Kaip praeities kūrėjai įsivaizdavo ateities transportą

Kaip praeities kūrėjai įsivaizdavo ateities transportą

Niekas nežino, kokiomis transporto priemonėmis važinėsime po šimto ar daugiau metų. Ir praeityje žmonės galėjo tik įsivaizduoti, kaip tobulės ateities transportas. Šįkart pateikiame keletą futuristų piešinių, kaip jie įsivaizdavo ateities transportą. Ar tai turi ką nors bendra su dabarties realybe – spręskite patys.

Amerikos futurizmo aukso amžius pažėrė daugybę su technika susijusių utopinių svajonių apie ateitį. Kai kurie futuristai numatė, kad dabar jau būtume kolonizavę žvaigždes ir kosmose pastatę plūduriuojančius pastatus. Kiti buvo tikri, kad būsimi autobusai važiuos po vandeniu, taip leisdami pažvelgti į stebuklingą gelmių pasaulį. Tačiau, regis, nė viena iš šių ateities prognozių nepasitvirtino iki 2020-ųjų. Tad gal kitais metais?

Prieš daugiau nei 100 metų daugelį žmonių domino, kokiu transportu naudosimės ateityje. 1914 m. „Ford“ automobilių kompanija buvo pirmoji, kuri pritaikė judančios surinkimo linijos technologiją automobilių gamyboje – o tai jiems leido pagaminti net 300 000 automobilių per metus. Naujos transporto technologijos, kaip ir telefonas, ėmė keisti visuomenę – o futuristai ėmė įsivaizduoti pasaulį, kuriame kiekvienas žmogus nuo Majamio iki Maskvos turi savo automobilį. Ir tokia vizija nebuvo visiškai neteisinga: remiantis statistika, kiek daugiau nei 95 proc. amerikiečių turi automobilius. Žinoma, dabartiniai mūsų automobiliai atrodo kiek kitaip, nei juos įsivaizdavo 20 a. pradžios futuristai.

Ateities vizija

Prieš šimtą metų dauguma žmonių keliavo pėsčiomis, traukiniais ar arkliais. Geležinkeliai leido greitai nuvažiuoti didelius atstumus.

Dviračiai taip pat išpopuliarėjo, kai buvo išrastos oro pripildytos padangos, dėl kurių važiavimas dviračiais tapo daug patogesniais nei autobusais, tramvajais ir metro takais, o viso pasaulio miestai jau skendėjo spūstyse. Asmeninių automobilių buvo labai mažai, o miesto gatvės vis dar buvo pilnos arklių.

Koks skirtumas po šimto metų? Šiuo metu esame įpratę prie asmeninių automobilių, o kai kurie miestai yra tokie triukšmingi ir užteršti, kad daugelyje vietų transporto priemonėmis buvo tiesiog uždrausta važiuoti miesto centru.

O kaip mes keliausime po šimto metų? Galbūt tada bus tik asmeniniai sraigtasparniai? O gal ateityje nebereikės važinėti į darbą ar mokyklą, nes visi namuose turės kompiuterį. Gali būti, kad daugiau žmonių vaikščios ar net jodinės žirgais, norėdami taip tiesiog pasilinksminti.

Automobiliai be vairo

Idėja suprojektuoti automobilius be vairo, galinčius riedėti tik trasomis, nėra nauja. Tokių trasų, kertančių šalis, jau yra. Tačiau lieka neaišku, kaip automobilis nuriedės nuo šių bėgių pasiekęs galutinį tašką. Na, palikime tai spręsti ateities kartoms.

 

 

 

 

 

 

Žmogaus jėga varomi gaubtai

Šiai ypač moderniai „Shweeb“ alternatyviai transporto sistemai, pastatytai Naujojoje Zelandijoje, „Google“ jau skyrė daugiau nei milijoną dolerių. Jie mano, kad tai yra technologija, galinti pakeisti kelią, kuriuo mes ateityje galėsime pasiekti miestus. Žmogaus jėga (konkrečiau, pedalų mynimu) varomi gaubtai gali pasiekti 50 kilometrų per valandą greitį.

 

Povandeninis autobusas

Ar norėtumėte keliauti autobusu, iš kurio matyti visi vandenyno stebuklai?

