Biokuro katilinė, nepaisant bandymų bet kokia kaina sutrukdyti jos veiklą, jau lapkritį turėtų pagaminti apie 30 procentų prognozuojamo viso Aukštaitijos sostinei reikalingo šilumos kiekio. M. GARUCKO nuotr.

Kainų šuolį švelnins naujo tiekėjo pagalvė

Kainų šuolį švelnins naujo tiekėjo pagalvė

Su atkakliais bandymais užkirsti kelią nepriklausomam šilumos gamintojui ateiti į monopolizuotą Panevėžio centralizuotai tiekiamos šilumos rinką susidūrusi bendrovė „Biokuro energija“ savaitės pradžioje pagaliau užkūrė ką tik baigtą statyti, vieną moderniausių šalyje biokuro katilinę Beržų gatvėje.

Jau kitą mėnesį nepriklausomas šilumos tiekėjas planuoja pagaminti maždaug 30 proc. visos Aukštaitijos sostinei reikalingos šilumos. Verslininkai žada, jog jų gaminama šilumos energija bus pigesnė nei ruošiama įmonės „Panevėžio energija“ katilinėse. Biokuro katilinės statytojai svarsto kreiptis į teismą, kad asmenys, bet kokia kaina siekę, jog privatūs šilumos gamintojai negalėtų įžengti į Panevėžį, būtų nubausti ir privalėtų atlyginti patirtus nuostolius.

Galimybė piginti šilumą

Kaip teigė bendrovės „Biokuro energija“ valdybos pirmininkas Mindaugas Vėgelė, jau nuo praėjusio pirmadienio katilinėje vyksta bandymo ir derinimo darbai, o jau nuo lapkričio katilinė pradės gaminti šilumą bei parduos ją „Panevėžio energijai“.

„Laimėjome energijos išteklių biržos BALTPOL paskelbtą aukcioną, lapkričio mėnesiui pagaminsime šilumos energijos už beveik 400 tūkstančių eurų – tai yra maždaug apie 30 procentų prognozuojamo šilumos poreikio visam Panevėžiui. O gruodį planuojame dirbti jau visu pajėgumu“, – pasakojo M. Vėgelė.

Kiek dėl privataus šilumos gamintojo atėjimo panevėžiečiams galėtų kisti centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina, pasak M. Vėgelės, kol kas anksti kalbėti, mat įkainis galutiniam vartotojui nustatomas pagal Kainų komisijos metodiką.

„Bet kokiu atveju mūsų pagaminamos šilumos energijos kaina mažesnė, nei šilumos, pagaminamos „Panevėžio energijos“ – kitu atveju jos parduoti negalėtume. Mūsų įtaka kainai labiausiai pasijus gruodį, kai pradėsime dirbti visu pajėgumu“, – teigė „Biokuro energijos“ valdybos pirmininkas.

Nepriklausomas šilumos gamintojas pigesnę energiją galės pasiūlyti ne tik dėl naujojoje katilinėje įdiegtų efektyvių bei modernių įrenginių, bet ir dėl galimybės biokurą įsigyti pigiau nei centralizuotai šilumą tiekiančios įmonės – jos privalo pirkti tik per BALTPOL biržą. O Beržų gatvėje veikiančios naujosios katilinės valdytojai tiekėjų, kurie pasiūlytų konkurencingas kainas, ieško ir Lietuvoje, ir Latvijoje.

Pasitelks mokslininkus

Nors privati biokuro katilinė Panevėžyje jau pradėjo savo darbą, jos veiklai ir toliau daromos kliūtys. Prieš keletą savaičių Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino Nendrės-Dainavos gatvių, Stetiškių gyventojų bendruomenių bei Ramygalos g. 116-ojo namo savininkų bendrijos skundą ir panaikino Aplinkos apsaugos agentūros dar pernai gruodį priimtą galutinę atrankos išvadą dėl biokuro vandens šildymo katilinės Beržų g. Nors teismas pasisakė, kad katilinei numatytame žemės sklype tokia ūkinė veikla galima, tačiau mano, kad egzistuojant viešajam interesui, yra pagrindo tenkinti gyventojų skundą.

Tai – tik pirmos instancijos teismo sprendimas ir jis per mėnesį gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui. Kol byla nebus išnagrinėta apeliacine tvarka, Aplinkos apsaugos agentūros išvada lieka galioti. O teismo sprendimą rengiasi skųsti ir Aplinkos apsaugos agentūra, ir verslininkai.

„Bet kokiu atveju mūsų pagaminamos šilumos energijos kaina mažesnė, nei šilumos, pagaminamos „Panevėžio energijos“ – kitu atveju jos parduoti negalėtume.“

M. Vėgelė

Siekdama įtikinti prieš biokuro katilinę piestu stojančią grupę panevėžiečių, kad šis statinys yra visiškai saugus ir neviršys leistinų taršos normatyvų, „Biokuro energija“ kreipėsi į Kauno technologijos universiteto mokslininkus ekspertus prašydama papildomai įvertinti katilinę dėl jos galimo poveikio aplinkai ir asmenų sveikatai.

„Tai mums kainuos papildomai, bet norime išsklaidyti visas abejones. Mokslininkai, turintys didelę ilgametę patirtį ir dirbę su daug didesnėmis katilinėmis nei mūsų, turėtų sudėlioti visus taškus. Atrankos išvadose skaičiavimai dėl taršos buvo daromi modeliavimo būdu, orientuojantis į maksimaliai blogiausią scenarijų, kiek teršalų galėtų būti išskirta į orą. O dabar darytume taršos tyrimus de facto – kiek jų realiai išmetama į orą“, – sakė M. Vėgelė.

Jis neabejoja, kad šie mokslininkų tyrimai bus rimtas argumentas ir teisme. Verslininką stebina, kad nors biokuro katilinės darbas dar tik derinimo stadijoje, jau sulaukta pirmųjų anoniminių skundų dėl taršos. Savaitės pradžioje čia apsilankė Aplinkos apsaugos agentūros specialistai. Tačiau atlikus visus tyrimus paaiškėjo, kad visi rodikliai atitinka normas.

Skundų kaina

Įvairios spekuliacijos ir nepagrįsti skundai ne tik trukdo biokuro katilinės veiklai, bet ir jos valdytojams neša milijoninius nuostolius. Verslininkai svarsto kreiptis į teismą, kad pagalius į ratus kaišiojantys asmenys būtų patraukti atsakomybėn ir atlygintų patirtą žalą. Pasak M. Vėgelės, į biokuro katilinę buvo numatyta investuoti apie 6 milijonus eurų, tačiau dėl nesibaigiančių skundų ir kai kurių asmenų priešiškumo ši suma jau priartėjo prie septynių milijonų. Maždaug pusė milijono eurų kainavo viena moderniausių oro valymo technologijų, taip pat papildomų lėšų pareikalavo papildomas kamino aukštis – jis buvo iškeltas net iki 25 metrų. Vis dėlto net ir šie argumentai prieš biokuro kaimynystę nusistačiusių gyventojų neįtikina.

Pagal projektą katilinė jau turėjo pradėti veikti praėjusių metų lapkričio 1-ąją, tačiau vos spėta ją užkurti šios savaitės pradžioje. M. Vėgelė skaičiuoja, kad dėl to nuostoliai dėl negautų pajamų milžiniški – vien per lapkričio mėnesį katilinės pajamos sieks iki 400 tūkst. eurų, o katilinę paleidus visu pajėgumu, suma bus dar didesnė. Nesunku suskaičiuoti, kiek pajamų įmonė negavo per visą šildymo sezoną.

„Mes matome kelių asmenų, gyvenančių individualių namų kvartale ir visiškai nesuinteresuotų, kad didelei daliai panevėžiečių pigtų centralizuotai tiekiama šiluma, kenkimą. Jau antrus metus jie įvairias instancijas užverčia skundais ir kitais būdais bando pasiekti, kad katilinė neveiktų. Bet kiek tai gali tęstis? Su teisininkais svarstome galimybę kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo“, – patikino M. Vėgelė.

Komentarai

  • Ištrauka iš UAB Infraplanas poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos:
    „Modeliavimo būdu nustatyta, kad minimalus kamino aukštis, siekiant išvengti teršalų koncentracijos viršijimų aplinkos ore su foniniu užterštumu, turėtų siekti 20 metrų. Renkantis tokio aukščio kaminą, didžiausia teršalo koncentracija nustatyta azoto dioksido 1 val. Kartu su foniniu užterštumu ji būtų lygi 173,8 ug/m3.

    Atsižvelgiant į tai kad teršalo NO2 koncentracijos ribinė vertė priartėja prie ribinės vertės, rekomenduojama kamino aukštį rinktis aukštesnį nei 20 m, bent 25 metrų. “

    Jie buvo priversti pasirinkti BENT 25 m. kaminą, o ne pildydami gyventojų norus, kaip jie sakosi. O dėl moderniausios valymo įrangos tai vėl pasakos, teismo sprendime nėra net įvardinti konkretūs technologiniai sprendimai, kurie, TEISMO NUOMONE, turi būti taip pat įvertinti, sprendžiant planuojamos ūkinės veiklos leistinumo klausimą.

    • Atsakyti
  • Manau kad 0,01 cento už kWh pigesnė šiluma vargu ar pradžiugins Panevėžio gyventojus

    • Atsakyti
  • Taigi,tame rašinėlyje pasakų ir netgi pagasdinimų nestinga. Ponai rašinėlio autoriai ir „geradariai “ biznieriai,kodėl visuomenei nebuvo atsakyta, dėl ko būtent katilinei pasirinkta ši vieta? Ar vertinta vyraujančių vėjų įtaka Panevėžio miesto taršai? Gaila ,kad ponaitis iš biznio šalies iki šiol nežino ,kokia prognozuojama savikaina ir kiek kaina skirsis nuo PE.
    O dėl KTU papildomo vertinimo,-tai kas moka tas ir muziką užsako. Ar p. Vėgelė mano kitaip?

  • Siaubas kokia smarve eina langu neimanoma atsidaryti!!!!!!!!!

    • Mažiau valgyk pupų , bus kuo kvėpuoti…:)

      • Atsakyti
    • kai kūrensis privačiuose namuose kaimynai tikromis malkomis, tai nesmirdės.

  • Šita katilinė sudegins iki 200 t biokuro per parą: t.y. tiek kiek 10 privačių namų per šildymo sezoną. Bet juk svetimo skausmo nebūna…

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (7)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų