-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programos tikslas – ne tik didinti jaunuolių motyvaciją vasaros atostogas leisti turiningai, bet ir paskatinti kituose miestuose studijuojantį jaunimą rinktis darbo vietą Panevėžyje. O niekur nedirbančius ir nesimokančius jų bendraamžius – integruotis į darbo rinką, įgyti praktinių įgūdžių ir galiausiai įsidarbinti.
Dalyvauti programoje gali panevėžiečiai nuo 14 iki 29 metų, ir tą padaryti, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorės Simonos Niedvarės teigimu, yra du būdai.
Jaunuoliai, pageidaujantys vasarai susirasti darbo vietą, gali pasirinkti ją iš sąrašo, kuris sudaromas apklausus darbdavius. Tokių priimti jaunimą norinčių įmonių šiuo metu yra apie dvi dešimtis (skaičius vis kinta).
Kitas būdas – darbo ieškotis savarankiškai.
S. Niedvarės aiškinimu, yra nemažai įmonių, kurios tuos pačius jaunuolius įdarbina jau ne pirmą vasarą. Bet yra ir tokių, kurios, samdyti jaunimo neketinusios, ima ir apsigalvoja.
Pašnekovės teigimu, dalis jaunuolių potencialiam darbdaviui net ir nurodo, kur kreiptis dėl paramos.
„Antradienį buvo kaip tik toks atvejis, – pasakoja jaunimo reikalų koordinatorė. – Paskambino iš vienos įmonės, kuri neplanavo priimti jaunuolių, tačiau atėjo labai norinti dirbti mergina ir informavo apie Savivaldybės dalinę kompensaciją.“
Pasak S. Niedvarės, Savivaldybė darbdavių bei jaunuolių paraiškas renka jau nuo šio antradienio. Jų kol kas gauta 14, bet iki galutinio termino – birželio 25-osios 15 valandos – dar daug laiko.
Savivaldybės administracijos atstovės teigimu, jau įsitikinta, jog vasaros užimtumo programa naudojamasi aktyviai. Nuo jos starto 2021 metais iki 2023-iųjų norą įdarbinti jaunuolius buvo pareiškę 65 darbdaviai. Šią vasarą jų sąrašas dar pasipildys.
Jaunuolių laukiantis darbas labai įvairus – ieškoma barmenų, padavėjų, pagalbinių darbuotojų, aplinkos tvarkytojų ir pan.
Šiemet už visą etatą dažniausiai siūlomas minimalus atlyginimas ar šiek tiek daugiau. Bet esama ir žadančiųjų per 1000 eurų popieriuje.
Įmonėms nesvarbu, kad pagal programą pasamdyti darbuotojai nebus pilnamečiai – kai kurie dargi gerokai jaunesni. Kartu su darbdaviais, sako S. Niedvarė, Savivaldybei jau pateiktos trijų 14-mečių paraiškos. Taip pat yra 15–17 metų pretendentų.
Per 2021–2023 metus iš viso buvo sulaukta 170 norinčių dirbti jaunų žmonių paraiškų. Tarp jų daugiausia buvo 15–19-mečių – 154 jaunuoliai.
Šioje amžiaus grupėje aktyviausiai darbo ieškojo septyniolikmečiai – net 61.
S. Niedvarės žiniomis, vyresnių kaip 20 metų panevėžiečių paraiškų būna nedaug.
„Šiemet tendencija gali kisti. Labai įdomu, kaip pasisuks statistika“, – svarsto Savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė.
Kiek šiemet galės įsidarbinti jaunuolių, kol kas nežinoma.
„Labai sunku pasakyti skaičių, nes yra trys skirtingos kompensacijos rūšys“, – aiškina specialistė.
Darbdaviui už įdarbintą visu krūviu jauną žmogų per mėnesį gali būti kompensuojama 300 eurų, už įdarbintą turintį negalią jaunuolį – 400 eurų per mėnesį. Bet pernai toks buvo tik vienas.
Pramonės įmonei už visu darbo krūviu įdarbintą darbingą jaunuolį ar jaunuolį su negalia per mėnesį kompensuojama 50 procentų minimaliosios mėnesinės algos, tai yra 462 eurai.
Maksimali kompensavimo trukmė – ne daugiau kaip du mėnesiai, tačiau dalis jaunuolių dirba tik mėnesį.
Dėl visų šių aplinkybių tikroji statistika taps žinoma tik rugsėjį, kai darbdaviai pateiks dokumentus Savivaldybei apie mokėtą darbo užmokestį.