1900-aisiais žmonės buvo tiesiog apsėsti povandeninių laivų. Šį povandeninį autobusą, kuriame vietoj ratų buvo naudojami traktorių protektoriai, išrado prancūzų inžinierius ir pristatė 1932 m. Žurnale „Popular Science“. Tas pats vaikinas taip pat sugalvojo povandeninio geležinkelio, skirto kabeliams traukti, koncepciją. Klaustrofobui nereikėtų jaudintis, kad įstrigs vandenyno viduryje autobusui sugedus. Keleivių saloną galima nedelsiant atkabinti nuo važiuoklės, kad būtų galima saugiai plūduriuoti virš vandens. Deja, drąsuolis, galintis įgyvendinti šią unikalią prancūzo idėją, dar neatsirado.

Visureigis

Antrojo pasaulinio karo metu armijos pradėjo eksperimentuoti su transporto priemonėmis, kurios galėtų išplaukti tiesiai iš jūros ir toliau važiuoti. Tuomet pramonės dizaineris Robertas Zeidmanas 1947 metais mestelėjo šiokią tokią idėją. Šį beprotišką amfibijos visureigį, galintį įveikti bet kokį reljefą.

Šiame prabangiame kemperyje-visureigyje yra įmontuotas baras, vieta žvejybos įrangai ir pritaikyta poilsio zona. Vairuotojo kabinoje yra palikta vietos išskleidžiamai lovai, kad šis kelionės metu galėtų prisnūsti ar ramiai pažiūrėti televizorių.

Jaukumo suteikia moderniausi apšvietimo sprendimai ir sėdynės, kuriose paslėpti specialūs šildytuvai, kad patiekiamas maistas būtų karštas. Deja, šio turizmo pramonės stebuklo dar teks palaukti.

Visureigis kruizinis laivas

Žmonės visada norėjo, kad viena mašina padarytų viską. 1957 m. Žurnale „Mechanix Illustrated“ šį pašėlusį, mišrų amfibiją-visureigį sugalvojo populiarus iliustratorius Frankas Tinslis.

Jo teigimu, šis „pusiau buldozeris, pusiau laivas yra tik transporto priemonės, kurią tuomet eksploatavo armija, adaptacija“. Ar nebūtų paprasčiau tiesiog persėsti iš laivo į tikrą visureigį? Taip, tikriausiai.

Ateities atostogų namai

Automobilių dizaineris Džeimsas R. Pauersas (tas pats vaikinas, kuris 1961 m. išrado „Thunderbird“) 1957 m. sugalvojo idėją, kaip ateityje atrodys prabangūs atostogų namai.

Tai nėra labai toli nuo to, ką matome viešbučiuose, tačiau reikėtų pabrėžti, jog valgomojo balkonas čia tarnauja kaip oro transporto nusileidimo takas. Akivaizdu, jog išradėjas manė, jog skraidančios transporto priemonės jau visai netrukus taps prieinamos visiems.

„Hyperloop“ idėja

Elonas Muskas 2016-aisiais padarė tai, dėl ko ūžė visas pasaulis. Jis pristatė skraidančio keleivinio modulio „Hyperloop“ idėją. Tai koncepcija transporto sistemos, kur nedidelės keleivinės kapsulės įprastu linijiniu elektros motoru judės vamzdžiais, kuriuose labai mažas oro slėgis – viena tūkstantoji įprasto. Dėl itin mažo oro pasipriešinimo „Hyperloop“ vamzdyje traukinio judėjimo greitis gali siekti iki 1200 km/h, tačiau praktikoje tokie greičiai tikriausiai nebus pasiekiami.

Nors idėja atrodo utopinė, tačiau „Hyperloop“ nėra nieko naujo ir daugybę kartų pristatytas praeityje.

Skraidančios lėkštės

Iš tiesų keista, kai supranti, jog atėjo tas metas, kai fantastiniuose filmuose apie ateitį matyti išradimai šiandien tampa realybe. Turbūt niekas nepaneigs, jog ateitis jau yra čia.

Daugeliui mūsų animaciniuose filmukuose ar fantastiniuose filmuose teko regėti skrajojančius automobilius. Taip taip, būtent tokius, kokius rodė per „Žvaigždžių karus“.

Milžinišką skraidančią lėkštę primenančio keleivinio transporto koncepcija pirmą kartą buvo pristatyta dar 1969 metais. Tačiau bent jau kol kas net ir kažkas panašaus į dangų nekilo. Šią skraidyklę priversti skristi reikėtų pasitelkti elektrinius ventiliatorius-dronus, kuriais konstrukcija yra atplėšiama nuo žemės.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų