Šiandien Lenkija daugeliui lietuvių – maitintoja ir rengėja. Apsipirkimas pas kaimynus tapęs masiniu reiškiniu. Nenorėdami šventinėmis dienomis stumdytis eilėse, vis dažniau į Lenkiją lietuviai važiuoja paprastą dieną po darbo arba užsisako prekių į namus. „Savaitraščio Kaunui“ žurnalistė dalijasi savo ir draugų patarimais, ką verta pirkti Lenkijoje.
Skirkite laiko ir pasivaikščioti
Jokia naujiena Lenkijoje pirkti maisto produktus, drabužius, statybines medžiagas, baldus, įvairią buitinę techniką, net transporto priemones. Vaistai pas kaimynus taip pat pigesni, o asortimentas itin platus.
Kiekvieno vartotojo įpročiai skirtingi, todėl į Lenkiją važiuojama nevienodais maršrutais. Daugelis lietuvių traukia į artimiausius Suvalkus, Seinus arba į kiek toliau esančią Balstogę (Bialystoką). Pastarasis – didelis miestas, todėl būtų prasminga skirti šiek tiek laiko jam apžiūrėti. Juo labiau kad vasarą čia dažnai vyksta įvairūs festivaliai, koncertai.
Mieste veikia didelis turgus a la Gariūnai, todėl vien ten pasivaikščiojimui reikėtų numatyti apie 2–3 val., jei mėgstate tokiose vietose apsipirkti. Į Balstogę verta važiuoti ir dėl žymiai pigesnio aukso nei Lietuvoje. Aukso pardavėjai įsirengę paviljoną po stogu, yra ir pavienių prekybininkų, stovinčių tiesiog lauke.
Patartina apsilankyti prancūziškame prekybos centre „Auchan“, kuriame dažnai taikomos nemažos nuolaidos, o prekių pasirinkimas labai didelis.
Jei išsiruošiame į Balstogę, paprastai ten ir nakvojame. Yra nebrangių vietų (pavyzdžiui, bendrabučio tipo nakvynės namuose). Tai patogu tiems, kurie nemėgsta skubėti, važinėti naktimis ir tiesiog greitai pavargsta.
Mėsos bazėje – nekoks kvapas
Važinėjančių į Lenkiją apsipirkti žmonių vis daugėja. Vien socialiniame tinkle „Facebook“ veikiančios grupės „Apsipirkimas Lenkijoje“ narių skaičius – daugiau kaip 21 tūkstantis. O kur dar tie, kurie nesinaudoja išmaniaisiais telefonais ir nėra aktyvūs socialiniuose tinkluose?
Mano ir draugų įprastas maršrutas – Suvalkų prekybos centrai. Čia perkame maisto produktų, mineralinio vandens, buitinės chemijos. Prieš važiuodami pasitikriname savo išmaniuosiuose telefonuose turimą programėlę „Moja Gazetka“, kurioje skelbiamos visų parduotuvių akcijos. Privalomų aplankyti prekybos centrų ratukas: „Kaufland“, „Lidl“, „Biedronka“, „Stokrotka“, „Tesco“. Vienur patinka vieni produktai, kitur – kiti. Mes nevažiuojame į mėsos ar pieno bazes, miesto turgų, skerdyklas, nors kiti sako, kad ten labai pigi šviežia mėsa ir verta važiuoti vien dėl to. Esą į mėsos ir pieno bazę lietuviai atvyksta jau apie 4–5 val. ryto, dar tenka stovėti ilgokoje eilėje, kol nusiperka norimų produktų. Šnekama, kad kainos tikrai nedidelės, daug pirkėjų yra smulkūs prekybininkai iš Lietuvos, įsigyjantys dešimtis, o gal net šimtus kilogramų produkcijos. Kartą teko mėsos bazėje matyti ir lietuviškų mėsos gaminių, kurių kainos mažesnės nei Lietuvoje. Paprastai ten labai daug žmonių, šalta ir aitrus mėsos kvapas. Todėl pigesnės mėsos ieškome prekybos centruose.
Kartais užsukame į lenkų akropolį „Plaza“, bet įvedus eurą tai darome rečiau. „Plazoje“ dažniausiai pietaujame, apžiūrime drabužių ir avalynės naujoves, kurios atsiranda anksčiau nei Lietuvoje, ieškome mandresnių žaislų (pavyzdžiui, išskirtinių lėlių monstrių).
Pigesnė ne tik buitinė chemija
Domėjimasis Lenkija dėl pigesnių maisto produktų peraugo į didesnes reikmes – daugelis mano pažįstamų perka lenkiškas statybines medžiagas, sodo techniką, želdynų augalus ir trąšas, prekes vaikams, baldus, gyvūnus, įvairią techniką.
Lietuviai parsiveža skirtingų prekių ir įspūdžių, todėl dalijasi patarimais su dar tik planuojančiais keliauti. „Facebook“ grupės „Apsipirkimas Lenkijoje“ nariai daugiausia diskutuoja, kur ieškoti įvairių prekių, pavyzdžiui, proginių drabužių, kirpyklos paslaugų, dviračių, statybinių medžiagų, vaikų prekių ir t. t. Grupės paskyroje galima sužinoti zloto kursą, kokias prekes verta pirkti, kur ką rasti.
