-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Juostos – gausiausiai išlikusi senųjų audinių grupė. Jos puošia lietuvių tautinius kostiumus, dažnai ir kitus šventinius ar kasdienius drabužius, juostas dovanoja, naudoja vestuvių, krikštynų, laidotuvių apeigose, kasdienėje buityje.
Tik Aukštaitijai būdingos išskirtinės senos kilmės pintinės juostos jau tapusios šio regiono reprezentaciniu ženklu.
Muziejuose saugomi seniausi pintinių juostų iš vilnonių siūlų pavyzdžiai datuojami XIX a. pabaiga, tačiau manoma, kad nesudėtingos jų gamybos technikos šaknys siekia dar prieš mūsų erą gyvavusias Pamarių ir Narvos kultūras.
Nors juostos pirmiausia skirtos sujuosti bei puošti drabužius ir aksesuarus – sijonus, prijuostes, pasijonius, kojines, marškinius, galvos dangą, apavą, jomis rišami ir lauknešiai, krepšiai ar net vystyklai.
Per vestuves aukštaitė nuotaka apdovanodavo juostomis vyro giminę ir, reikšdama pagarbą, aprišdavo jomis vartus, šulinį, padėdavo svarbiose namų vietose ir kt.
Aukštaitės juostas tebepina pirštais iš vilnonių siūlų (metmenų), kurių spalvos atitinka kitus vilnonius kostiumo audinius: žalios ir raudonos derinį papildo ir geltoni, tamsiai violetiniai, rožiniai, balti ar juodi tonai.
Pagal pynimo techniką juostos skirstomos į dvinyčio (eglinis arba rombinis) ir milinio eglinio ar milinio kryžinio pynimo.
Šiandien atgimstant tautiniam kostiumui, juostos vėl grįžo į madą.
Kaip seniau, taip ir dabar pynimo tradicija perduodama iš kartos į kartą, dažniausiai moterų, tačiau į veiklą įsitraukia ir vyrai.
Didelį būrį pynėjų meistrų jungia Lietuvos tautodailininkų sąjunga, prie išsaugojimo tirdami, fiksuodami prisideda muziejininkai, etnologai, tekstilininkai, tautodailininkai.
Parodos pristatymo akimirka. G. Kartano nuotr.
Parodoje „Juostų pynimo tradicija: žmonės ir spalvos“ eksponuojama per 250 aukštaitiškų juostų. Lietuvos nacionalinis muziejus paskolino 90 pintinių juostų pavyzdžių.
Net 28 yra XIX a. pab.–XX a. pr. pintinės juostos iš įvairių Aukštaitijos rajonų: Biržų, Anykščių, Kupiškio, Ignalinos, Utenos, Zarasų, Ukmergės, Pasvalio, Panevėžio ir kt.
Be senųjų juostų, Lietuvos nacionalinis muziejus paskolino ir autorines juostas, pintas XX a. 7–9 dešimtmečiais.
Tai Adelijos Mickuvienės, Klementinos Gudonytės, Daivos Pročkienės, Jūratės Naginionytės pintos juostos ir vienos žymiausių juostų pynėjų – Antaninos Didžgalvienės darbai.
Parodoje eksponuojami ir Panevėžio krašto juostų pynėjų – šios tradicijos pradininkių – Elenos Nainytės ir Genovaitės Puodžiukaitienės darbai.
Į parodą atrinkta ir pintinės juostos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus fondų bei per 180 juostų, kurias pateikė 24 juostų pynėjai iš įvairių Aukštaitijos regiono rajonų: Jolanta Žalalienė iš Molėtų, Birutė Lungienė iš Pasvalio, Zita Kumpelienė ir Ramutė Petronytė iš Biržų, Emilija Stankevičienė ir Violeta Laužikienė iš Kupiškio, Elena Kiškienė ir Julija Kaminskienė iš Utenos, Loreta Steponavičienė ir jos dukra Laura iš Kėdainių, Stela Banišauskienė ir Dalia Banišauskaitė iš Ukmergės ir kitų rajonų.
Parodos pristatyme ypatinga pagarba skirta vyriausioms Panevėžio krašto juostų pynėjoms.
Vienos seniausių šios tradicijos tęsėjų Janina Jatautienė ir Irena Ona Vilienė juostas pinti mokėsi iš E. Nainytės ir G. Puodžiukaitienės, vėliau savo žinias visų pirma perdavė šeimose.
J. Jatautienė išmokė juostas pinti savo dukrą Audronę Jatautytę, jos juostos taip pat eksponuojamos parodoje. I. O. Vilienė juostų pynimu užkrėtė sūnų Gvidą, o vėliau – ir marčią Liną.
Parodoje eksponuojamos ir kitų šios pynėjos mokinių darbai.
Dirbdama Upytės tradicinių amatų centre, sertifikuota amatininkė I. O. Vilienė pinti juostas išmokė Zofiją Jankauskienę, kuri jau rengia ir savo personalines parodas. O labiausiai džiugina, kad Upytės amatų centre juostas pinti mokosi ir jaunoji karta: seserys Smiltė ir Viltė Skrickaitės. Jų darbai taip pat eksponuojami šioje parodoje šalia patyrusių juostų pynėjų kūrinių.
Parodą lydi ir šviečiamoji veikla. Lapkričio 5-ąją Panevėžio kraštotyros muziejuje vyks seminaras „Pintinių juostų pynimo tradicija“ juostų pynėjams ir visuomenei.
Seminaro metu pranešimus skaitys Lietuvos nacionalinio muziejaus darbuotojai: Etninės kultūros ir antropologijos rinkinių skyriaus vedėja dr. Miglė Lebednikaitė, jos tema „Dailininko Antano Tamošaičio surinktų juostų rinkinys Lietuvos nacionaliniame muziejuje ir Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje“, ir vyresnysis muziejininkas, aprangos rinkinio saugotojas Mantas Televičius, jo tema „Aukštaičių pintinės juostos: Lietuvos nacionaliniame muziejuje rinkinyje saugomų pintinių juostų apžvalga ir analizė“.
Seminaro metu taip pat bus pristatyta muziejuje veikianti paroda „Juostų pynimo tradicija: žmonės ir spalvos“, aptarti Lietuvos nacionalinio ir Panevėžio kraštotyros muziejų eksponatai – juostos bei pristatyti šiuolaikiniai Aukštaitijos krašto juostų pynėjai.
Praktinių užsiėmimų metu bus galimybė išbandyti juostų pynimą nuo pačių paprasčiausių iki sudėtingiausių, išmėginti dvinyčių ir milinių kryžinių juostų pynimą, pasidalinti patirtimi su juostų pynėjais.
Parodą parengė Panevėžio kraštotyros muziejus ir Aukštaičių kultūros draugija, partneris – Lietuvos nacionalinis muziejus. Parodos ir renginių kuratorė Lina Vilienė, dailininkė Asta Radvenskienė. Projektas finansuotas Panevėžio miesto savivaldybės.
Unikalių juostų parodą bus galima aplankyti iki 2023 m. kovo 23-iosios.
Lina VILIENĖ
Etninės kultūros skyriaus vedėja
