„SEKUNDĖS“ nuotr.

Kaistantys radiatoriai tuštins pinigines

Kaistantys radiatoriai tuštins pinigines

Sakoma, šiluma kaulų nelaužo, tačiau artėjantis šildymo sezonas lengvas nebus.

Šilumininkai neslepia, kad tokias kainas, kurios laikėsi pastaruosius dvejus metus, teks pamiršti.

Ruošiasi brangymečiui

Sparčiai vėstantys orai primena apie artėjantį šildymo sezoną. Pernai Panevėžyje jis paskelbtas spalio 14-ąją, o rajone – 12 dieną. Kada radiatoriai butuose pradės šilti šiemet, priklausys nuo orų – vidutinė paros temperatūra turi nukristi žemiau dešimties laipsnių. Visgi labiau nei artėjantis šaltis nerimą kelia, ar už šiltus radiatorius neteks nusimauti paskutinių kelnių.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LTŠA) prezidentas Valdas Lukoševičius teigė, kad tokias sąskaitas už šildymą, kokios buvo pastaraisiais metais, jau reikėtų pamiršti. Kiek brangs šiluma konkrečiuose Lietuvos miestuose, priklausys nuo to, kiek jų šilumos tiekėjai naudoja gamtinių dujų, o kiek – biokuro. Labiausiai kainų šuolį pajusti turėtų vilniečiai, kur šilumai gaminti daugiausia sunaudojama dujų. Prognozuojama, kad sostinėje sąskaitos už šildymą išaugs du kartus. Panevėžyje, kuris daugiau kaip 90 proc. reikiamos šilumos pagamina iš biokuro, kainos veikiausiai šoktelės apie 20 proc.

„Biokuras taip pat brangsta, nors ne taip drastiškai kaip dujos. Gal tiksliau būtų sakyti, kad biokuro kainos grįžta prie įprastinio jų lygio, kuris buvo 2019-aisiais“, – teigė V. Lukoševičius.

LTŠA prezidentas Valdas Lukoševičius. ALFA.LT nuotr.

LTŠA prezidentas Valdas Lukoševičius. ALFA.LT nuotr.

Kainas numušė baltarusiška mediena

Pasak LTŠA prezidento, pastaruosius dvejus metus biokuro kainos buvo pasiekusios rekordines žemumas. Tai lėmė iš kaimyninės Baltarusijos importuojamas labai pigus biokuras. Mat šios šalies miškus stipriai nuniokojo Centrinės ir Pietų Europos miškuose siautėję žievėgraužiai vabzdžiai, dėl kurių išdžiūvo dideli plotai miškų. Teko iškirsti daugybę medžių, tad pigiu biokuru buvo užversta ir Lietuvos rinka.

„Apie 30 procentų biokuro sudarė baltarusiškas. Jį reikėjo greitai realizuoti, todėl buvo gerokai pigesnis. Tad ir vietos rinkos žaidėjams, norint išlikti konkurencingiems, teko mažinti kainas. Todėl dvejus metus lietuviai galėjo naudotis pigesne šiluma“, – pasakojo V. Lukoševičius.

„Įvertinusi didėjančias kuro ir superkamos šilumos kainas, bendrovė skaičiuoja, kad ateinantį šildymo sezoną šilumos kaina gali didėti apie 18–20 procentų.“

D. Paulauskienė

Šiuo metu situacija Baltarusijoje stabilizavosi, biokuras pabrango ir ten. Dabar vėl grįžtama į tą kainų lygį, koks buvo prieš dvejus metus.

„Tai buvo išskirtinė situacija. Pastaruosius dvejus metus biokuro tiekėjai patyrė nemažų finansinių nuostolių, dabar turėtų grįžti į rentabilią savo veiklą. Ir tokios nusistovėjusios didesnės kainos turėtų išlikti ilgesnį laiką. Tuo metu dujos, panašu, dar brangs, bet čia jau geopolitiniai sprendimai“, – mano V. Lukoševičius.