Prekes galima užsisakyti iš visos Lenkijos į Suvalkuose esančius sandėlius ir ten atsiimti.
Tarp mano pačios atradimų yra lenkų gaminamos buitinės chemijos priemonės, jų randu prekybos centruose „Tesco“ ir „Kaufland“. Patinka lenkiški skalbimo milteliai, neerzinantys stipriais kvapais, efektyvūs vietinės gamybos tualeto valikliai (kainuoja 0,5 Eur), pigūs kosmetiniai muilai (apie 0,2 Eur), dantų pasta (0,5 Eur), šampūnai plaukams, kremai veidui ir kitos kosmetikos priemonės.
Keliaudami į kaimyninę šalį nusipirkti maisto, lietuviai vis dažniau stabteli lenkiškose pakelės kavinėse, užsuka į pigesnius nei pas mus vandens parkus ir slidinėjimo trasas. Kitaip sakant, atranda Lenkiją. Pasirodo, ji nėra tokia prasta šalis, kaip kartais paburba skeptikai.
Labiausiai apsimoka paprašyti draugo
Prašydami pasverti mėsos ar kitų prekių, nesinervinkite dėl to, kad negalėsite lenkiškai susikalbėti su pardavėja. Dauguma jų jau išmoko lietuviškai skaičiuoti ir dėkoti. Tai nestebina – juk tiek daug klientų iš Lietuvos! Vis daugiau Suvalkų įmonių įdarbina lietuvius, kurie gali su pirkėjais kalbėti šių gimtąja kalba. Suvalkų miestelyje pavyks susišnekėti lietuviškai kai kuriose vaistinėse, statybinių prekių parduotuvėse, daugumoje maisto parduotuvių, perkant baldus.
Daug lietuvių naudojasi mokama pavežimo paslauga. Į Lenkiją siūloma vykti iš įvairių Lietuvos miestų. Iš Vilniaus į Suvalkus pavežimo paslauga kainuoja apytiksliai 18 Eur, iš Utenos į Suvalkus – 20 Eur, iš Kauno į Suvalkus –13 Eur, iš Panevėžio į Suvalkus – 15 eurų. Raseiniai–Kaunas–Seinai paslauga nuo durų iki durų – 30 eurų. Jei mažai pirksite, greičiausiai kelionė bus tik pažintinė, kultūrinė ir neatsipirks.
Vis daugiau lietuvių išbando ir prekių pristatymą. Kai kada tai pelninga, kai kada – ne. Prekes galima užsisakyti iš visos Lenkijos į Suvalkuose esančius sandėlius ir ten atsiimti. Prekės juose laikomos apie tris savaites. Štai kaunietis, užsisakęs plytelių voniai telefonu, nuvyko, atsiėmė ir džiaugiasi, kad išėjo pigiau, nei pirkti Lietuvoje. Kitas tautietis iš parduotuvės „Obi“ Suvalkuose užsisakė 5 t statybinių medžiagų tiesiai į namus, tačiau liko nepatenkintas kaina. Jo teigimu, į Alytų prekes atvežę lenkai paprašė už krovinį 460 Eur, t. y. brangiau, nei analogiška paslauga kainuotų Lietuvoje.
Dar kiti lietuviai kooperuojasi ir nuperka vieni kitiems reikalingų prekių važiuodami pakeliui. Toks būdas – ir greitas, ir kartais nieko nekainuoja arba kainuoja nedaug. Tarp populiariausių prašymų – receptiniai vaistai ir sauskelnės kūdikiams.
Patarkite savo mamai pensininkei
- Nesinervinkite, jei jūs vienintelis iš aplinkinių nevažiuojate apsipirkti į Lenkiją. Jeigu iki šiol nepirkote Lenkijoje, vadinasi, ir nereikia. Pastaruoju metu Lietuvoje esantys prekybos centrai pradėjo taikyti ypač daug akcijų įvairioms prekėms, todėl ir juose galima rasti gerų kainų.
- Apsipirkimas Lenkijoje skatina didesnį vartojimą, nes, kai perkama daugiau maisto vienu metu, jo suvartojimas namų ūkyje šiek tiek išauga (juk neuždrausite vaikui suvalgyti antros jogurto porcijos). Mokate pigiau, bet suvartojate daugiau.
- Jei turite nusistovėjusius mitybos įpročius, kurių nenorite keisti, ir jums tinkamus produktus, nebūtina ieškoti naujų prekių Lenkijoje.
- Dažniausiai į Lenkiją važiuoja turintys mažų vaikų ar 3–5 asmenų šeimos, kurių kas mėnesį suvartojamų maisto produktų sąrašas ilgas ir jame daug reikmenų vaikams.
- Jei esate vienas, nevažiuokite savo automobiliu, pirmiausia išbandykite pavežimo paslaugą arba keliaukite su draugais. Pamatysite, kur važiuojama, kokios prekės parduotuvėse siūlomos ir t. t.
- Paprašykite draugų ar giminaičių iš Lenkijos parvežti savo nuožiūra nupirktų maisto produktų krepšelį už tam tikrą sumą (pavyzdžiui, už 15–20 Eur). Tokiame krepšelyje gali būti populiarių prekių: sviesto, miltų, cukraus, mėsos konservų, sūrio, sausainių, jogurto ir pan. Taip išbandysite lenkiškų prekių asortimentą ir nereikės vargti kelionėje (ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms).