-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Statybininkai ir statybas planuojantieji stveriasi už galvų – per pastaruosius metus statybinių medžiagų kainos šoktelėjo į neregėtas aukštumas ir, regis, dar nežada sustoti.
„Sienoms, pamatams, grindims apšiltinti skirto putų polistireno kubinis metras pernai pas tiekėjus kainavo 29 eurus, dabar jau – 58 eurus. Armatūros metras kainavo 50 centų, dabar – 85 centus. Statybinės medienos kubinis metras buvo 205 eurai, pabrango iki 278 eurų. Parduotuvėse šios kainos dar aukštesnės“, – vardija statybų srityje jau daug metų dirbantis ir savo įmonę turintis panevėžietis Arūnas.
Jis nemano, kad tokią kainų pasiutpolkę sukėlė pandemija.
„Girdėjau, kad buvo problemų dėl polistireno gamybos, jo pradėjo trūkti ir kilo kaina. Medieną pabrangino pakilusios transportavimo konteineriais paslaugų kainos“, – sako statybininkas.
Anot jo, pradėjusieji statybas dabar nebeturi kur dėtis, tačiau dar nepaklojusiems pamatų Arūnas siūlo luktelėti – gal kainos ir nukris.
Tačiau jei privataus būsto statytojai gali laukti kainų burbulo sprogimo, valstybinius užsakymus viešųjų pirkimų konkursuose laimėjusios statybų bendrovės neturi kur trauktis. Sutartys su užsakovais pasirašytos ir rangovus spaudžia ne tik kainos, bet ir projektų įgyvendinimo terminai.
Statybų bendrovė „Kriautė“ Panevėžyje įgyvendina ne vieną projektą, laimėtą per viešuosius pirkimus. Visus juos, pasak įmonės konsultanto Zenono Jansono, pakilusios statybinių medžiagų kainos smarkiai paveiks.
„Dabar mūsų statybų objektų daugiausia Pasvalio ir Panevėžio zonoje. Skaistakalnio parke rekonstruojame ir tą pačią J. Čerkeso-Besparnio sodybą. Gerai bent tai, kad faneros gaminių ir polistireno čia nereikia, tad nėra taip finansiškai skausminga“, – sako Z. Jansonas.
„Skaičiuojama, kad atostogų, kelionių netekę gyventojai per pastaruosius metus santaupų prikaupė, kiek anksčiau per dvejus metus nesutaupydavo.“
Z. Jansonas
Tačiau kituose projektuose, anot jo, reikalingos medžiagos, kurios pastaruosius metus labai brango. Tai, pasak pašnekovo, pradėtų projektų sąnaudas padidins net 35–40 proc.
„Logiška: kas brangsta, tas niekam ne į naudą. Statybininkų pelnas nuo objekto įprastai siekia 2–4 proc. Savaime aišku, kad ir pabrangusius projektus teks užbaigti, bet kiek metų dirbsime už dyką, sau į nuostolius“, – teigia „Kriautės“ atstovas.
Jis neabejoja, kad kai kurie rangovai tokios situacijos gali ir neįveikti – gresia sutarčių su užsakovais nutraukimas, tyčinis įmonių bankrotinimas, verslą pervadinant nauju vardu.
„Jau dabar pastebiu, kad sparčiai ėmė kurtis naujos statybų įmonės“, – atkreipė dėmesį Z. Jansonas.
Anot jo, labiausiai šiemet džiaugiasi viešuosius pirkimus pralošusios įmonės. O konkursuose pasiūliusios mažiausią kainą ir dėl pergalės juose vidutinius įkainius nusimažinusios iki 10 proc. neišvengs labai didelių nuostolių.
J. Čerkeso-Besparnio sodybą rekonstruojanti „Kriautė“ guodžiasi, kad bent faneros gaminių ir polistireno šios statyboms nereikia, todėl projektas nėra toks finansiškai skausmingas. P. Židonio nuotr.
Dėl tokių bėdų statybų sektoriuje antradienį Lietuvos pramonės ir amatų rūmai kreipėsi į aplinkos ministrą Simoną Gentvilą. Šis pasitarime esą pažadėjo paruošti tam tikrus įstatymų pakeitimus, rekomendacijas, kurios apsaugotų nuo kracho statybų sektoriuje ir įmonių bankrotų.
„Kryptingai ir teisingai dirbant, viskas suvaldoma, bet tai priklauso ir nuo valdininkų požiūrio“, – mano ministrą konferencijos metu išklausęs Z. Jansonas.
Jo nuomone, jau seniai reikėjo tam ruoštis – buvo tik laiko klausimas, kada statybinių medžiagų kainos pašoks.
„Tikėtis, kad po pandemijos kainos nesikeis, buvo kvaila. Šitą rinką veikia poreikis, tendencijos statybų sektoriuje. Skaičiuojama, kad atostogų, kelionių netekę gyventojai per pastaruosius metus santaupų prikaupė, kiek anksčiau per dvejus metus nesutaupydavo. Tad pamatę, kad miesto centre mažiau laisvės, ėmė intensyviai statytis“, – svarsto Z. Jansonas.
