Panevėžiečius išgąsdino šią savaitę Kaizerlingo miškelyje pradėjusios augti kirstos medienos rietuvės. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Kaizerlingo miške ūžia pjūklai

Kaizerlingo miške ūžia pjūklai

Panevėžiečiai sunerimo: kas vyksta lankytojų pamėgtame Kaizerlingo miškelyje, ties Staniūnų ir Vyčių kaimais? Šią savaitę čia ėmė augti kirstos medienos rietuvės. Miškininkai ramina, esą pagaliau nuspręsta rimtai sutvarkyti šią vietą ir po truputį ją paversti parku, o kenkėjų masiškai pažeistą medieną bus galima pigiai nusipirkti malkoms.

Virsta stori medžiai

„Sekundę“ pasiekė sunerimusio panevėžiečio Audriaus skambutis. Vaikštinėdamas po Kaizerlingo miškelį pačiame miesto pakrašty, pastebėjo intensyviai kertamus medžius, vietomis jau buvo sukrautos jų krūvos. Žemėn krenta, pasak pašnekovo, net ir stori kamienai.
Šiame miškelyje nutiesti vaikščiojimo takai, įrengtas memorialas, skirtas pažymėti masinių žudynių vietai, kur 1941 m. per nacistinės Vokietijos valdžios organizuotą egzekuciją nužudyti ir užkasti 103 žmonės. Ne kartą kalbėta apie poreikį sutvarkyti šią erdvę.
„Skambino mums net vicemeras Valdemaras Jakštas, sakė, žmonės klausinėja, kas darosi. Galime nuraminti: tame miškelyje organizuojamiems kirtimams duoti leidimai. Ta vieta yra valstybinėje žemėje“, – žurnalistams aiškino Valstybinės miškų tarnybos atstovai.

Atliekami valymo darbai

Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regiono padalinio vadovas Giedrius Bronušas patvirtino, kad Kaizerlingo miške, apie 15 – 20 ha plote, vyksta kirtimo darbai. Anot jo, atliekamas sanitarinis miško valymas, tvarkomi sausuoliai ir vėjavartos.
Darbą miškininkai žada baigti iki kovo 15 dienos. Urėdijos darbuotojai tvirtina juos suderinę ir su Velžio seniūnija, ir su Vyčių kaimo bendruomene bei jos gyventojais.
„Nieko neslepiame ir netgi derinamės prie papildomų pačių lankytojų poreikių – žmonės paprašė dar iškirsti kai kuriuos menkaverčius krūmus“, – pabrėžė G. Bronušas.
Anksčiau, anot jo, Kaizerlingo miškelis taip pat būdavo valomas, tačiau urėdija leisdavo sanitarijos tikslais malkauti patiems gyventojams ir šie kartais nurėždavo ne tą medį, kurį reikia. O dabar miškininkai patys ėmėsi tokių darbų.

Lankytojų pamėgtame Kaizerlingo miškelyje miškininkai planuoja iki kovo vidurio iškirsti kenkėjų pažeistas egles ir sutvarkyti senas vėjavartas.

Atsodins ąžuolais

G. Bronušo teigimu, daugiausia Kaizerlingo miške bus nukirsta eglių. Jos labiausiai užpultos sparčiai šalies eglynuose plintančių kenkėjų žievėgraužių tipografų. Poroje vietų šie vabalai padarė itin daug žalos, todėl, pasak urėdijos atstovo, iki 0,8 ha plotą teks visą iškirsti.
„Vietomis eglės nudžiūvusios ištisai, bet turiu pridurti, kad plynai iškirstuose plotuose bus atsodinti ąžuoliukai ir po kelerių metų augs gražūs medžiai. Valstybinius miškus tvarkyti, taip pat ir atkurti yra mūsų pareiga. Kviesime seniūniją, žmones į talką sodinti medžių. Tikimės, kad po poros metų šią vietą paversime gražiu parku – iki šiol čia trūko tvarkos“, – kalbėjo G. Bronušas.

„Nieko neslepiame ir netgi derinamės prie papildomų pačių lankytojų poreikių – žmonės paprašė dar iškirsti kai kuriuos menkaverčius krūmus.“

G. Bronušas

Nukirstus ir tvarkingai sukrautus medžių rąstus miškininkai žada parduoti po 19 eurų už kubinį metrą. Tai esą gana gera kaina, nors eglinės malkos nėra populiariausias kietasis kuras krosnims.
Dalis pjaunamo Kaizerlingo miškelio vietų iš viso nebus liečiamos pjūklų. Jas dėl ten gyvenančių tam tikrų gyvūnų bei augančių augalų saugo įstatymai.

Gaila medžio

Velžio seniūnas Andrius Viržaitis patvirtino, kad oficialus Vyčių kaimo bendruomenės ir seniūnijos susitikimas su miškininkais vyko šią savaitę. Žmonės pritarė, kad būtų tvarkomas beveik avarinės būklės kampelis.
„Reikia išpjauti užkrėstus medžius, tikimės, ir bendras miškelio vaizdas pagražės“, – teigė seniūnas.
Kaimo bendruomenės „Vyčiai“ pirmininkas Kęstutis Brazdžiūnas nėra toks patenkintas miškininkų iniciatyva.
„Nepatinka, kai kertamas medis, jam skauda. Ši pasaulio dalis žemėje atsirado prieš milijonus metų, o žmogus – daug vėliau, tai dar neaišku, kuris čia didesnis šeimininkas“, – filosofiškai svarsto K. Brazdžiūnas.
Jo nuomone, plyni kirtimai būtent labiausiai ir kris į akis įžengus į miškelį iš Panevėžio pusės. Jau dabar ryškėja nemalonus vaizdas. Pirmininkas tikisi, kad miškininkai tikrai čia atsodins ąžuoliukus, ir bendruomenės žmonės pasirengę padėti.
„Prašėme nuo mūsų pusės pravalyti miško krūmus. Susitvarkėme šalia einančią Kęstučio gatvę, jos apšvietimą, būtų jauku ir želdynus apžiūrėti. Bet mums to niekas tvirtai nepažadėjo, tad ar galime iš viso tikėti, kad visas miškelis ir neliks nuplikintas. Bet jei reikia kirsti dėl kenkėjų, tai reikia“, – kalbėjo susirūpinęs Vyčių kaimo bendruomenės atstovas.

 

Komentarai

  • Mačiau ir aš. Labai gerai, kad tvarko. Seniai reikėjo.

  • Labai gražiai tvarko Punios šilo draustinyje, Labanoro girioje ir Žaliosios girios botaniniame-zoologiniame draustinyje. Labai gražiai medžiai tvarkomi miestų aikštėse ir gatvėse. Panevėžio mieste savivaldybė buvo leidusi iškirsti 25 medžius, – labai gražiai patvarkė 41. Malonu, kad bus prisodinta ąžuolų. Jie auga net 600 metų, liepos 200 – metų. Sėkmės gražiai tvarkant Lietuvos girias ir pigiai ruošiant gyventojams malkas.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų