P. Židonio nuotr.

Kaimas šaukiasi pagalbos

Panevėžio rajono savivaldybei gerokai apkarpius susisiekimą su kaimo vietovėmis autobusais, nevairuojantys gyventojai mato dvi išeitis – arba persėsti ant dviračių ar paspirtukų, arba tapti valstybės išlaikytiniais.

Priemiestinių gyvenviečių ir sodininkų bendrijų gyventojai pasirinko pirmąjį variantą. Tačiau bėda, kad tokia kelionė pavojinga – į retą kaimą veda dviračių takas.

Panevėžio rajono savivaldybė sulaukė trijų – sodininkų bendrijos „Sodžius“, Bernatonių ir Skaistgirių gyvenviečių prašymo įrengti dviračių ir pėsčiųjų taką link Skaistgirių. Tokios elementarios infrastruktūros meldžiantys gyventojai tvirtina kasdien rizikuojantys gyvybe, mat siauru ir staigius posūkius darančiu keliu jie priversti dalytis ne tik su lengvosiomis, bet ir sunkiasvorėmis mašinomis, kurios nuolat kursuoja į prie pat kelio eksploatuojamą smėlio karjerą.

Link Skaistgirių vedančio kelio šlaitai vietomis tokie statūs, kad iki nelaimės – tik vienas žingsnis. Savivaldybės atstovai teisinasi, neva jų rankos surištos – prašomi rekonstruoti keliai priklauso Valstybinei automobilių kelių direkcijai, o į jos eilę įrengti dviračių takus įtraukti per du tūkstančiai prašymų.

Paženklintas mirtina avarija

Viena iš parašų rinkimo iniciatorių Lina Simaškienė teigė, kad iniciatyvinė grupė kreipėsi ir į Panevėžio rajono savivaldybę, ir į Kelių direkciją. Anot jos, problema buvo aktuali ir anksčiau, mat kelias Panevėžys–Pušalotas siauras ir vingiuotas, bet pastaraisiais metais ji itin paaštrėjo. Už Bernatonių pradėjus eksploatuoti smėlio karjerą, kuris kasmet tik plečiamas, nuolat šiuo keliu zuja sunkiasvorės mašinos. Dviratininkams ir pėstiesiems kelias nuo Bernatonių link Skaistgirių tapo ypač nesaugus, o dviračių tako nėra.

„Visi šiuo keliu važinėjantys kalba, kad būtų didžiulis stebuklas, jeigu čia atsirastų dviračių takas. Juolab kad atstumas nėra didelis“, – teigė L. Simaškienė.

Anot jos, kaimo žmonės ant dviračių dažniau sėdasi ne tik dėl sveikatos – gerokai apkarpius autobusų maršrutus, nebėra kito būdo pasiekti darbovietes mieste.

„Vyriausybė sprendžia, kaip apmokestinti taršius automobilius, bet gal pirmiausia reikėtų sudaryti sąlygas rinktis alternatyvias transporto priemones. Dabar kaimuose tokių sąlygų neturime. Aš pati į darbą mieste vasarą važiuočiau dviračiu, bet važiuoju ir bijau būti nutrenkta. Prieš daug metų esu mačiusi baisią avariją prie kelio vingio prieš pat karjerus, kai žuvo dviratininkai“, – pasakojo L. Simaškienė.

Neturi pasirinkimo

Panevėžio rajono gyventojų bendruomenės „Skaistgiriai“ pirmininkas Alfredas Kaminskas pasakojo, kad nors iki Panevėžio ribos – vos dešimt kilometrų, susisiekti su miestu tampa vis sudėtingiau. Nevairuojantys ir automobilių neturintys gyventojai prieš savo valią priversti tapti bedarbiais, mat tiesiog nėra galimybių autobusu nuvykti į darbą. Viena iš išeičių – sėstis ant dviračių. Tačiau, pasak A. Kaminsko, nuo Skaistgirių iki tilto per Sanžilę nėra dviračių ir pėsčiųjų takų – vingiuotu, siauru ir stačiais šlaitais keliu tenka dalytis su automobiliais. Sutemus dviratininkui saugiai pravažiuoti jo posūkius – kone loterija, mat net pasitraukti į šalikelę nėra kur – vien status šlaitas. Pirmininko teigimu, pradėjus eksploatuoti tarp Bernatonių ir Skaistgirių esantį karjerą, kelias tapo dar pavojingesnis.

„Atrodo, gyvename šalia miesto, bet pasiekti jį tampa vis sudėtingiau. Dalis autobusų reisų panaikinta, nevairuojantiems gyventojams nelieka nieko kito, kaip važiuoti dviračiais. Bet tokia kelionė – labai nesaugi, todėl gyventojai rinko parašus prašydami dviračių ir pėsčiųjų tako“, – pasakojo A. Kaminskas.

Važiuoja rizikuodami

Bernatonių kaimo bendruomenės pirmininkė Reda Ona Manikienė apgailestauja, kad šitas kraštas pamirštas. Nuo miesto iki šios gyvenvietės veda dviračių takas, bet už kaimo ribos jis baigiasi, nors eismas itin intensyvus: už Bernatonių įsikūrusios net kelios gausios sodininkų bendrijos, už jų – Skaistgirių gyvenvietė.

„Aplinkui – vien sodininkų bendrijos, bet praktiškai nė į vieną jų nėra dviračių ir pėsčiųjų takų. Šitame kelyje iki nelaimės tik vienas žingsnis. Vaikai iš šalia esančių sodų dažnai dviračiais važiuoja maudytis į mūsų maudyklą, bet jeigu keliu iš abiejų pusių važiuoja mašinos, dviratininkui belieka griūti į griovį“, – teigė R. O. Manikienė.

Į Panevėžio rajono savivaldybę su prašymu įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką į Skaistgirius kreipėsi ir sodininkų bendrija „Sodžius“. Jos pirmininko Emilio Kučinsko teigimu, daug žmonių į sodus važinėja dviračiais. Už Bernatonių, važiuojant link Skaistgirių, išsidėsčiusios net keturios sodininkų bendrijos: „Melioratorius“, „Žilvinas“, „Sodžius“ ir „Kooperatininkas“. E. Kučinskas skaičiuoja, kad iš maždaug penkių šimtų gyventojų bent dešimt procentų į sodus važinėja dviračiais.

„Iki Bernatonių dviračių takas yra, tad kodėl neįmanoma jo pratęsti, kad ir kitų žmonių kelionės būtų saugios“, – svarstė E. Kučinskas.

P. Židonio nuotr.

Tūkstantinė eilė

Panevėžio rajono mero pavaduotojas Antanas Pocius sodininkams ir kaimo gyventojams nieko paguodžiamo pasakyti negali. Kelias Panevėžys–Pušalotas priklauso ne Panevėžio rajono savivaldybei, o Valstybinei automobilių kelių direkcijai, tad šioji ir sprendžia dėl dviračių takų įrengimo.

„Kiek man žinoma, iš viso Lietuvoje eilėje laukia apie 3 tūkst. ruožų, kur gyventojai pageidauja dviračių ir pėsčiųjų takų. Mūsų keliai pagal eiliškumą patenka į antrą tūkstantuką. Tikimybė, kad šie projektai būtų įgyvendinti artimiausiais metais, labai menka. Bent jau aš tikrai nesulauksiu“, – teigė vicemeras.

Anot jo, praktika rodo, kad į eilės pradžią galima peršokti tik tokiu atveju, kai įvyksta skaudžios nelaimės. Panašiai buvo ir su neseniai įrengtu Krekenavos žiedu – prireikė ne vienų metų ir dar daugiau baisių avarijų, kad ši avaringa vieta sulauktų direkcijos dėmesio. Dabar, pasak A. Pociaus, rajono Savivaldybės vienas prioritetų – suremontuoti apverktinos būklės pėsčiųjų ir dviračių takus, vedančius į Velžį bei Piniavą.

„Prisimenant Krekenavos žiedo istoriją, suprantame, kad niekas greitai neįvyks. Kaip rodo praktika, imamasi darbų tik tuomet, kai atsitinka kažkas skaudaus ir nepataisomo. Kol to nėra, visi laukia eilėje. Tokių vietų Lietuvoje daugybė“, – sako A. Pocius.