Dėl to, anot jo, sandėliuose sparčiai išseko statybinės medžiagos ir jos ėmė brangti.
Kainas, pašnekovo spėjimu, taip pat kėlė transportavimas, pabrangusi žaliava, pasaulinė infliacija.
Z. Jansono nuomone, statybinių medžiagų kainos dar vis kils ir stabilios nebus visus ateinančius metus.
Panevėžio viešąsias erdves atnaujinančios statybų bendrovės iš tokių projektų prognozuoja nuostolius.
Nuostolius dėl pradėtų statybų projektų prognozuoja ir bendrovės Panevėžio statybos tresto generalinis direktorius Egidijus Urbonas.
„Mes, kaip ir visi statybų rinkos dalyviai, susiduriame su išaugusiomis medžiagų kainomis ir jų tiekimo terminais. Ir nors pasirašytos statybos sutartys bei prisiimti įsipareigojimai toliau vykdomi pagal grafiką, didėjant medžiagų kainoms iš kai kurių projektų tikėtini nuostoliai“, – neslepia stambios įmonės vadovas.
Šiuo metu Panevėžio mieste PST stato kelias dešimtis objektų, dar tiek pat projektų yra projektavimo stadijoje.
Įmonės duomenimis, medžiagos, priklausomai nuo jų rūšies, brango nuo20-30 proc. iki 2–2,5 karto. Ypatingai šoktelėjo žaliavinio plieno, metalo konstrukcijų, armatūros ir termoizoliacinių medžiagų kainos, tačiau, pasak direktoriaus, nėra tokių statybinių medžiagų, kurių nepalietė kainų didėjimas.
Sudėtingiausia, anot E. Urbono, su tais projektais, kurių pradžia dėl tam tikrų priežasčių nusivėlino. Tokiems rangovas statybines medžiagas pirkti priverstas jau išaugusiomis kainomis ir sutilpti į numatytą projekto biudžetą nebeišeina.
Anksčiau pradėtiems projektams įmonė medžiagas operatyviai susipirko mažesnėmis kainomis ir bent juose situaciją pavyko suvaldyti.
„Siekiant išspręsti susiklosčiusią situaciją, toliau bendradarbiaujame su statytojais ir ieškome racionalesnių technologinių bei statybos organizavimo sprendimų, siekdami kompensuoti padidėjusias medžiagų kainas“, – teigia E. Urbonas.
Panevėžio viešąsias erdves atnaujinančios statybų bendrovės iš tokių projektų prognozuoja nuostolius. P. Židonio nuotr.
Miesto viešųjų erdvių – aikščių ir parkų, gatvių atnaujinimo darbus vykdanti Panevėžio savivaldybė dėl pokyčių statybų sektoriuje kol kas nepanikuoja. Užsakovą, pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos, saugo sutartys. Jos pasirašytos ir nekeičiamos.
„Viešųjų pirkimų specialistai pabrėžia, kad rangovas turi trejiems metams į priekį nusimatyti ir atlyginimų, ir kainų pokyčius. Statybų įmonėms, aišku, dabar bus sunkiau – jų uždarbis ir pelnas bus mažesnis. Bet netikime, kad į konkursus einama su nuliniu pelnu“, – teigia direktorius.
Statybininkų skundų ar pagalbos prašymų dėl to Savivaldybė, anot jo, dar nėra sulaukusi. O kuo padėti čia, pasak pašnekovo, ir sunku pasakyti.
Užsakovai gali nebent tik patarti ieškoti plačiau, kur gauti statybinių medžiagų, nes jų dabar didelis trūkumas.
„Medžiagų poreikis didžiulis, o pasiūlos trūksta. Dėl pandemijos kai kurios gamyklos dar tik pradeda savo gamybą normalizuoti. Antai stringant apšiltinimo medžiagų gamybai Lenkijoje, šių prekių kaina tuoj pat šoko 30 proc. Nebespėjama gaminti gelžbetonio“, – sako T. Jukna.
Tokias kainų lenktynes statybų sektoriuje direktorius teigia matantis jau ne pirmus metus.
„Nuo 2015 metų kai kurių medžiagų kaina išaugusi dvigubai. Vienu metu tai lemia brangstanti nafta, kitu – metalas, kiniškų prekių kainą sukėlė padidėjusi transportavimo konteineriais kaina“, –vardija Savivaldybės administracijos vadovas.
Dabar, jo teigimu, lengviausia statybų kainas būtų suvaldyti tik nieko nebestatant, bet taip tikrai neįvyks. Direktorius viliasi, kad kitų metų pradžioje rinkos šuoliai galop stabilizuosis.
Statistikos departamento duomenimis, statybos sąnaudų kainos šių metų balandį, palyginti su kovu, padidėjo 2,4 proc., o per metus 4 proc. Labiausiai brango administracinių pastatų statyba.
Statybinės medžiagos ir gaminiai šių metų balandį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, buvo pabrangę 3,6 proc.
