Kaip atkurti vejos žalumą?

Kaip atkurti vejos žalumą?

Basomis kojomis jausti ryto rasą ant žolės – tikras malonumas, tačiau po šaltos ir snieguotos žiemos daugelis šeimininkų negali pasigirti savo vejos grožiu.

Veja neretai būna išretėjusi, o ankstesnę žalumą pakeičia rudos dėmės bei samanos. Nors dėl to norėtųsi kaltinti žiemišką Lietuvos klimatą, tačiau atsakomybę prisiimti reikia ir šeimininkams, kurie jos nepuoselėja ar neteisingai paruošia veją žiemos sezonui.

Pavyzdžiui, rudenį nuo vejos nepašalinus nukritusių medžių lapų bei į šalį nepatraukus gėlių vazonų ar kitų daiktų, pavasarį veja tose vietose bus pageltusi. Panašias pasekmes gali sukelti ir laiku nenupjauta žolė, žiemą sumindžiotas sniegas ar į ledą pavirtusios pusnys. Ten, kur anksčiau augo graži ir žalia veja, dabar gali veistis pelėsis, lemsiantis žolės sunykimą.

Jeigu darbų neatlikote rudenį, pavasarį raitokitės rankoves ir sodo pašiūrėje ar sandėliuke ieškokite grėblio. Kuo skubiau nuo vejos pašalinkite visus nešvarumus: medžių šakas, lapus, šiukšles ir nušalusius augalus. Taip pat atidžiai iš vejos išrinkite ir stambesnius akmenukus, kurie vėliau gali sugadinti jūsų žoliapjovę.

Kitas darbas jūsų užduočių sąraše yra vejos aeravimas. Jūsų sode dominuojant kietai dirvai, veją subadykite specialiai šiam darbui skirtais dantytais įrankiais – šitaip dirvą praturtinsite deguonimi ir šaknys galės geriau pasisavinti trąšas.

Jeigu vejos dirvožemis yra laidus, aeravimo darbų etapą galite praleisti, tačiau tręšimo darbų prireiks abiem atvejais. Be to, jų šiukštu negalima atidėlioti, todėl pasirūpinkite veją atnaujinančiomis ir pamaitinančiomis trąšomis iš anksto ir tręšti pradėkite, kai oro temperatūra nenukrenta žemiau 5–10 laipsnių.

Sunykusias vejos vietas reikia atsėti, bet jokiu būdu nemėtykite sėklų aklai po visą vejos plotą. Nuo labiausiai pažeistų vejos dalių pašalinkite visas šiukšles ir užberkite nedidelį kiekį naujo substrato – tai padės sėkloms greičiau sužaliuoti. Sėklas berkite dviem viena kitai statmenomis kryptimis, kadangi taip yra užtikrinamas žolės tankumas ir velėnos tvirtumas.

Tam, kad apsaugotumėte sėklas nuo pavasarinio lietaus, kuris gali jas išplauti, pasėtos žolės plotelį sugrėbstykite ir suvoluokite, jog stipriau įsišaknytų. Nepamirškite ir palaistyti, bet verčiau patikrinkite ateinančių dienų orų prognozes ir tik vėliau imkitės laistytuvo. Pavasario pradžioje drėgmės paprastai pakanka, todėl laistyti reikėtų tik užėjus sausrai.

Nors prieš žiemą veją patariama nupjauti kuo trumpiau, pirmąjį kartą naujajame sezone reikėtų palikti bent 6–8 centimetrų aukščio veją. Be to, sodo veją pjaukite laikydamiesi reguliaraus pjovimo grafiko. Šį darbą atlikite kas kelias dienas ar kiekvieną savaitgalį – nuolat besikeičiantis laiko tarp dviejų pjovimų tarpas naujai pasėtai vejai kelia didelį stresą.

Žinoma, tam tikros vejos problemos ištinka nepriklausomai nuo metų laiko ar oro temperatūros. Pavyzdžiui, vejoje atsiradę rudi išdžiūvusios žolės plotai gali reikšti ir tai, kad jūsų augintis ten atlieka savo gamtinius reikalus. Nors iš pradžių veja gali atrodyti itin žalia, vėliau ji išdega ir visiškai sunyksta, o jai atsigauti padės tik papildomos jūsų pastangos – dirvos atnaujinimas, sėjimas ir tręšimas.

Vejos išretėjimą pavasarį gali lemti ir nepakankamas drėgmės kiekis praėjusią vasarą – žolės šaknys nespėjo sukaupti reikiamų medžiagų ir nepajėgė atlaikyti žiemos šalčių. Tokiais atvejais subtilią ir prižiūrimą vejos žolę pakeičia nepageidaujamos samanos, tad po ranka turėkite ir trąšų su aminorūgštimis, kurios neleidžia samanoms gyvuoti, o žolei suteikia žalesnę spalvą.

Komentarai

  • Pirmiausia nuo vejos nuvejami chuliganu automobiliai. KET neskaite berasciai.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų