Jaunieji kūrėjai skelbia sezono pabaigą

Viskas. Dešimtasis – jubiliejinis – „Jaunųjų kūrėjų almanachas 2022“ užpildytas. O dabar į jaunimo kūrybos erdvę klegėdamos kopia Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos auklėtinės. Jos ir prisistato.

Augusta Stuknytė (11 kl.)

Užsičiaupk

Užsičiaupk. Užsičiaupk! Užsičiaupk!

Stūgauja didžiulis vėjas, savo ištvermingomis rankomis daužo lango stiklą. Siautėja pūga. Snaigės jau nebešoka lėto Vienos valso, o kaunasi aršiame mūšyje prieš vėją. Senas, apleistas namas girgžda, dūsauja nuo stiprių gūsių, kurie stengiasi išlupti kiekvieną lentą ir plytą iš nuskurdusio namo sienų. Viskas nebūtų taip blogai, jei ne tas erzinantis, įkyrus garsas. Ausyse ūžia taip nenumaldomai, tarsi nusidėjėliai degtų ugnies jūroje ir bejėgiškai aimanuotų iš nepakeliamo skausmo. Lyg tai būtų paskutinio teismo diena, ir visi, klūpėdami ant kelių, prašytų atleidimo. Bandau užsidengti ausis drebančiomis rankomis, pagalve, antklode. Niekas nepadeda. Verčiuosi ant kito šono, stipriai suspaudžiu akių vokus ir toliau tęsiu savo gailią maldą…
…užsičiaupk, užsičiaupk, prašau, užsičiaupk.

Fotografija

Niekad nemaniau, kad man ištiks tokia bėda. Aišku, tai kvaila, bet pasirodo, kai nutinka toks dalykas, ši, kad ir maža, smulkmenėlė yra labai svarbi. Knisuosi po visus stalčius, lentynas, vartau visus albumus. Atrodo, kad apie šį mažmožį niekada nebuvo net susimąstyta, nors toks įvykis, kuriam reikalingas šis menkniekis, yra normali žmogaus gyvenimo proceso dalis. Žiūriu į visas nuotraukas ir ieškau tos vienos vienintelės, kuri būtų tinkamiausia. Štai ir fotografijos su šeima, draugais, net su darbiniu kostiumu, niūriame darbo kabinete, kur už lango matosi jau tamsus lyg bedugnė žiemos dangus. Viltis surasti tai, ko taip ilgai ieškojau, jau buvo beveik ištirpusi. Nusivylimo ir liūdesio banga jau buvo beužliejanti mane, kai staiga pamačiau pasenusio popieriaus išlindusį kampelį. Ir štai ji. Ta vienintelė, kurios taip ieškojau. Matau šiltas, pavargusias akis, raukšlių išvagotą, besišypsantį veidą, kuris privertė ir mane nusišypsoti. Štai ji. Kaip bus sunku žiūrėti į ją, pastatytą prie žvakės ir įrėmintą. Kaip keistai atrodys šis nuoširdžiai besišypsantis veidas, nuspalvintas juodomis ir baltomis spalvomis su juodu kaspinu kampe…

Austėja Dūdaitė (10 kl.)

***
Laumžirgio žvilgsnis.
Saldaus obuolio sultys
Bėga per skruostus

***
Drugys sakuose.
Ūso virptelėjimo
Šakos nejaučia

***
Bangos prie valties
Ir bangelės valtyje.
Žuvėdros klyksmas

***
Pienių pievoje
Kaštonų bumbsėjimas.
Šiaušiasi žvirblis

***
Debesų juoduma
Virš kybančių skalbinių.
Batas ant slenksčio

***
Tikros šviesuolės.
Musės, siekdamos šviesos,
Dvesia ant lango