-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Jauno žmogaus jausmai, požiūris į pasaulį, žmonių santykius, net į rutiną atsiveria Miglės Onaitytės ir Marijos Briedytės eilėraščiuose.
Marija Briedytė (10 kl.)
Likimas
Berniukas, cigaretė ir langas.
Lyg Mėnesienos sonata,
O gal tik rytinis žadintuvas?
Vis vien tai tik natos:
Lengvos, bergždžios.
Saulėtekio metu
Miršta ramuma
Ir kelias pilnuma.
Švarūs, nežemiški prisilietimai.
Prisiminsiu juos,
Ir priminsiu Tau,
Kai su mirties ginklu rankoje
Žiūrėsi į likimo kelią.
Stebuklingi žodžiai
Naktis, diena –
Vėl ta pati daina.
Tai ta daina,
Kurią lakštingala čiulbėjo,
O žvirblis bandė atkartoti ją.
Ji apie dangų, saulę ir žvaigždes.
Ji apie gėlę, pievą, liepą,
Apie neištartas raides.
O iš tų raidžių sudaryti žodžiai.
Tai žodžiai,
Kurie privertė pamilt tave.
Optika
Kai aš būsiu geresnė sau,
Ir kai tu būsi geresnis man.
Aš tave pamatysiu.
Kai žvaigždės parves mus
Po ilgos kelionės namo.
Aš tave pamatysiu.
Kai sugrįšim, kur viską palikom,
Kai bučiuosimės, kol laikas sustos,
Kai Žemė aplink Saulę nebesisuks,
Kai bibliotekoj knygų puslapių nebeliks.
Aš tave pamatysiu.
Kai užduosim vienas kitam klausimą –
Kodėl mes pasiklydom?
Bet iki tol pasimatysim,
Kai aš tave pamatysiu.
…
Kaukės. Vaidmuo. Scena.
Tragedija. Komedija. Drama.
Tai teatras.
Pasaulis, kuriame tu gyvenai.
Pasaulis, dėl kurio tu išėjai.
Labiausiai mėgai
Zygfrydą, Alfredą ir Otelą.
Tu ne mane mylėjai,
O Žizel, Karmen ir Violetą.
Tos kaukės, grimai ir kostiumai
Tik uždengė tau akis.
Ir nesupratau, kam aš patikau?
Kazanovai ar… Persevaliui?
Miglė Onaitytė (12 kl.)
Šviesa pasislepia už horizonto,
Su goduliu ją traukia kita pusė,
Mes stovim po vienu dangum,
Tau saulė, man mėnuo vėl švyti.
Viena žvaigždė danguj simbolizuoja gėrį,
Kita – tai rūpestis švelnus,
Trečia – tyriausi žodžiai, eilės,
O likusios – tai viskas, kas gražu.
Pilnas dangus akių –
Tik niekada už Tavo ryškesnių.
Nors jausmų išreikšt taip negaliu,
Bet Tu nusipelnei visų žvaigždžių.
————————————————
Žvaigždė, ar Tu matai ją,
Negavusią šviesaus dangaus,
Tamsybių glūdumoj paliktą,
Kaip tąnakt, kai Tu ieškojai šilumos?
Nakties labirinte tupiu
Ir laukiu, kol ateisi,
Surasi kelią pas mane
Ir dieną vėl atneši.
