptūrą „Angelas“, skirtą kalviui V. Kryževičiui atminti. Yra čia ir jo nukaltas „Laikrodis“, „Laimės žibintas“, „Karališkas sostas“, koplyčios ir varpinės kryžiai, sietynas ir kiti darbai. O pernai pastatyti du žibintai ir šį darbą kalvis ketina tęsti toliau.

„Šiemet vyksiančio plenero metu ketinu pratęsti žibintų alėją“, – sako S. Kronis.

P. ŽIDONIO nuotr.

P. ŽIDONIO nuotr.

Ypatingieji lietuviški kryžiai

Šiuo metu S. Kronis kaip tik baigia užsakymą – aukštą metalinį kryžių su koplytėle, netrukus iškeliausiantį į Kauną.  Jis, kaip ir dauguma kryžių, ne tik aplinką puoš, bet bus ir tikėjimo, pagarbos, padėkos Aukščiausiajam simbolis bei ženklas.

Kalti kryžius, taip pat juos puošiančias saulutes S. Kroniui atrodo vieni prasmingiausių kalvio darbų.

Tradiciniai lietuviški kryžiai – unikalus reiškinys. Tai savotiška amato, meno bei tikėjimo jungtis.

„Mūsų ornamentuoti kryžiai – ypatingi. Lietuva savo kryžiais nuo seno išsiskiria iš kitų šalių, tad išsaugoti tradicijas tiesiog privalome“, – sako tautodailininkas.

Lietuviški kryžiai, koplytstulpiai, koplytėlės išsiskiria savo simboliais, formų įvairove, grožiu. O juk žinome, kad kryždirbystės amato niekada nebuvo mokoma mokyklose – visus unikalius tautos paminklus sukūrė savamoksliai meistrai.

Kryždirbiui S. Kroniui patinka iš metalo kalti augalinius motyvus – lapelius, stiebus, šakas, žiedus. Jais dažniausiai savo darbus, ypač mėgstamas saulutes, puošia.

Laimė, iš pagonybės laikų mus pasiekusių saulučių formos krikščionybė nesunaikino, o pritaikė savam tikėjimui.

S. Kronis tikina, kad idėjos saulutėms kurti – neišsemiamos, jų ornamentai nesikartojantys, o simboliai slepia gilią prasmę.

Parodose išrikiuojamos dailios, lengvos saulutės iš tikrųjų yra kruopštaus darbo rezultatas. Juk meistrui tenka dirbti kaitroje: metalą įkaitinus reikia skubiai ir tiksliai iš jo daryti norimą detalę. Per ilgai uždelsus metalas atšals ir kalvio jau nebeklausys. O klaidą padarius, jos neištaisyti – viską teks pradėti iš naujo.

Komentarai

  • Šią muziką pastebėjo dar matematikas Pitagoras. Eidamas pro kalvę jis išgirdo sklindančius akordus. Ir sukūrė garsų harmonijos teoriją. Vienas tos teorijos pritaikymų buvo geocentrinės sistemos harmonija. Tarp skaidrių sferų, ant kurių buvo prisagstytos planetos ir žvaigždės, jo nuomone skamba harmoninga muzika, o atstumai tarp sferų atitinka tercijas, kvartas, kvintas…

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų