Velžyje, Nevėžio slėnyje pasodintą maždaug 15 metų sidabrinę eglę pavyko nupirkti iš gyventojų Vaivaduose. B. KRONIENĖS nuotr.

Kaimuose dygsta Kalėdų medžiai

Ruduo – darbymetis, kai plušama soduose sodinant vaismedžius, o dvi Panevėžio rajono seniūnijos pasisodino jau gerokai ūgtelėjusias, kelis metrus siekiančias sidabrines egles.

Seniūnai viliasi, jog persodinus suaugusius medžius nebereiks sukti galvos, iš kur gauti svarbiausią Kalėdų akcentą.

Šią savaitę tokia „išaugo“ Velžyje, spalio pradžioje – Krekenavoje.

Krekenava. A. LŪŽOS nuotr.

„Išaugo“ per vieną dieną

Velžio seniūnas Andrius Viržaitis pasakoja, kad idėja pasodinti gyvą nemažą eglę kirbėjo senokai – užgimė išvydus specialius pervežti medžiams skirtus automobilius. Jau nuo pavasario seniūnas dairėsi, kas padovanotų puošnų medelį. Pasak seniūno, pradžioje norėta eglės iki penkių metrų, tačiau tokios tinkamos persodinti neatsirado. Sulaukta vos keleto seniūnijos gyventojų skambučių, bet visų siūlomi medžiai dėl įvairių priežasčių netiko: augo arba po laidais, arba kieme, kur neįmanoma privažiuoti, arba nebuvo toks gražus, kokio norėta. Galiausiai seniūnija už 150 eurų eglę nusipirko iš privataus asmens Vaivaduose.

„Pagalvojome, kad geriau sumokėti, bet turėti gražią ir pakankamai didelę eglę. Žmogus apie 15 metų ją augino, bet nelabai jam tiko, tad sutiko mums parduoti“, – pasakoja A. Viržaitis.

Sidabrinė apie 6–7 metrų eglė šią savaitę pasodinta į nuolatinę augimo vietą Velžyje. Ji šiek tiek didesnė nei ieškota, tačiau, pasak seniūno, dėl to nekilo problemų pervežant.

Velžys. B. KRONIENĖS nuotr.

Lengviau gamtai ir biudžetui

Velžyje tvarkant Nevėžio upės slėnį, įrengta ir speciali vieta eglei – žemėje sumontuotas vamzdis medžiui įstatyti, elektros įvadas. Dabar šalia pasodinta gyva eglutė. Po kiek daugiau nei mėnesio ji sušvis ir kalėdiniais papuošimais.

Pasak A. Viržaičio, puošdami gyvą medį, velžiečiai ne tik sutaupys, bet ir saugos gamtą.

„Kiekvienais metais kirsti po pakankamai didelę eglę, ko gero, nėra pats geriausias dalykas“, – sako seniūnas.

Didžiulė eglė ir jos pasodinimas seniūnijai kainavo apie 650 eurų. A. Viržaičio teigimu, kiekvieną kartą nukirtus net ir dovanojamą kalėdinį medį, kainuoja jo atvežimas į vietą, pastatymas, vėliau – utilizavimas. Per metus tam būdavo išleidžiama apie 400 eurų.

„Dabar turėsime eglę ilgam, nereikės kasmet leisti pinigų. Juos galėsime investuoti į šventinę puošybą, kokybiškesnį renginį. Viskas praktiška – saugome gamtą ir dar sutaupome“, – sako seniūnijos vadovas.

Vaidas Kaušakys nusiteikęs šįmet dar nepuošti Krekenavos maždaug 4 metrų aukščio naujokės. A. LŪŽOS nuotr.

Saugos iki kitų metų

O Krekenava nauja egle džiaugiasi ir ją popina jau nuo spalio pradžios. Seniūnas Vaidas Kaušakys sako irgi seniai svajojęs seniūnijoje turėti Kalėdoms tinkamą gyvą medelį.

„Kiekvienais metais eglei seniūnija skirdavo nemažai pinigų ir laiko, tekdavo vis ieškoti, kas padovanotų. Devynerius metus statėme nukirstas žmonių dovanotas egles“, – pasakoja seniūnas.

Anot jo, nupjauti 30–40 metų apie 8 metrų ar dar didesnę eglę reikėdavo nemažai darbo, pastangų ir lėšų. Vis dėlto tokios eglės būdavo labai gražios.

„Būdavo tokių eglių, kad žmonės eidami pro šalį sakydavo: net puošti nereikia – tegul taip ir stovi“, – pasakoja seniūnas.

Persodinti tinkamos suaugusios sidabrinės eglutės paieškos ilgai neužtruko. Pasak V. Kaušakio, medelis nusižiūrėtas važinėjant po seniūniją – užsukta pas gyventojus į kiemą, pasišnekėta ir jie mielai dovanojo. Miestelio aikštėje dabar puikuojasi maždaug 4 metrų aukščio, seniūno spėjimu, 10–15 metų medelis. V. Kaušakys skaičiuoja, kad išlaidos medelio perkėlimui atsipirks per metus. Dabar jį reikia daug laistyti, kad įsitvirtintų, gerai prigytų.

„Laistysime, glostysime, kad tik prigytų. Eglė labai graži – kaip iš paveikslėlio“, – džiaugiasi seniūnas.

Saugant Krekenavos naujakurę, šįmet jos dar neplanuojama puošti Kalėdoms.

„Šiemet dar bandysime atsivežti paskutinę kirstą eglę“, – sako V. Kaušakys.