-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Pagal naująją tvarką per penkias darbo dienas rajono Savivaldybė turi sulaukti oficialaus protokolo iš Valstybės tarnybos departamento apie rinkimų į Miežiškių seniūno vietą rezultatus. Tuomet administracijos direktoriui Eugenijui Lunskiui, tiesioginiam seniūnų darbdaviui, reikės apsispręsti, kas toliau vadovaus Miežiškių seniūnijai.
Varžytis dėl šios darbo vietos užsiregistravo net septyni pretendentai. Į konkursą pirmadienį Valstybės tarnybos departamente atvyko trys. Iš jų administracijos direktorius kartu su trimis Miežiškių seniūnaitėmis ir paties departamento atstovais galiausiai pasiliko du.
E. Lunskis teigė, kad abu atrinkti vyrai žinomi Savivaldybei, bet daugiau informacijos apie juos kol kas neatskleidžia.
„Sekundės“ žiniomis, vienas kandidatų atvyko iš Dembavos, jam 37-eri. Antrasis konkurso dalyvis – vadovavimo patirties turintis 56-erių vyras iš Piniavos.
„Visi kandidatai pagal nustatytą tvarką ir metodiką buvo apklausti. Valstybės departamentas mums teiks išsirinkti vieną iš dviejų geriausiai įvertintų. Tad galutinį žodį tars darbdavys – Panevėžio rajono administracijos direktorius“, – aiškino E. Lunskis.
Pasirinktasis kandidatas seniūnu galės pradėti dirbti tik po Specialiųjų tyrimų tarnybos patvirtinimo.
Rinkdama Miežiškių seniūną Panevėžio rajono savivaldybė pirmą kartą išbandė naują tvarką, įsigaliojusią nuo šių metų pradžios. Skirtingai nei anksčiau, dabar tokie konkursai vyksta nebe vietinėje savivaldybėje, o Vilniuje ir į juos kaip vertintojai privalo atvažiuoti atstovai iš Savivaldybės bei seniūnijos.
Renkant Miežiškių vadovą savo žodį pirmadienį kartu su administracijos direktoriumi vyko pareikšti Mižeiškių, Trakiškio ir Jasvilonių seniūnaitės. Pastarajai seniūnaitijai vadovaujanti Marija Morkūnienė teigė, kad buvo įdomu stebėti, kaip vyksta seniūno rinkimai. Jai ir kitoms seniūnaitėms teko pareiga kandidatams užduoti po kelis klausimus. M. Morkūnienė domėjosi, ar pretendentai žino tolimiausius Miežiškių seniūnijos kaimelius, ar juose lankėsi.
„Konkursas vyko interviu forma, matėsi, kad kandidatai atvyko pasiruošę, bet kuris jų gali imtis seniūno darbo. Man patiko, kad konkurse nebuvo klausinėjama tik įstatymų ir teisės aktų, daugiau dėmesio skirta žemiškesniems dalykams“, – teigė pirmą kartą tokioje procedūroje dalyvavusi Marija.
Tokius rinkimus galima vykdyti ir nuotoliniu būdu. Konkurso dalyvius komisija iš Savivaldybės ir bendruomenės atstovų gali apklausti ir per tiesioginę interneto transliaciją. Joje turėtų dalyvauti ir Valstybės tarnybos departamento atstovai.
Tokios sudėtingos seniūnų rinkimų ceremonijos Lietuvoje jau sulaukė diskusijų, esą dėl tokių procedūrų seniūno pareigos kaime iš viso praras patrauklumą.
Visgi M. Morkūnienė teigė, kad jai atrodo priimtina nauja seniūnų skyrimo tvarka. Jos nuomone, šitaip į valstybės tarnybą atrenkami kompetentingi asmenys.
„Aš vis dėlto labiau linkusi pritarti konkursui nei tiesioginiams seniūno rinkimams. Galbūt paprastas gyventojas ne visada gali objektyviai išrinkti seniūnijos vadovą, juk reikia mokėti įvertinti jo kompetencijas, įgūdžius šiam darbui. Ir vienoje, ir kitoje tvarkoje – savi pliusai, savi minusai“, – svarsto Miežiškių seniūną rinkti padėjusi M. Morkūnienė.
Šiais metais Panevėžio rajono savivaldybės atstovams jau nebeteks daugiau vykti į seniūno rinkimus. Nuo šių metų visi tokie tarnautojai dirbs penkerių metų kadencijomis ir daugelio jų laikmatis šioje tarnyboje kaip tik ir pradėjo tiksėti nuo sausio 1-osios.
Tik Raguvos ir Vadoklių seniūnams reikės greičiau atsisveikinti su savo seniūnijomis, šie vadovai po poros metų sulauks pensinio amžiaus ir automatiškai privalės palikti tarnybą.
Per šešiasdešimtmečio slenkstį jau peržengė Raguvos seniūnas Juozas Skorulskis. Devynerius metus Raguvai vadovavęs, o prieš tai ėjęs seniūno pavaduotojo pareigas, jis gana skeptiškai vertina naująją seniūnų rinkimų tvarką. Jo teigimu, organizuojama nereikalinga ceremonija ir gaišinamas žmonių laikas.
„Aš manau, kad čia kažkokia prievarta – žmonės privalėjo vykti į Vilnių rinkti seniūno. Jei kokia didesnė seniūnija, kol susirinks visi seniūnaičiai, ruoštis reikėtų prieš savaitę. Ar viso to reikia?“ – abejoja seniūnas.
Jo žiniomis, naujoji tvarka jau gerokai į problemas įklampino kaimyninį Anykščių rajoną, ten ima trūkti naujų seniūnų. O jei kitais metais aukščiausioji valdžia pagaliau pritars siūlomam Seniūnų rinkimų įstatymo projektui, kuris įteisins tiesioginius seniūnų rinkimus, J. Skorulskis iš viso bijo, kad niekas į kaimą dirbti nebeis.
„Seniūnas būtų kaip mažas meras savo teritorijoje, su savo biudžetu“, – mano Raguvos seniūnijos vadovas.
Kad seniūno tarnyba nėra lengva, jau suprato ir vasarį Smilgių seniūnijai pradėjęs vadovauti buvęs Panevėžio apygardos Probacijos tarnybos direktorius Edmundas Toliušis. Jis į seniūno kėdę atėjo sulaukęs pensijos buvusioje darbovietėje.
„Labai norėjau seniūno darbo, jo ieškojau net aplinkiniuose rajonuose, man patinka bendrauti su žmonėmis ir dabar labai džiaugiuosi šia tarnyba. Dar negaliu pasakyti, kad įsivažiavau, bet pamažu pažįstu žmones, seniūnijos situaciją. Ši tarnyba – nelengva ir reikalauja išmanyti viską nuo ūkio, kelių iki žmogaus ir jo bėdų“, – sakė Smilgių seniūnas.
Jis į šią vietą pateko dar pagal senąją tvarką. Praėjusių metų gruodį E. Toliušis laikė bendrųjų gebėjimų ir vadovavimo testą Vilniuje, bet galutinė atranka vyko Panevėžio rajono savivaldybėje.
Jau tuomet į dvejus metus laisvas buvusias Smilgių seniūno pareigas kandidatavo tik du pretendentai. E. Toliušis įsitikinęs, kad naujieji konkurso reikalavimai per sunkūs ir tik dar labiau mažina šio darbo patrauklumą.
„Seniau viskas aiškiau buvo. O dabar visai delegacijai iš rajono tenka važiuoti vertinti kandidatų, ekonominiu požiūriu tai nėra itin protinga“, – mano naujasis Smilgių seniūnijos vadovas.
Komentarai
-
- vladas
- 19:46 2019.07.03
-
- Renata
- 21:52 2019.07.03
Rodyti visus komentarus (2)jau vien pagal givenama vieta galima numatyti tokio seniuno darba mieziskese ir net pavardes uzslaptinam nes po paskirimo klano nebepajudinsi o pinigus plauti bus lengva nes nurodimus duos auksciau sedintis o ne giventoju bendruomenes VALIO mafijai kelia
O iš tikrųjų tai reikėtų seniūnus rinkti kaip merus – tiesioginiuose rinkimuose. Ne kažkokia delegacija Vilniuje, o eiljnis kaimo žmogus turi nuspręsti, kam seniūniją tvarkyt.