Jaunimo reikalų koordinatorės teigimu, šiemet iš miesto Savivaldybės biudžeto vasaros užimtumo programai numatyta skirti 25 tūkst. eurų. Be to, pateikta paraiška valstybės dotacijai – 12 tūkst. eurų gauti.
Atsakymo tikimasi sulaukti birželio viduryje.
Pernai šiai programai buvo skirta tik 12 tūkst. eurų Savivaldybės lėšų (valstybės subsidijos negauta), tačiau idėjai pasiteisinant, šiemet suma gerokai padidinta. Bet ir ji negarantuoja, kad kompensacijoms skirtų pinigų užteks visiems.
S. Niedvarės teigimu, dalis įmonių net ir negavusios kompensacijos jaunuolius įdarbina. Kitos be papildomų lėšų šios minties atsisako.
Patys jaunuoliai būsimu finansavimu pradeda domėtis jau žiemą.
Jeigu norinčių dalyvauti programoje yra daugiau nei skirta lėšų, prioritetas teikiamas tiems darbdaviams, kurie įdarbina jaunuolį su negalia, taip pat pramonės įmonėms, atitinkančioms reikalavimus, ir toms, kurios įdarbina daugiau nei vieną asmenį.
Kitaip sakant, paraiškos, anot S. Niedvarės, yra reitinguojamos. Tikrinama atitiktis kriterijams – ar jaunuolio gyvenamoji vieta deklaruota mieste, ar įmonė veiklą vykdo mieste, ar neturi jokių skolų, ar darbdavys su planuojamu įdarbinti jaunuoliu nesusijęs giminystės ryšiais ir pan.
Sudarius atrinktų įmonių sąrašą, kartu sudaromas ir rezervinis.
Jaunimo reikalų koordinatorės teigimu, rugsėjį darbdaviams atsiuntus žiniaraščius, apskaičiavus kompensacijas, paaiškės, ar liko lėšų. Jų likus, kiek užteks, sumokės rezerviniame sąraše esančioms įmonėms.
Viena bene nuo pat pirmosios vasaros programoje dalyvaujančių miesto įstaigų – Šv. Juozapo globos namai. Direktoriaus Patriko Skrudupio teigimu, jau susiklostė tradicija jaunimui, kuris dar mokosi ar jau studijuoja, pasimatuoti būsimą profesiją.
Padirbėti globos namuose priimami vyresni nei 18 metų jaunuoliai, padėsiantys įstaigos specialistams. Dažnai tai būna Panevėžio kolegijos studentai.
„Galiu pasidžiaugti, kad po praėjusių metų jaunimo programos mūsų organizacijoje buvo ir įsidarbinusiųjų“, – sako P. Skrudupis.
Šiemet kol kas pateikta paraiška dėl dviejų jaunuolių, tačiau direktorius neatmetė tikimybės, kad teiks ir dėl dar vieno. Tuo labiau kad kandidatai jau gerai pažįstami – per savanorystės veiklas ar globos namuose atliktą praktiką.
P. Skrudupis atviras: norisi, kad ateisiantys dirbti jaunuoliai būtų matę organizaciją iš vidaus, jau žinantys, į kokią veiklą įsitrauks, ir ne tik galintys dirbti tokį darbą, bet to norintys, suvokiantys prasmę.
Jauną vairuotoją pasiruošusi įdarbinti ir bendrovė „Panevėžio bičiulis“.
Pasak įmonės generalinio direktoriaus Nerijaus Gvazdausko, vasarą darbuotojai eina atostogų, tad dairomasi pavaduojančiųjų.
Kandidato, turinčio vairuotojo pažymėjimą ir vairavimo patirties, šiuo metu dar dairomasi. Kol mokslo metai nesibaigė, reikia palūkėti, neskuba N. Gvazdauskas.
Pernai bendrovės bandymas dalyvauti Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programoje buvo nesėkmingas.
„Nepapuolėme į programą – neliko pinigų. Bet jaunuolį priėmėme, nes mums reikėjo žmogaus“, – sako N. Gvazdauskas.
Verslininko teigimu, jaunimas – geras pasirinkimas trumpalaikiam įdarbinimui. O mokyti naujai atėjusius reikia visus – tiek vyresnius, tiek jaunesnius.
„Jaunimas nori šiek tiek užsidirbti per vasarą, tad kodėl gi ne“, – sako jis.
Pasak bendrovės vadovo, jei gerai sekasi ir yra noro padirbėti ir antrą mėnesį, darbo vasarą visada atsiras.
