Panevėžio jaunimo reikalų tarybos pirmininkas Ignas Janeliūnas.

Vasaros darbo žiemą klausk arba kodėl jaunimui vis dar sunku įsidarbinti?

Vasaros darbo žiemą klausk arba kodėl jaunimui vis dar sunku įsidarbinti?

Praėjusi vasara visiems darbdaviams bei įmonėms buvo laikas, kurio metu ne tik reikėjo žūtbūt perdėlioti savo biudžetą, siekiant neprarasti darbuotojų, bet ir suvaldyti pirmosios pandemijos bangos metu sukeltus neigiamus padarinius.

Susidarius tokiai situacijai moksleivių bei jaunimo dalis, norinti vasarą praleisti prasmingai ir užsidirbti sau pinigų įvairioms reikmėms, turėjo susitaikyti su nepalankia jiems žinia – įmonių ir verslų, norinčių bei galinčių priimti jaunus žmones vasaros darbui, procentas ženkliai sumažėjo.

Pasaulyje pandemijos sukelti iššūkiai turėjo didelės įtakos verslo stabilumui, visuomenės ekonominiam ir psichologiniam gerbūviui. Dauguma įmonių atkakliai ieškojo būdų, kaip sklandžiau įveikti koronaviruso sukeltą krizę, tuo tarpu dalis moksleivių bei jaunimo uoliai mokėsi, tikėdamasi, kad pavyks išlaikyti abitūros egzaminus ar sėkmingai užbaigti dar vieną sesiją nuotoliniu būdu. O likusi dalis suko galvą, kaipgi turės išsaugoti jau turimą darbą arba jį susirasti sezoniniu laikotarpiu atslūgus pirmajai bangai.

Kur link aš lenkiu apie tai kalbėdamas? Žinoma, į metai iš metų daugumoje Lietuvos bei Europos regionų vyraujančią jaunimo nedarbo problemą. Nors kurį laiką galėjome džiaugtis vienu mažiausių jaunimo nedarbo rodiklių lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, tačiau dėl šiais metais visą pasaulį sukausčiusios pandemijos, šis procentas tiek gimtojoje šalyje, tiek visose kitose valstybėse ženkliai išaugo.

Metai iš metų yra girdimas darbdavių nenoras priimti jaunus žmones, ypač tuos, kurie dar nėra sulaukę pilnametystės, tokiu būdu vengiant prisiimti atsakomybę už nepilnametį asmenį.   Visuomenėje yra paplitęs mitas, jog jaunais žmonėmis ne itin galima pasitikėti, nes šie dažnai besidarbinantys teigia, kad galės dirbti visą vasarą, tačiau padirbę vos mėnesį atsisako dirbti dėl asmeninių priežasčių. Būtent dėl tokių susidarančių gyvenimiškų situacijų darbdaviui tenka sukti galvą dėl atsilaisvinusios darbo vietos ir ieškoti kito jaunuolio, galinčio bei norinčio įsidarbinti. Taip pat didelė dalis jaunimo, ieškodama sezoninio pajamų šaltinio, sutinka įsidarbinti nelegaliai, taip skatindama šešėlinę ekonomiką, o svarbiausia prarasdama savo, kaip darbuotojo teises į sveikatos apsaugą nelaimingo atsitikimo atveju.

Tokių pasitaikančių atvejų skaičius yra ganėtinai mažas, tačiau iš šių pavyzdžių tiek jaunimas darbdavių atžvilgiu, tiek darbdaviai jaunimo atžvilgiu susidaro neteisingą ir tikrai visų jaunų žmonių neatspindintį požiūrį apie jauno žmogaus motyvaciją dirbti bei taip pat įgyti jam labai svarbios praktinės patirties.