Kiek sąskaitos išaugs galutiniam vartotojui, kol kas, anot pašnekovo, sunku apskaičiuoti. Priklausys ir nuo to, kokia ateis žiema.

„Daug kas priklausys, kokiomis kainomis pavyks įsigyti biokuro žiemai. Pernai buvo labai šalta žiema, biokuro atsargų beveik neliko. Šiemet teks pirkti jau kitomis kainomis. Jeigu žiema nebūtų šalta ir susidarytų biokuro perteklius, jis galėtų pigti“, – teigė V. Lukoševičius.

Prognozuojama, kad dėl brangstančių gamtinių dujų ir biokuro ir panevėžiečiams už šiltus radiatorius butuose teks mokėti apie 20 proc. brangiau nei praėjusį šildymo sezoną. „SEKUNDĖS“ nuotr.

Prognozuojama, kad dėl brangstančių gamtinių dujų ir biokuro ir panevėžiečiams už šiltus radiatorius butuose teks mokėti apie 20 proc. brangiau nei praėjusį šildymo sezoną. „SEKUNDĖS“ nuotr.

Rekordininkais nebus

Bendrovės „Panevėžio energija“ šilumos ir karšto vandens kainos perskaičiuojamos kiekvieną mėnesį. Įmonės atstovės spaudai Daivos Paulauskienės teigimu, kainos pasikeitimui įtakos turi pirkto kuro ir šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų kainos. Brangstant visoms kuro rūšims, natūralu, kad brangs ir į panevėžiečių butus tiekiama šiluma. Tačiau, pasak D. Paulauskienės, panevėžiečiai tikrai nebus „rekordininkai“, mat bendrovės katilinėse biokuras sudaro 90 proc., gamtinės dujos – 8 proc., kitos rūšys – 2 proc. 2021 metais „Panevėžio energija“ planuoja 68 proc. šilumos pagaminti savuose šilumos gamybos šaltiniuose, 32 proc. pirkti iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG).

„Panevėžiečiai neturėtų taip išsigąsti kaip vilniečiai, nes pas mus naudojama daugiausia biokuro. Tačiau įvertinusi didėjančias kuro ir superkamos šilumos kainas, bendrovė skaičiuoja, kad ateinantį šildymo sezoną šilumos kaina gali didėti apie 18–20 procentų“ – teigė D. Paulauskienė.

Jos teigimu, kad mažėtų šilumos gamybos sąnaudos, „Panevėžio energija“ rekonstruoja katilines, plečiant biokuro panaudojimą, vykdomos šilumos tinklų rekonstrukcijos, diegiamos naujos technologijos. Bendrovė akcentuoja, kad ir patys gyventojai gali prisidėti prie to, kad jiems šildymas kainuotų pigiau.

„Vienas iš būdų sumažinti sąskaitas už šildymą – kompleksinis pastatų atnaujinimas, suteikiantis visas galimybes efektyviai vartoti šilumą. Apšiltinus namo sienas, stogą, cokolį, pakeitus langus, duris, modernizavus šilumos punktą ir atnaujinus šildymo ir karšto vandens sistemą, galima sutaupyti apie 40–50 proc. suvartojamos šilumos ir kartu sumažinti mokesčius už šilumą“, – sprendimą siūlo D. Paulauskienė.

Skaičiai

Išaugusios šildymo kainos paaugins ir kompensacijų už šilumą ir karštą vandenį gavėjų skaičių.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada rasti papildomus 5 mln. eurų kompensacijoms už šildymą ir karštą vandenį.

Kompensacijas šildymui gauna apie 100 000 šalies gyventojų.

Praėjusį šildymo sezoną šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas gavo apie 3 700 Panevėžio miesto ir 85 Panevėžio rajono namų ūkiai, kuriems šilumą tiekia „Panevėžio energija“.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų