-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tuo pasipiktinusiems švietimo įstaiga primena: be jos, Aukštaitijos sostinėje veikia dar bent 20 nemokamų mokyklų.
Panevėžio K. Paltaroko gimnazijos tėvai šurmuliuoja aptarinėdami karčiausią mokslo metų pabaigos naujieną.
Į „Sekundės“ redakciją paskambinęs gimnazisto tėtis pasakojo, jog maždaug prieš tris savaites vykusiame klasės tėvų susirinkime auklėtoja pranešusi – nuo rugsėjo mokestis už mokslą nuo dabar esančių 100 eurų kils iki 200 eurų.
„Būtų pabranginę kokiais 20 eurų, kad ir 50 eurų, dar tylėčiau. Bet visu šimtu procentų! Ne man vienam atrodo, kad toks branginimas per daug drastiškas. Ir kiti tėvai tą patį šneka“, – kalbėjo viešinti pavardės nesutikęs panevėžietis.
Gimnazijos direktorė Gražina Gailiūnienė neslepia: ir pati sulaukė priekaištų dėl didinamo mokesčio.
Mokyklos vadovei keisčiausia, kad labiausiai tuo pasipiktino aukštas pareigas einantys ir tikrai neskurstantys tėvai.
G. Gailiūnienės teigimu, kelti mokestį už mokslą – mokyklos steigėjos Panevėžio vyskupijos kurijos sprendimas.
Anksčiau turėjusi du steigėjus – Panevėžio savivaldybę ir vyskupijos kuriją, nuo 2018-ųjų sausio gimnazija perėjo tik į pastarosios rankas.
Tų metų rugsėjo įvestas ir mokestis už mokslą. Tuomet jis buvo simbolinis – 6 eurai per mėnesį.
O jau nuo šių metų rugsėjo jis sieks 16,66 euro per mėnesį, arba 200 eurų per metus.
Visgi, pasak direktorės, mokesčio už mokslą tvarkoje be galo daug išlygų.
Anot jos, vien nemokamą maitinimą gauna daugiau nei 80 mokinių, o nuo mokesčio už mokslą atleidžiami ne tik vargingiau gyvenančių šeimų vaikai, bet ir pirmūnai.
„Gal kažkam ir atrodo, kad už tuos pinigus direktorė mašiną nusiperka. Iš tiesų iš surinktų pinigų mokykla net kai kuriuos mokinius finansuoja – ir ekskursijas apmoka, ir netgi gerai besimokantiesiems premijas skiria. Šįmet buvo gavusių ir po 150 eurų premijas. Mokyklos pinigai skirti ne mokytojų atlyginimams, juo labiau ne kokioms jų premijoms, o tik pačių mokinių gerovei“, – tvirtino G. Gailiūnienė.
„Gal kažkam ir atrodo, kad už tuos pinigus direktorė mašiną nusiperka.“
G. Gailiūnienė
Už mokslą surenkamas mokestis, pasak direktorės, leidžiamas ir pačios mokyklos infrastruktūrai tvarkyti. Anot vadovės, dabartinis gimnazijos vaizdas gerokai skiriasi nuo tų laikų, kai ji dar buvo nemokama ir valstybinė.
„Mūsų laboratorijos – ir chemijos, ir fizikos, ir kalbų – pačios moderniausios, kokias Panevėžyje teturi „RoboLabas“ (robotikos centras – aut. past.). Dabar ir stadionas rekonstruojamas. Mokykla tam gavo Sporto rėmimo fondo finansavimą, tačiau pačiai reikės prisidėti per 300 tūkstančių eurų, gal net ir paskolą teks imti“, – vardijo G. Gailiūnienė.
Vyskupo Lino Vodopjanovo teigimu, K. Paltaroko gimnazijos mokiniams taikomas mokestis už mokslą nėra kliūtis joje mokytis sunkiau besiverčiantiesiems. P. ŽIDONIO nuotr.
Nors katalikiškos krypties K. Paltaroko gimnazija vienintelė mieste, apmokestinusi mokslą joje, direktorės teigimu, tai nė kiek nesumažino norinčiųjų čia mokytis skaičiaus: šiuo metu yra 934 mokiniai.
Mokykla mieste išskirtinė ir dėl to, jog joje mokoma nuo pirmos iki 12 klasės.
Pasak G. Gailiūnienės, gimnazija net negeba sutalpinti visų norinčiųjų.
„Pas mus tiek prašosi, kad galėtume suformuoti penkias pirmokų klases. Bet neturime tiek vietos, todėl komplektuojame tik tris. Norinčiųjų čia mokytis be galo daug“, – tvirtina įstaigos vadovė.
Tėvų pretenzijos dėl mokesčio už mokslą direktorę stebina.
„Panevėžyje daugiau nei 20 nemokamų mokyklų, bet kurią gali rinktis“, – nepritariantiesiems gimnazijos taisyklėms pataria G. Gailiūnienė.
Panevėžio vyskupo Lino Vodopjanovo teigimu, katalikiškos gimnazijos mokiniams kelti mokestį svarstyta jau keletą metų, tačiau vis ieškota galimybių, kaip nedidinti tėvams finansinės naštos. Tačiau, pasak vyskupo, infliacijai pasiekus rekordines aukštumas, neliko kitos išeities.
„Apsispręsti tikrai buvo sudėtinga. Tas klausimas buvo keltas dar prieš trejus metus. Nebuvo taip, kad po nakties atsikėlę sugalvojome. Vis raginau luktelėti, dar pakentėti. Bet dabar kitos išeities nebeturime. Infliacija paliečia ir bažnyčią, ir mokyklą“, – sako vyskupijos ganytojas.
Dvasininkas skaičiuoja, kad 200 eurų metinį mokestį padalijus mėnesiais, jis siektų šiek tiek daugiau nei 16 eurų, o per dieną sudarytų apie pusę euro.
„Per dieną pinigai tikrai nedideli“, – mano.
Anot vyskupo, mokamas mokslas nereiškia, kad gimnazija užtrenkia duris sunkiau besiverčiančių šeimų vaikams.
„Daug kartų esu sakęs: mokestis nėra kliūtis mokytis K. Paltaroko gimnazijoje. Jei yra rimtos priežastys, į jas atsižvelgiama, vertinama situacija“, – pabrėžė dvasininkas.
Vien šiais mokslo metais dėl įvairių priežasčių nuo mokesčio atleista apie 100 mokinių.
Vyskupas L. Vodopjanovas svarsto, jog lyginant, kiek už mokslą moka kitų šalies nevalstybinių mokyklų auklėtiniai, K. Paltaroko gimnazijos taikomas 200 eurų mokestis yra labai menkas.
„Esu girdėjęs, kad kai kuriose mokestis už mokslą siekia daugiau nei 300 eurų, netgi yra kur per metus mokama virš 600 eurų. Kad mokyklos pasiekimai būtų geri, į ją reikia investuoti“, – sako vyskupas.
Vilniaus jėzuitų gimnazijos internetinėje svetainėje skelbiamas nuo 2020 metų rugsėjo 1-osios taikomas metinis mokestis siekia nuo 1 tūkst. 560 eurų (pradinių klasių mokiniams) iki 1 tūkst. 200 eurų (9–12 klasių ugdytiniams).