Norėčiau atkreipti dėmesį, jog minimą problemą puikiai parodo ir Europos statistikos biuro „Eurostat“ duomenų bazėje pateikta informacija, atspindinti pakankamai neseniai, dar 2014 metais, Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatus. Nors jame jaunuoliai nėra skirstomi į moksleivius ir nesimokančiuosius, tačiau pažvelgus į bendrą 15-19 metų amžiaus jaunimo statistiką, pamatysime, jog remiantis apytiksliais skaičiavimais vasaros sezono metu dauguma jaunuolių įsidarbina žemės ūkio sektoriuje – vidutiniškai 950 moksleivių, baldų gamybos sektoriuje – 500, sandėliavimo ir transportui būdingų paslaugų sektoriuje – 250, maitinimo ir gėrimų teikimo sektoriuje – 200, nuomos ir išperkamosios nuomos versle – 100, statybų sektoriuje tik apie 50. Iš viso vasaros laikotarpiu įsidarbina apie 2500 jaunuolių. Taigi, iš šios turimos informacijos galime taip pat daryti išvadą, jog Lietuvoje moksleiviai, palyginus su bendru tokio amžiaus jaunimo skaičiumi nuo visos šio amžiaus grupės, nepakankamai aktyviai įsilieja į darbo rinką sezoniniu laikotarpiu.

Kalbėdami ir analizuodami turimą statistiką bei esamą problematiką, negalime sėdėti rankų sudėję ir nesiimti jokių veiksmų. Džiaugiuosi, kad to nedaro Panevėžio miesto savivaldybės Jaunimo reikalų taryba, kuri jau rugsėjo mėnesį inicijavo ir parengė Panevėžio miesto savivaldybės Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką 2021 metų programą, kuri sėkmingai bendru pritarimu buvo patvirtinta ketvirtadienį vykusiame miesto tarybos posėdyje.

Programa bus siekiama ne tik spręsti esamą jaunų žmonių įsidarbinimo vasaros metu problemą, skatinti juos įgyti praktinių ir tolimesnei karjerai būtinų darbo įgūdžių, bet ir prisidėti prie paramos smulkiam ir vidutiniam verslui, kompensuojant jiems darbo užmokestį už įdarbintą jauną žmogų. Programos dėka bus didinamas jaunimo užimtumas vasaros laikotarpiu, bus siekiama skatinti bendradarbiavimą su Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje veikiančiais smulkiojo ir vidutinio verslo subjektais.

Programa skirta Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje gyvenamąją vietą deklaravusiam jaunimui nuo 14 iki 29 m., besimokančiam ar studijuojančiam Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje esančiose bendrojo ugdymo ar aukštojo mokslo įstaigose. Na, o darbdaviai, norintys ir galintys įdarbinti jaunuolius, turės kartu su jaunuoliu bei Panevėžio miesto savivaldybe  pasirašyti trišalę sutartį, o pateikus reikalingus dokumentus, gauti darbo užmokesčio kompensaciją, taip ne tik sumažinant asmeninę finansinę naštą, bet ir paskatinant jaunimą prasmingai ir naudingai leisti vasarą dirbant.

Žiemos sezonu Jaunimo reikalų taryba ruošiasi toliau dirbti ties programos atrankos kriterijų  išgryninimu, taip pat inicijuoti  diskusijas  su smulkiojo bei vidutinio verslo sektoriaus atstovais, siekiant sudaryti kuo palankesnes galimybes programos įgyvendinimui.

Atkreipdama dėmesį į aiškią Panevėžio miesto bei Lietuvos  situaciją, Panevėžio miesto savivaldybės Jaunimo reikalų taryba siekia prisidėti prie jaunimo užimtumo ir nedarbo problemos sprendimo ir atliepti ne vieno jaunuolio poreikį bei interesą. Tikiu, kad kadaise galėję pasigirti pakankamai žemais ne tik jaunimo, bet ir visos visuomenės nedarbo rodikliais tiek sezoniniu, tiek įprastu laiku, po keletos metų galėsime vėl stebėti gerėjančią situaciją, džiaugdamiesi kas metus mažėjančiu nedarbu.

Norėčiau pridurti, jog tik kartu diskutuodami ir dirbdami išvien galime pasiekti norimus pokyčius mūsų visų kasdienybėje. Nebijokime kalbėti, argumentuoti ir įsitraukti į vietos bei nacionalinius valdymo procesus, taip sudarydami galimybes visų amžiaus grupių interesų  girdimumui ir sprendimo būdų ieškojimui.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų