Jei turėtumėte laiko mašiną, kur keliautumėte?

Jei turėtumėte laiko mašiną, kur keliautumėte?

https://sekunde.lt/leidinys/paneveziobalsas/Visi mes esame keliautojai laiku, tačiau judame tik viena kryptimi – į priekį. Bet, sutikite, būtų be galo įdomu pažvelgti į tolimą praeitį ir ateitį, piešiamą fantastų.

„Panevėžio balsas“ panevėžiečių klausia, kur jie norėtų atsidurti, jei turėtų fantastinę galimybę įsėsti į laiko mašiną? Kaip atrodytų jų kelionė?

Daiva ŽILIENĖ

Vizažo meistrė, tarptautinių konkursų laureatė, Panevėžio kolegijos dėstytoja

Jeigu būtų galimybė keliauti laiku, labai norėčiau atsidurti 19-ojo amžiaus Prancūzijos karaliaus dvare.

Būtų labai įdomu pro rakto skylutę pažvelgti į to meto madas, aukštuomenės gyvenimą.

Dar norėčiau dalyvauti iškilmingame Naujųjų metų karnavale, pamatyti, kokias kaukes bei drabužius dėvėjo to meto žmonės, kaip šoko, linksminosi, paragauti autentiško jų maisto.

Šis laikotarpis mane labai žavi, nes yra apipintas įvairiausiomis meilės istorijomis, legendomis, garsėja iškiliais rašytojais.

Tiesiog romantikos pripildytas laikas.

Kai pati kuriu makiažą, visada apgalvoju ir drabužius, ir aksesuarus. Turiu įvairių perukų. Juos stengiuosi pritaikyti prie vieno ar kito personažo, taip pat pati kuriu galvos apdangalus, karūnas, kad bendras vaizdas derėtų. Genialu tai, kas paprasta.

Rita KIELIENĖ

Verslininkė, floristė

Labai įdomi tema! Gyvenime visko matyta ir išbandyta, išmokta daug pamokų, patyriau visokiausio džiaugsmo. Esu nepalenkiama smalsi optimistė, todėl būtinai pasinaudočiau galimybe pakeliauti laiko mašina ir nusikelčiau kokį šimtmetį į ateitį.

Tikiu šviesia žmonijos ateitimi, kad ir ką pieštų bei gąsdintų žinios. Jaučiu žmonių sąmoningumo aušrą, požiūrio į viską kaitą.

Smalsu pasižvalgyti, kokioje šviesoje gyvens po mūsų ateisiančios kartos.

Tikiu harmoningu žmogaus ir gamtos santykiu, paremtu pagarba ir meile. Manau, kad ateities žmogus gyvens aiškiam suvokime, aiškioj ir paprastoj tiesoj, kad viskas yra meilė, ir tik veikdami ir vedami širdies, intuicijos, užauginsim sveikus ir unikalius vaikus, turėsim harmoningus santykius, sveiką aplinką, gausą ir gerovę, kuri neskriaus ir nepiktins nė vieno aplinkos elemento.

Tikiu ateityje pamatyti žaliuojančią ir klestinčią gamtą, laisvą gyvūniją, mylinčius santykius tarp žmonių, kur kiekvienas atskleidžia visus savo aukščiausius gebėjimus vardan bendros gerovės. Tikiu rasti visuomenę be nerimo, konkurencijos, pykčio.

Tikrai galbūt tai utopija, bet šimtas metų pakeisti esamai situacijai yra jau pakankama.

Juk viskas tikrai paprasta, labai paprasta – tereikia klausytis širdies ir jokios politikos.

Donatas JUZĖNAS

Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus muziejininkas

Galbūt į tokį klausimą prieš keletą metų būčiau atsakęs kitaip. Atsakymas priklauso ir nuo žmogaus gyvenimo periodo.

Anksčiau gal būčiau norėjęs nukeliauti į XVIII amžių ir ten pasižvalgyti, bet laikui bėgant norai keičiasi. Dabar jie kitokie.

Jei būtų laiko mašina, norėčiau atsidurti Prancūzijoje ir Italijoje praėjusio šimtmečio 7–8 dešimtmečiais, kai skambėjo garsios kino režisierių pavardės: Žanas Liukas Godaras, Federikas Felinis, Lukinas Viskontis.

Noriu pamatyti tą kultūrinę terpę, tuo metu buvusią minėtose šalyse. Norėčiau pabūti tame kultūriniame lauke, kai vystėsi visos kultūrinės idėjos, judėjimai.

Mes tuo laiku buvome uždaryti sovietų bloke, okupacija iš mūsų pavogė natūralią raidą.

Man atrodo, kad mes tiesiog netekome daug vystymosi etapų, kuriuos turėjo kitos šalys. Pavyzdžiui, kad ir Suomija, apgynusi savo laisvę ir nebuvusi pavergta sovietinio režimo.

Anupras JUCIUS

Teatro „Menas“ vadovas

Galvodamas apie galimybę keliauti laiko mašina norom nenorom pradedu mąstyti, kaip norėčiau nusikelti į 1907-uosius ir padėti Adolfui patekti į menų mokyklą, užkertant kelią tapti idėjiniu lyderiu.

Arba prieš 1917 metus nusiųsti Žižeką Vladimirui, kad susiformuotų visai kitokio požiūrio partija. O galbūt užkirsti kelią Trumanui pasirenkant tokį siaubingą veiksmą?

Žinoma, galiu tik pasvajoti, jog į viduramžius perkeltume šių dienų švietimo žinias, taip pakeisdami ir šių dienų realijas, kai nebereikėtų kovoti už žmogaus teises, nes tai jau būtų išspręsta praeityje.

Aprėpiant istoriją ir šių dienų kontekstą, vis dėlto rinkčiausi keliauti atgal bent tris milijonus metų ir užkirsti kelią žmogaus geno evoliucijai.

Galbūt tada nebūtume šitaip suniokoję šios planetos. Galbūt tada, priešingai nei dabar, kiltų noras laiko mašina keliauti į ateitį ir pamatyti, kaip visos gyvybės formos egzistuoja išvien. Išvysti pasaulį, kuriame viena gyvybės forma savo egoistiniu egzistavimu neužgožia visų kitų.

O galbūt tą ateitį dar spėtume pradėti kurti ir dabar. Tereikia pakeisti požiūrį ir imtis veiksmo.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų