Kaimynų dvikova dėl urėdijų lopšio

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• Aktualijos
• 2017.08.24 09:10

Istorinė diena vos 400 gyventojų turinčiam Katinų kaimui. Panevėžio rajono tarybos šiandienis sprendimas prieš metus uždarytos mokyklos pastatą perduoti Valstybinių miškų urėdijai duoda startą nykstančio kaimo renesansui. Aplinkos ministerija neslepia šio vietos politikų žingsnio ir telaukusi – dabar nuo kalbų apie urėdijų centrą Panevėžio rajone žadama pereiti prie darbų.

Visgi beįsivažiuojantį traukinį viliasi sustabdyti Panevėžio miestas. Jo vadovai bando apeiti rajonui palankumą rodančią Aplinkos ministeriją ir beldžiasi į Seimo vartus.

Katinams reikšmingu sprendimu vasarą baigianti Panevėžio rajono savivaldybės taryba dviejų aukštų mokyklos pastatą pagal panaudos sutartį į urėdijų rankas atiduoda tik 20-iai metų. Rajono meras Povilas Žagunis tikina, jog šitaip bandoma pagreitinti urėdijų lopšio atsiradimo procesą.

„Tai tikrai nereiškia, kad ten atidarysime Katinų mokyklą“, – „Sekundei“ teigė meras.

Valstybei iš Panevėžio rajono visam laikui perimti turtą užtruktų mažiausiai metus.

Rajono savivaldybė su būsimuoju urėdijų centru sieja didžiules viltis.

„Panevėžio rajonui pirmiausia tai garbė. Ir nauda įvairiapusė – gal verslas kursis ir plėsis, vietos žmonėms veriasi galimybė gauti darbą šalia namų, urėdijų centrui turbūt reikės ir pagalbinių darbininkų, finansininkų“, – viziją mato P. Žagunis.

Planuoja naują kvartalą

Rajono Savivaldybė užsimojusi būsimosios įstaigos darbuotojus suvilioti ne tik dirbti, bet ir apsigyventi Katinuose.

„Galima ir sklypus gyvenamųjų namų statyboms, ištisą kvartalą formuoti. Prie mokyklos pastato tam yra 2,9 ha žemės. O matėt, koks parkas laukia atvažiuojančių miškininkų? Prieš 20 metų Katinai tam pradėjo ruoštis parką pasodindami“, – juokavo P. Žagunis.

Velžio seniūno Andriaus Viržaičio teigimu, laukimu gyvenantys Katinai labiausiai tikisi darbo vietų greta namų. Kaimo gyventojų amžiaus vidurkis –40–50 metų, daugelio pragyvenimo šaltinis – pagalba vietos ūkininkams.

„Nors dauguma laukia mažiau kvalifikuotų darbo vietų, bet yra ir ką tik studijas baigusių miškininkų, dar žinau porą specialistų, važinėjančių į Panevėžį. Vis tiek reikės būriui darbuotojų maitinimo vietos – bus galimybė vietiniams įsidarbinti“, – svarsto seniūnas.

Beldžiasi į Seimą

Rajono savivaldybė Aplinkos ministeriją vilioti pradėjusi dar prieš keletą mėnesių. Urėdijų centrą buvo siūloma įkurdinti Ėriškiuose, Jotainiuose, Geležiuose, Pamiškės arba Naudvario dvaruose, Katinuose.

Ministerijai pasirinkus pastaruosius, siūlytis susirūpino ir Panevėžio miestas. Dar prieš mėnesį aplinkos viceministrui Aukštaitijos sostinės vadovai išsiuntė sąrašą urėdijų centrui tinkamų apleistų vietų – uždaryto Valstybės saugumo departamento Panevėžio skyriaus pastatą Smėlynės g., buvusio policijos komisariato pastatą Molainių g. bei Panevėžio statybos trestui priklausantį viešbutį Laisvės a.

Panevėžio rajono savivaldybė Katinų mokyklos dviejų aukštų pastatą pagal panaudos sutartį į urėdijų rankas atiduoda tik 20-iai metų. T.Šiaudinio nuotr.

Panevėžio vicemeras Aleksas Varna teigia atsakymo nesulaukęs. Mero pavaduotojas dar bando ėjimą per Seimą.

„Kol nepasikalbėsiu su Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku, tol vilčių neprarasime“, – tvirtina A. Varna.

Vicemeras neslepia abejonių, jog Katinai laimėję ne dėl to, kad turėtų specifinių pranašumų, mat pasirinkimo kriterijus Panevėžys irgi atitinka.

„Mano supratimu, čia labiau politinis sprendimas. Kaimas yra kaimas. Ten žmonės orientuojasi į žemdirbystę. Urėdijų centro darbuotojai medžių nekirs, jie dirbs administracinį darbą. Jei man tektų rinktis, aš mieliau važiuočiau į Panevėžį nei Katinus, nors esu ten kolūkyje dirbęs. Vienąkart Panevėžį laiko regionu, kitąkart – didmiesčiu, priklausomai nuo politinių manevravimų“, – sako A. Varna.

Diskusijas baigia

Nors Panevėžio miestas dar bando atsikovoti Katinų iš panosės nušvilptą kąsnį, Aplinkos ministerija nedviprasmiškai leidžia suprasti diskusijose jau padėjusi tašką.

„Ministerijos pozicija labai aiški – urėdijų centras turėtų būti Katinuose, uždarytoje mokykloje. Į rajono Savivaldybę ir kreipėmės dėl galimybės gauti šitą pastatą, kad jau nuo kitų metų būtų galima pradėti jį tvarkyti“, – „Sekundei“ patvirtino aplinkos viceministras Martynas Norbutas.

Visos Lietuvos urėdijų smegenys Katinuose, anot viceministro, turėtų įsikurti iki 2019-ųjų vidurio. M. Norbutas pripažįsta, kad Aplinkos ministeriją, ypač pasigirdus kalboms apie nusižiūrėtuosius Katinus, užgriuvo savivaldybių siūlymai dėl vietos urėdijų centrui. Viceministras joms vilčių nebesuteikia.

„Ta diskusija tebevyksta, bet mūsų pozicija yra tvirta – kad turėtų būti Katinuose“, – užtikrina M. Norbutas.

Kelia kaimą

Viceministras motyvuoja, jog nuo Panevėžio maždaug per 20 km nutolęs nedidukas kaimas naujai valstybinei įstaigai su 150 darbuotojų pasirinktas esą dėl strategiškai patogios vietos: nuo Vilniaus ar Kauno iki Katinų vos valanda kelio. M. Norbuto teigimu, ministerijos palankumą Panevėžio rajonui lėmė ir neva jau turimi pajėgumai.

„Panevėžio urėdijoje dirba viena profesionaliausių komandų“, – vietos miškininkus įvertino viceministras.

Abu šie kriterijai nebūtų trukdę urėdijų centrą įkurti ne rajone, o ministerijai besisiūlančioje Aukštaitijos sostinėje. Visgi M. Norbutas Panevėžio šansus sumažina paguosdamas šįkart jį esant didmiesčiu.

„Mums svarbu, kad iš šitos pertvarkos naudos taip pat gautų regionai, kad galėtume paskatinti vietinių verslų, paslaugų kūrimąsi juose, o ne didžiuosiuose miestuose. Regioninėje politikoje turime žengti didelį žingsnį, kad leistume ir kaimo žmonėms kurti verslą. Katinuose tėra viena nedidelė parduotuvė, o atsirastų galimybė maitinimo, kitoms paslaugoms kurtis“, – aiškino vienas iš ministerijos vadovų.

M. Norbutas ministeriją skambučiais atakuojančius panevėžiečius ramina, jog urėdijų centrinei būstinei pasirinkus vietą rajone miestas vis tiek išloštų.

„Akivaizdu, kad dalis Panevėžio gyventojų galės pretenduoti į darbo vietas, taip pat atvykusieji dirbti į centrinę būstinę apsigyvens mieste, nes susisiekimas puikus, per 15 minučių galima pasiekti Panevėžio centrą“, – tikino viceministras.

Skaičiuos pinigus remontui

Katinuose numatytame visos Lietuvos valstybinių miškų urėdijų centre planuojama įdarbinti 150 žmonių. M. Norbuto teigimu, darbo vietos pirmiausia bus siūlomos esamiems šalies urėdijų darbuotojams. Visgi viceministras sutinka, kad dalis jų veikiausiai nesutiks kraustytis į naują vietą kaime.

P. Žagunis nusiteikęs, kad miškininkai Katinuose ne tik dirbs, bet ir apsigyvens. Savivaldybė pasiruošusi jiems padalyti ir kelių hektarų sklypą.

Šiuo metu Lietuvoje kaip savarankiški juridiniai asmenys veikia 42 urėdijos, kuriose įdarbinta apie 4000 žmonių. Po pertvarkos liktų 26-i padaliniai. Pasak M. Norbuto, darbuotojų skaičių planuojama mažinti 10 proc.

Skaičiuojama, kad panaikinus Generalinę miškų urėdiją, jos išlaikymo ir sumažintų etatų sąskaita per metus valstybės biudžetas sutaupytų apie 13 mln. eurų.

Kiek kainuos jau metus neeksploatuojamo buvusios mokyklos dviejų aukštų pastato Katinuose rekonstrukcija jį pritaikant naujai įstaigai, viceministras teigia negalintis atsakyti.

„Pastatas pakankamai geros būklės. Bent jau taip atrodo vizualiai. Nėra įskilimų ar grėsmių. Turi atskirą katilinę, šildomas dujomis. Bet kiek konkrečiai kainuos rekonstrukcija, turės pasakyti ekspertai“, – teigia M. Norbutas.

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• #katinai
• #Panevėžio rajonas
• #urėdija